Atidėtojo Pelno Mokesčio Turto Apskaičiavimo Pavyzdys

Atidėtasis pelno mokestis (APM) susidaro, kai pajamų ir sąnaudų pripažinimo momentas finansinėje apskaitoje ir apskaičiuojant pelno mokestį skiriasi. Tai reiškia, kad apskaičiuojamos skirtingos metinės pajamų ir sąnaudų sumos, o kartu ir pelno mokesčio sąnaudų sumos.

Pelno (nuostolių) ataskaitoje atvaizduojama finansinėje apskaitoje apskaičiuota PM sąnaudų suma, o PLN204 deklaracijoje - PM suma pagal PMĮ (Pelno mokesčio įstatymą). Deklaracijoje apskaičiuota PM suma gali būti mažesnė negu finansinėje apskaitoje.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI)

Atidėtojo Pelno Mokesčio Taikymas Garantiniam Remontui

Įmonė, skaičiuodama atidėtąjį PM nuo garantinio remonto kaupinio, gauna mažėjantį sukauptą APM. Suma, kuri mažina PM, PLN204 deklaracijoje parodoma 32 eilutėje. Iš klausimo suprantame, kad praėjusiais metais įsipareigojimų sąskaitoje užregistravote atidėjinį (kaupinį) garantiniam remontui ir pripažinote atidėjinių (garantinio remonto) sąnaudas. Kartu registravote ir atidėtojo pelno mokesčio (APM) turtą.

Šiais metais dalis atidėjinio buvo panaudota (ar atidėjinys keitėsi dėl kitų priežasčių) ir jo sumą reikėjo sumažinti. Sumažėjus atidėjinio sumai, apskaitoje mažinama ir iš jo atsiradusio APM turto suma. APM turto sumažėjimas registruojamas kredituojant pelno mokesčio sąnaudų sąskaitą.

PLN204 deklaracijoje apskaičiuota mokėtina pelno mokesčio suma apskaitoje registruojama pripažįstant įsipareigojimą sumokėti pelno mokestį ir didinant pelno mokesčio sąnaudas (24-ojo VAS „Pelno mokestis“ 4, 27-1 p.).

Šis finansinėje apskaitoje padarytas įrašas padidina pelno mokesčio sąnaudas, todėl jos tampa didesnės, lyginant su PLN204 deklaracijoje užregistruota suma. Šis skirtumas atsiranda dėl to, kad apskaitoje pripažinta garantinio remonto sąnaudų suma skiriasi nuo apskaičiuojant pelno mokestį pripažįstamų leidžiamų atskaitymų sumos. Garantinio remonto sąnaudos, kurios šiemet buvo pripažintos leidžiamais atskaitymais, finansinėje apskaitoje buvo pripažintos praėjusiais metais, kai buvo formuojamas atidėjinys.

Atostoginių Kaupinių Apskaičiavimas

Įmonė sudaranti ataskaitas pagal VAS, mokanti 15 proc. pelno mokestį, turinti yra 3 darbuotojus nori paskaičiuoti atostoginių kaupinius 2015/12/31.

2014 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 31 -as VAS sako, kad darbo užmokesčio sąnaudos turi būti apskaitomos pagal „kaupimo principą, kuris reikalauja sąnaudas pripažinti tą ataskaitinį laikotarpį, kada jos patiriamos. Todėl įmonės patiriamos atostoginių sąnaudos ir atostoginių kaupiniai (įsipareigojimas) turėtų būti įvertinami ir apskaitoje parodomi tais metais, kada faktiškai atostogos uždirbamos, bet ne tada, kai darbuotojas jomis pasinaudoja. Atostoginių sąnaudas ir kaupinius įmonė turi apskaičiuoti ir pripažinti pagal įmonės nustatytą tvarką, bet ne rečiau kaip kiekvieną finansinių ataskaitų datą.

Kai kompensacija už nepanaudotas atostogas skaičiuojama pagal LR pelno mokesčio įstatymo 17 str. 6.21.2 dalį, kuri pripažįsta vidutinio dienos darbo užmokesčio skaičiavimą tik pagal LR Vyriausybės nutarimą 1288. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad iki 2014m. gruodžio 31d. buvo taikomas visai kitos tvarkos dėl vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo pagal LRV nutarimą nr. 650.

