Antano Smetonos Užugirio dvaro istorija

Prezidento Antano Smetonos dvaras yra vaizdingoje pietinėje Lėno ežero pakrantėje, nutolęs 2 km į pietus nuo Lėno kaimo ir 1 km į vakarus nuo Prezidento gimtinės - Užulėnio.

Užugirio dvaras nuo Lėno ežero

Dvaro įkūrimas ir A. Smetonos indėlis

Dvaro istorija prasideda kartu su A. Smetonos 60 - ies metų jubiliejumi. 1934 m., švenčiant Prezidento gimtadienį, buvo nutarta tėviškėje jam padovanoti ūkį.

Tautos Vado Jubiliejaus dovanos komitetas, sudarytas daugiausia iš tautininkų, išleido A. Smetonai pagerbti Dovanos ženklus. Vienas kainavo 5 litus. Juos platinant buvo surinkta nemaža pinigų suma, ir už juos 1935 m. nupirkta 80 ha žemės.

Didžiausią jos dalį sudarė žemė (Lėno palivarkas), įsigyta iš Taujėnų dvaro savininko kunigaikščio Konstantino Radvilos. Kita žemė buvo pirkta iš Lėno bažnyčios, Užulėnio mokyklos ir naujakurių. 25 ha miško A. Smetona gavo iš valstybės kaip Nepriklausomybės akto signataras.

Pagal tradiciją A. 1935 m. architektas Feliksas Vizbaras suprojektavo dvaro pastatus, parengė dvaro teritorijos projektus. 1937 m. baigti statyti dviejų aukštų reprezentaciniai tarpukario modernizmo ir klasicizmo stiliaus bruožų turintys dvaro rūmai, pagrindiniu fasadu orientuoti į šiaurės rytuose telkšantį Lėno ežerą.

Dvaro savybės ir įrengimas

1936-1938 metais į šią vietovę buvo nutiesti vieškeliai. A. Smetona dvarą pavadino „Užugirio kiemu“ ir planavo čia įkurti pavyzdinį ūkį, kuris vėliau galėtų tapti žemės ūkio mokykla.

Pastato projektą parengė ir statybai vadovavo inžinierius Feliksas Vizbaras. Jis pastatą pristatė kaip ,,tautinio stiliaus“ pavyzdį, sukurtą pagal modernistinės architektūros principus - daug erdvės ir šviesos, aiškus patalpų suskirstymas.

Projektuojant vengta nereikalingų detalių, taikytas lietuvio būdui būdingas aiškus namo planas. Dvaras nestulbino prabanga. Žvelgiant iš amžių perspektyvos, ir rūmų išorė, ir vidus įrengti gana kukliai - visko tik tiek, kiek reikia.

Iš lauko pusės namą puošia keturios tašyto granito kolonos, pastatytos prieš didžiąsias paradines duris, antrame aukšte - du atviri balkonai, baltai dažytos sienos, raudonas čerpių stogas, o užpakalinėje dalyje, pirmame aukšte, - didelė terasa be stogo.

Rūmuose buvo įvestas vandentiekis, įrengta kanalizacija, tiesioginis telefono ryšys su Kaunu. Dvare tuo metu buvo įvestas vandentiekis iš šulinio, įrengta kanalizacija, pastatytos vonios ir kt. Elektros dar nebuvo, tačiau ūkis su Kaunu buvo sujungtas telefonu.

A. Smetonos dvaras tapo pavyzdiniu to meto ūkiu, kuriuo rūpinosi pats prezidentas. Čia būta septyniolikos statinių, nemažai jų išliko iki šiol. Sodyboje auginti gyvuliai, dirbo daug žmonių.

Kiaulidės, karvidės buvo įrengtos pagal to meto naujausius standartus, su nuotekų sistemomis. Sodyba apsodinta medžiais ir krūmais (daugiausia lazdynais), užveistas didokas vaismedžių sodas, įrengti šiltnamiai.

Apie trejus metus buvo perkamas ūkio inventorius ir gyvuliai, tuo rūpinosi ir priežiūros darbams vadovavo A. Smetonos sesuo Julija Smetonaitė. Nepamiršti ir dvare dirbantys kumečiai - jiems įrengti geri gyvenamieji namai: visur buvo lentinės grindys, koklinės krosnys bei viryklos, dideli langai, aplink - gražia tvorele aptvertas darželis.

Didžiulėse šviesos erdvėse Smetonos leido laiką su šeima ir svečiais.

Gyvenimas dvare

1937 m. vasarą, pastačius gyvenamuosius rūmus, A. Smetona su šeima pirmą kartą vasarojo savo ūkyje.

Rūmų vidaus apstatymu ir tvarkymu rūpinosi A. Smetonos žmona Sofija Smetonienė. Dvaras Užugiryje Prezidentui buvo poilsio ir apmąstymų vieta.

Prezidentas A. Smetona tik kelias vasaras spėjo pavasaroti dvare - Užugirio kieme. Sprendžiant iš Prezidento adjutanto V. Šliogerio atsiminimų, A. Smetona planavo šį ūkį testamentu užrašyti valstybei, kad ateityje jame būtų įrengta žemesnioji žemės ūkio mokykla.

