Šiame straipsnyje nagrinėjama teismų praktika, susijusi su atidalijimu formuojant atskirus butus. Aptariami teismų sprendimai, argumentai ir teisės aktai, kurie reglamentuoja šį procesą.
Teisės Aktai ir Principai
Svarbu atsižvelgti į tai, kad teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.
Teismų Sprendimų Analizė
Nagrinėjant konkrečius teismų sprendimus, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip teismai vertina įrodymus, liudytojų parodymus ir kitas bylos aplinkybes. Pavyzdžiui, vienoje byloje kasatorius nurodė, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą - BK 226 straipsnio 2 dalį.
Kasatoriaus manymu, teismų nuosprendžiuose nepateikta įtikinamų ir nekeliančių abejonių įrodymų, pagrindžiančių 5000 Lt (t. y. Apeliacinės instancijos teismas neskyrė pakankamo dėmesio Ž. I. parodymų patikimumo vertinimui, jų neanalizavo procesinės asmens padėties aspektu, nepasisakė dėl esminių, kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių (kyšio reikalavimo ir pažado) ir nemotyvavo, kodėl vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisme duotais šios liudytojos parodymais.
Kasatorius pažymi, kad jo pripažinimas kaltu buvo iš esmės nulemtas šios vienintelės liudytojos, atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymais, tačiau šio proceso (atleidimo nuo atsakomybės) metu jis negalėjo užduoti jai klausimų, kuriuos pateikus viešai teismo pasėdžiuose keitėsi ne tik parodymai, bet ir kilo abejonė dėl minėtos liudytojos kaltės ir priimtų sprendimų pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismo motyvai, kad liudytoja (davusi parodymus apie savo padarytą nusikalstamą veiką) buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir kad jos parodymai viso proceso metu iš esmės nekito, neatitinka faktinių aplinkybių.
Nuteistojo manymu, teismo sprendimas atleisti Ž. I. (vienintelę liudytoją, kurios parodymais grindžiama kito kaltinamojo kaltė) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra ydingas, nesuderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija) 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatomis.
Kasatorius nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo abejoti, jog duomenys, surinkti tiek iki ikiteisminio tyrimo pradžios, tiek ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, yra teisėti bei atitinka BPK nuostatas.
Jo manymu, visi faktiniai duomenys, gauti taikant procesines prievartos priemones iki 2014 m. sausio 27 d. (pranešimo apie įtarimą įteikimo), yra gauti neteisėtais būdais ir dėl to negali būti įrodymais (BPK 20 straipsnio 4 dalis).
Kasatoriaus nuomone, ignoruojant imperatyvias įstatymo nuostatas procesinių prievartos priemonių metu surinkti duomenys negali būti įrodymais šiame baudžiamajame procese.
Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai, skirdami ypač griežtą bausmę, suvaržė Konstitucijos garantuotas kaltinamojo teises į teisingą bausmę ir teisingą nuosprendį.
Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, liečiančių pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konfiskuotas pajamas.
Kasatoriaus nuomone, teismas, nusprendęs, kad yra pakankamai neabejotinų įrodymų dėl kaltės, padarius veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje, ir priimdamas sprendimą konfiskuoti 2000 Lt (579,24 Eur), privalėjo sumažinti konfiskuotinos sumos dydį, atsižvelgdamas į sumokėtų mokesčių dydį (tai matyti iš teismui pateiktų dokumentų).
Seniūnaičių Išmokų Apmokėjimas
Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimuose nustatomos seniūnaičių išmokos, susijusios su jų veikla savivaldybėje. Šios išmokos apima:
- Ryšių išlaidas (telefono, interneto).
- Kanceliarines išlaidas (popierius, rašymo priemonės).
- Transporto išlaidas (degalai, viešojo transporto bilietai).
Seniūnaičiai turi pateikti ataskaitas ir išlaidas patvirtinančius dokumentus. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas proporcingai laikotarpiui, kai asmuo turėjo seniūnaičio statusą.
Turto atidalijimas iš bendrosios nuosavybės išmokant kompensaciją bendraturčiui
Išvados
Teismų praktika dėl atidalijimo formuojant atskirus butus yra sudėtinga ir reikalauja atidaus įsigilinimo į teisės aktus bei konkrečias bylos aplinkybes. Svarbu atkreipti dėmesį į įrodymų vertinimą, liudytojų parodymus ir procesinius aspektus, kad būtų užtikrintas teisingas ir pagrįstas sprendimas.
tags: #atidalijimas #suformuojant #atskirus #butus #bylos