Atostoginių kaupiniai skaičiuojami ne kiekvienam darbuotojui atskirai, bet visai įmonei. Pvz. 2015m. įmonės darbo užmokesčio sąnaudos be atostoginių sąnaudų ir mokesčių sąnaudų sudarė 100 tūkst. EUR, kai dirbtų dienų skaičius per 2015m. buvo 20 tūkst. val. tai vienos valandos vidutinis darbo užmokestis yra 5 EUR.

Visi išvardinti būdai įvertina atostoginių kaupinius tinkamai pagal 31VAS. Įmonei reikėtų apsirašyti savo apskaitos politikoje kurį nepanaudotų atostoginių skaičiavimo būdą jinai taiko.

Jei įmonė pasirinko netaikyti Pelno mokesčio įstatymo 17 str. 6d. dėl atostoginių kaupinių priskyrimo prie leidžiamų atskaitymų, tokiu atveju laikinieji skirtumai būtų visa nepanaudotų atostogų kaupinio suma.

Pavyzdys

Įmonė yra bet kuris ekonominę veiklą vykdantis fizinis ar juridinis asmuo, nepaisant jo teisinio statuso ir finansavimo būdų. Viena įmonė - yra bet kurie ekonominę veiklą vykdantys mokesčių mokėtojai - fiziniai asmenys, ar mokesčių mokėtojai - juridiniai asmenys, nepaisant jų teisinio statuso ir finansavimo būdų, kurie apima visas įmones, kurios tarpusavyje yra susietos šiais bent vienos rūšies santykiais:

• viena įmonė turi kitos įmonės akcininkų arba narių balsų daugumą;
• viena įmonė turi teisę paskirti arba atleisti daugumą kitos įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros organo narių;
• viena įmonė turi teisę kitai įmonei daryti lemiamą poveikį, remdamasi su šia įmone sudaryta sutartimi arba vadovaudamasi steigimo sutarties ar įstatų nuostata;
• viena įmonė, kuri yra kitos įmonės akcininkė arba narė, pagal susitarimą su kitais tos įmonės akcininkais ar nariais viena kontroliuoja tos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą.

Įmonės, kurios a-d punktuose nurodytais santykiais yra susietos per vieną ar daugiau kitų įmonių, taip pat laikomos Viena įmone.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad „bendrovės kontrolinį akcijų paketą turintis subjektas“, kuris „efektyviai kontroliuoja šią bendrovę tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaudamas jos valdyme“, turi būti laikomas dalyvaujančiu tos bendrovės ekonominėje veikloje ir atitinkamai laikomas įmone (2006 metų sausio 10 d. Teisingumo teismo sprendimo Byloje C-222/04 112-113 punktai).

Atostoginių kaupiniai skaičiuojami ne kiekvienam darbuotojui atskirai, bet visai įmonei. Pvz. 2015m. įmonės darbo užmokesčio sąnaudos be atostoginių sąnaudų ir mokesčių sąnaudų sudarė 100 tūkst. EUR, kai dirbtų dienų skaičius per 2015m. buvo 20 tūkst. val. tai vienos valandos vidutinis darbo užmokestis yra 5 EUR.

Jei įmonės darbuotojų neišnaudotų atostogų d.d.

Pastaba: šiame straipsnyje kalendorinių dienų vertimui į darbo dienas buvo naudojamas 0,7 koeficientas, kuris taikomas kai darbuotojo darbo grafike nustatyta 5-ių darbo dienų savaitė. Praktikoje reikėtų naudoti koeficientą, kuris pagal darbuotojo darbo grafiką parodo ataskaitinių metų darbo dienų ir kalendorinių dienų santykį.

Kiti logiškai pagrįsti būdai, kurie patikimai įvertina bendroves darbuotojų sukauptų neišnaudotų atostoginių vertę ir jų skaičiavimai atitiktų bendruosius apskaitos principus pagal LR finansinės atskaitomybės įstatymo 5str. nuostatas (1-ame VAS, IX sk.

Jei įmonė taiko būdą, kuris nesutampa su pelno mokesčio įstatymo nuostatomis dėl leidžiamų atskaitymų (PMĮ, 17 str.