Dvaro likimas sovietmečiu ir nepriklausomybės laikotarpiu

Pats Antanas Smetona Užugirio dvare praleido tik kelias vasaras, nes 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai Prezidentas pasitraukė į Vakarus, o Užugirio dvaras buvo nacionalizuotas.

1940 m., okupavus Lietuvą sovietams, Užugirio kiemo dvaras buvo nacionalizuotas, jo savininkas paskelbtas “liaudies priešu Nr. 1”.

Po II pasaulinio karo 65 ha žemės dvaro žemės ir ūkiniai pastatai atiteko tarybiniam ūkiui, o rūmuose buvo įkurdinta tuberkulioze sergančių vaikų sanatorija.

1954 m. dvaro centras priklausė čia įkurtai Užugirio narkologinei ligoninei, vėliau buvo Naujosios Vilnios psichoneurologinės ligoninės narkologinis skyrius. 1954 metais dvaro centras priklausė čia įkurtai Užugirio narkologinei ligoninei, vėliau čia įkurdintas Naujosios Vilnios psichoneurologijos ligoninės Narkologinis skyrius.

1992 m. Užugirio dvaro sodyba paskelbta regioninės reikšmės architektūriniu, istoriniu ir kraštovaizdžio kultūros paveldo objektu. 2008 m. Užugirio dvaras buvo perduotas Ukmergės rajono savivaldybei.

Dvaras šiandien

Dvaro ekspozicija

2014 m. visuomenei pristatytas restauruotas Prezidento Antano Smetonos dvaras. Šiuo metu čia įsikūręs Ukmergės kraštotyros muziejaus Užugirio skyrius.

Veikia nuolatinė ekspozicija, keičiamos parodos, atvertas Prezidento darbo kambarys, Prezidento žmonos, Sofijos Smetonienės, kambarys, yra kino salė, kurioje rodomi autentiški filmai iš A. D. Pirmojo Lietuvos prezidento dvaras prieš trejus metus perduotas Ukmergės savivaldybei.

Dvarui atnaujinti skirta 5 mln. litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, keletą šimtų tūkstančių litų skyrė rajono savivaldybė.

Lankytinos vietos dvare:

• Pagrindiniame pastate veikia ekspozicijos, demonstruojama istorinė medžiaga, taip pat autentiški daiktai.
• Pasitelktos ir šiuolaikinės technologijos.
• Pirmajame aukšte buvo valgomasis, kuriame Smetonų šeima pietaudavo, vakarieniaudavo.
• Pastato antrajame aukšte buvo atskirtos šeimos ir juos aptarnaujančio personalo zonos.
• Balkonėlis, kuris buvo specialiai suprojektuotas prezidentienei.

Muziejaus darbuotojai dvare vykdo daug edukacinių veiklų, tad atvykusieji į Užugirį gali rasti įvairių sau įdomių užsiėmimų. Taip pat pristatoma Užugirio krašto kulinarinio paveldo programa „Prezidento A. Smetonos mėgstami valgiai“.

„Prezidentas labiausiai mėgo rūgusį pieną su karštomis bulvėmis. O besidominčiųjų „Užugirio kiemu“ atvyksta ne tik iš įvairiausių Lietuvos kampelių, bet ir užsienio. Lankytojai - įvairaus amžiaus: nuo senjorų, iki moksleivių.

Anot gidės, Užugiryje Antaninės būdavo didelė šventė. Kiekviena šeima pasigamindavo naminio alaus. Prie gimtųjų prezidento A. Smetonos namų pindavo ąžuolo lapų vainikus.

Ši mokykla tais laikais buvo viena moderniausių šalyje. Čia veikė centrinis šildymas, vandentiekis, kanalizacija, klasėse - elektros skambučiai, mokytojų butuose - radijo antenos ir imtuvai. Kieme - sporto ir žaidimų aikštelės. Pastatas didelis, gražus, šiltas, erdvus - klasių aukštis siekė net pusketvirto metro, salės - daugiau kaip penkis metrus. Taip pat įrengtos sporto, koncertų salės, pirtis, vonia, modernūs tualetai, dušai. Dabar šiose patalpose veikia kraštotyros muziejaus skyrius, biblioteka. Joje įrengta ir vadinamoji smetoniška skaitykla su to meto baldais ir knygomis.

Lankytini objektai netoliese

• A. Smetonos gimtojo namo pamatai
• 1935 m. prezidento statyta mokykla

Užugirio dvaro parke taip pat yra vadinamoji Signatarų alėja, įprasminanti visų dvidešimties Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų atminimą. 2018 m., minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, alėjoje buvo pasodinta 20 ąžuolų. Renginyje tąsyk sulaukta Lietuvos ir Latvijos savivaldybių, iš kurių kilę signatarai, atstovų bei svečių.

Smetoninės šventė

Prezidento A. Smetonos dvarą visoje Lietuvoje bene labiausiai garsina kiekvienais metais čia vykstanti Smetoninių šventė. Per Smetonines Lėno šv. Dvare, jo kieme ir parke tuo metu tvyro ypatinga - „smetoniška“ - atmosfera. Vyksta teatralizuoti pasirodymai, koncertai, veikia amatininkų kiemeliai, o Smetonos laikų aprėdais pasipuošę damos ir ponai spinduliuoja išskirtine elegancija.

tags: #atnano #smetonos #sodyba