Nors nuo 2016m. [1] Sukauptos nepanaudotos atostogos, k.d. Tai pagal LR Darbo kodeksą, o ne pagal pelno mokesčio ar VAS rekomendacijas paskaičiuotas nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų dydis. Reikia nepamiršti, kad pagal LR Darbo kodekso 177 str. 2d. nuo 2015m. gruodžio 1d. „Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jei nepanaudotos atostogos yra už ilgesnį nei 3 metų laikotarpį ir įmonė neturi jokių susitarimų su darbuotojais, numatančių didesnį nepanaudotų atostogų skaičių, nepanaudotų atostogų k.

[2] Vidutinis darbo užmokestis 1d.d. nepanaudotų atostoginių kaupiniui sudaryti gali būti skaičiuojamas įvairiais būdais ir jie visi bus teisingi. Vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas pagal paskutinio mėnesio (2015m. Vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas pagal visų metų (2015m.

Esminis pakeitimas nuo 2015m. sausio 1d. yra tas, kad jei darbuotojas neturėjo darbo užmokesčio 3 mėnesiai iki atostoginių skaičiavimo, nes buvo vaiko priežiūros ar pan. 2014-11-19 LR Vyriausybės nutarimas 1288, Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 7.9 p.

Mokestinės Paskolos Sutartis

Mokestinės paskolos sutartis (toliau - MPS) gali būti nutraukta, jeigu atsiranda bent vienas iš toliau nurodytų pagrindų:

• mokėtojas nesilaiko MPS sąlygų;
• paaiškėja aplinkybės, pagrindžiančios riziką, kad mokėtojas negalės vykdyti MPS sąlygų (akcinėje bendrovėje, uždarojoje akcinėje bendrovėje, žemės ūkio bendrovėje ar viešojoje įstaigoje nebėra įdarbinto bent vieno darbuotojo, mokesčių mokėtojas stabdo vykdomą veiklą, mokesčių mokėtojas - juridinis asmuo, inicijuoja nemokumo procesą arba mokėtojas - fizinis asmuo, praneša mokesčių administratoriui apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą);
• valstybės įmonės Registrų centro priimtas sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnį;
• gauta informacija, kad mokėtojui taikomos tarptautinės sankcijos;
• turima informacijos, kuri vertinama kaip mokesčių administratoriaus (kreditoriaus) teisių pažeidimas (paaiškėja faktas, kad juridinio asmens vadovas yra nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį už sukčiavimą, 208 straipsnį už skolininko nesąžiningumą, 219 straipsnį už mokesčių nesumokėjimą, 220 straipsnį už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, 222 straipsnį už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą, 223 straipsnį už aplaidų finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą bei pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnį už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą);
• mokėtojas mirė (neatsižvelgiant į tai, ar jo mokestines prievoles paveldi paveldėtojai);
• mokėtojui iškeliama nemokumo (bankroto / restruktūrizavimo) byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka;
• gauta informacija, kad asmeniui paskirta bauda už administracinį nusižengimą yra pakeičiama viešaisiais darbais;
• mokėtojas pateikė laisvos formos prašymą nutraukti MPS;
• mokėtojas apskundė pagal MPS atidėtos ir (ar) išdėstytos mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą(toliau- AN) apskaičiavimo pagrįstumą;
• pasibaigus MPS atidėtos ir (ar) išdėstytos mokestinės nepriemokos mokėjimo terminui, liko nesumokėta dalis pagal MPS atidėtos ir (ar) išdėstytos mokestinės nepriemokos.

Mokestinės paskolos sutartis

Palūkanos už Mokestinę Paskolą

Už suteiktą mokestinę paskolą (išdėstytą ar atidėtą mokesčių sumokėjimą) mokamos palūkanos, kurių dydį nustato Lietuvos Respublikos finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinį praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį.

Nuo 2026 m. vasario 1 d. LR finansų ministro įsakymu palūkanų dydis 0,007 procento už kiekvieną naudojimosi mokestine paskola dieną.

Mokesčių mokėtojui, laiku nesumokėjus įmokų pagal mokestinės paskolos sutartimi patvirtintą mokėjimo grafiką, skaičiuojamos padidintos palūkanos, o nesumokėjus palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartį - palūkanų delspinigiai. Padidintos palūkanos ir palūkanų delspinigiai skaičiuojami iki tos dienos, kol atitinkamos sumos yra sumokamos (įskaitomos).

Palūkanos pagal mokestinę paskolos sutartį, sudarytą dėl baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo išdėstymo ar atidėjimo, nemokamos.

Įmonėms ir gyventojams, nukentėjusiems nuo COVID-19, kurie iki rugpjūčio 31 d. pateikė prašymus dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo ir išdėstė mokesčių nepriemokas iki 2022 m. gruodžio 31 d., taikomos 0 proc. palūkanos. Jeigu terminas ilgesnis nei 2022 m. gruodžio 31 d., tai nuo 2023 m. sausio 1 d. skaičiuojamos įprastos palūkanos.

Prašymo Dėl Baudos Už Administracinį Teisės Pažeidimą Išdėstymo Teikimas

Susidūrus su finansiniais sunkumais prašymas teikiamas, kai:

• Baudos mokėjimas nebuvo išdėstytas ANK 675 str. nustatyta tvarka;
• Nėra priimti ir (arba) vykdomi ne daugiau kaip 3 sprendimai dėl mokestinės paskolos sutarties (toliau - MPS);
• Baudos dydis yra lygus arba didesnis nei 125 Eur;
• Bauda nėra perduota antstoliui išieškoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;
• Dėl baudos nebuvo sudaryta MPS ir kuri nebuvo nutraukta arba pasibaigė neįvykdyta.

Prašymas gali būti pateiktas tik po nutarimo, kuriuo paskirta bauda už administracinį nusižengimą (toliau - AN), priėmimo, bet ne anksčiau kaip prieš 20 dienų iki baudos už AN mokėjimo termino.

Baudos už AN mokėjimas gali būti išdėstytas ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo numatyto baudos sumokėjimo termino dienos.

Prašymą ir papildomus dokumentus (kai juos būtina teikti) galima pateikti:

• elektroniniu būdu prisijungus prie Mano VMI: Paslaugos -> Mokesčių atidėjimas ir termino keitimas -> Mokesčių atidėjimo ir mokėjimo dalimis sutartis -> Pildyti prašymą. (Pildymo instrukciją galima rasti Mokesčių žinyne (registracijos Nr. KM3552).)
• atsiųsti paštu ar per pasiuntinių (kurjerių) įmones į aptarnavimo padalinį arba į VMI prie FM, adresu Vasario 16-osios g. 14, Vilnius. Siunčiant prašymą paštu ar elektroniniu paštu, reikia pateikti ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją.

Teikiant prašymą, reikia nurodyti:

• vardą ir pavardę, identifikacinį numerį (asmens kodą) bei kontaktinę informaciją ryšiui palaikyti (telefono numerį, elektroninio pašto adresą, gyvenamosios vietos adresą);
• baudos už AN, kurios mokėjimą prašoma išdėstyti, dydį;
• nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK);
• laikotarpį, kuriam prašoma išdėstyti baudos už AN mokėjimą;
• prašymo teikimo priežastį.

20 darbo dienų nuo mokėtojo prašymo gavimo. Jeigu mokesčių administratorius paprašo pateikti papildomus dokumentus, sprendimas priimamas per 20 darbo dienų nuo pateiktų dokumentų gavimo.

Prašymo Dėl Mokestinės Nepriemokos Išdėstymo Teikimas

Susidūrus su finansiniais sunkumais prašymas teikiamas kai:

• Mokestinės nepriemokos dydis yra lygus arba didesnis nei 125 Eur;
• Mokestinė nepriemoka nėra perduota antstoliui išieškoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;
• Dėl mokestinės nepriemokos nebuvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis (toliau - MPS) ir kuri nebuvo nutraukta arba pasibaigė neįvykdyta.

Prašymas gali būti pateiktas ne anksčiau kaip prieš 20 dienų iki mokestinės nepriemokos sumokėjimo dienos.

Mokestinės nepriemokos mokėjimas gali būti atidėtas iki 1 metų ir (ar) išdėstytas ne daugiau kaip 5 metams nuo prašymo pateikimo dienos, bet ne anksčiau kaip nuo mokestinės nepriemokos susidarymo dienos.

Teikiant prašymą, reikia nurodyti:

• vardą ir pavardę, identifikacinį numerį (asmens kodą) bei kontaktinę informaciją ryšiui palaikyti (telefono numerį, elektroninio pašto adresą, gyvenamosios vietos adresą);
• įsiskolinimo priežastys;
• informaciją apie įsiskolinimus kitiems kreditoriams;
• laikotarpį, kuriam prašoma atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą, arba pageidaujamą atsiskaitymo pagal Mokestinės paskolos sutartį grafiką;
• mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašoma atidėti ir (ar) išdėstyti, dydį, t. y. prašomų atidėti ir (ar) išdėstyti mokesčių sumas (atskirai pagal kiekvieną mokestį) ir kiekvieno mokesčio delspinigių sumas;
• prašomą taikyti mokestinės nepriemokos mokėjimo būdą (atidėti ir (ar) išdėstyti mokėjimą) ir tokio būdo pasirinkimo motyvus;
• patvirtinimą, kad neturi susijusių įmonių, kurios sudaro Vieną įmonę, kaip yra apibrėžta Taisyklių 3.7 papunktyje.

Mokestinės paskolos sutartis (toliau - MPS) gali būti nutraukta, jeigu atsiranda bent vienas iš toliau nurodytų pagrindų:

• mokėtojas nesilaiko MPS sąlygų;
• paaiškėja aplinkybės, pagrindžiančios riziką, kad mokėtojas negalės vykdyti MPS sąlygų (akcinėje bendrovėje, uždarojoje akcinėje bendrovėje, žemės ūkio bendrovėje ar viešojoje įstaigoje nebėra įdarbinto bent vieno darbuotojo, mokesčių mokėtojas stabdo vykdomą veiklą, mokesčių mokėtojas - juridinis asmuo, inicijuoja nemokumo procesą arba mokėtojas - fizinis asmuo, praneša mokesčių administratoriui apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą);
• valstybės įmonės Registrų centro priimtas sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnį;
• gauta informacija, kad mokėtojui taikomos tarptautinės sankcijos;
• turima informacijos, kuri vertinama kaip mokesčių administratoriaus (kreditoriaus) teisių pažeidimas (paaiškėja faktas, kad juridinio asmens vadovas yra nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį už sukčiavimą, 208 straipsnį už skolininko nesąžiningumą, 219 straipsnį už mokesčių nesumokėjimą, 220 straipsnį už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, 222 straipsnį už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą, 223 straipsnį už aplaidų finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą bei pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnį už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą);
• mokėtojas mirė (neatsižvelgiant į tai, ar jo mokestines prievoles paveldi paveldėtojai);
• mokėtojui iškeliama nemokumo (bankroto / restruktūrizavimo) byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka;
• gauta informacija, kad asmeniui paskirta bauda už administracinį nusižengimą yra pakeičiama viešaisiais darbais;
• mokėtojas pateikė laisvos formos prašymą nutraukti MPS;
• mokėtojas apskundė pagal MPS atidėtos ir (ar) išdėstytos mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą(toliau- AN) apskaičiavimo pagrįstumą;
• pasibaigus MPS atidėtos ir (ar) išdėstytos mokestinės nepriemokos mokėjimo terminui, liko nesumokėta dalis pagal MPS atidėtos ir (ar) išdėstytos mokestinės nepriemokos.

Pagrindinės Pelno Mokesčio Tarifų Nuostatos

Lietuvoje taikomi įvairūs pelno mokesčio tarifai, atsižvelgiant į įmonės dydį ir veiklos pobūdį:

• Standartinis tarifas: 21 proc.
• Lengvatinis tarifas: 9 proc. (taikomas mažoms įmonėms, atitinkančioms tam tikrus kriterijus)
• Lengvatinis tarifas: 5 proc.
• 0 proc. tarifas: taikomas tam tikroms prekėms ir paslaugoms, pvz., diplomatinėms įstaigoms.

Šie tarifai gali keistis, todėl svarbu nuolat sekti naujausią informaciją ir teisės aktus.

tags: #atideto #pelno #mokescio #turto #apskaiciavimas