Bolševikų revoliucija Rusijoje 1917 metais atnešė ne tik politinius, bet ir ekonominius sukrėtimus, kurie tiesiogiai paveikė gyventojų mitybą ir turto paskirstymą. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip bolševikų politika, nukreipta į turto konfiskavimą ir visuotinę lygybę, paveikė maisto prieinamumą ir nutrios sudėtį to meto Rusijoje.
Vladimiras Leninas
Bolševikų Politika ir Turto Konfiskavimas
Lenino politika buvo paprasta kaip ir viskas, kas genialu. Iš pradžių tai buvo daroma skubotai ir nemokšiškai, bet ne mažiau tikslingai. Bolševikai nenorėjo gaišti brangaus laiko, kad kažkaip teisiškai pagrįstų savo veiksmus. Jiems reikėjo paimti šiandien. Toks klausimo traktavimas bematant davė nuostabių rezultatų. Bolševikai nuolat kartojo šūkį: “Plėšk tai, kas priplėšta!”. Tačiau šis šūkis kvietė plėšikauti anaiptol ne juos. Jie skelbė „viską - liaudžiai“, visiems darbo žmonėms, nuo šiolei laisviems nuo bet kokių išnaudojimo formų. Išties patikėjo! Sėkme tikėjo būtent jie, todėl ir elgėsi atitinkamai.
Nuo 1917 m. lapkričio mėn. bolševikai pradėjo konfiskuoti pramonės įmones. Papildomu 1917 m. gruodžio 23 d. dekretu buvo įsakyta areštuoti visų akcinių bendrovių, įskaitant apygardų akcinių bendrovių turtą. Buvo siekiama paversti kiekvieną gamyklą “liaudies” nuosavybėn. Konfiskuoti pramonės įmonės, komerciniai bankai. Banko reikalus, turi būti suimti. 1917 metų gruodžio 14 d. buvo areštuoti sostinės privačių ir komercinių bankų darbuotojai. Konflikto esmę sudarė dvi aplinkybės. Pirma, nurodyti, kur yra jo aukso saugyklos. Antra, sąskaitos bet kokių sumų be jokios teisės atsakyti neigiamai.
Bolševikai negalėjo jaustis patenkinti, neapiplėšę inteligentijos. Jų nuomone, smulkus buržua, slepiantis tūkstantėlius,- priešas. Verslūs, todėl ir savarankiški. Teoriškai kiekvienas, kuris potencialiai gali turėti kokių nors šeimyninių vertybių ir santaupų, tapo taikiniu.
Maisto Kortelės ir Visuotinė Darbo Prievolė
Leninas suprato, kad nepakanka vien likviduoti buržuaziją ir inteligentiją. Reikėjo rasti būdą, kaip kontroliuoti milžiniškos šalies gyventojus. Jis teigė, kad galingiausia apskaitos ir kontrolės priemonė yra... duonos kortelės, visuotinė darbo prievolė. Taigi, kiekvienas, gavęs duonos kortelę, apskritai darytų viską, ką jam įsakys. Genialu ir paprasta.
Kadangi, sunaikinus stambųjį kapitalą, perteklinių grūdų ir neatiduodantis valstybei bei spekuliuojantis - kas jis? Ne buržuazija? Todėl, nurodoma: “spekuliantai...liaudies priešais”.
Dekretais buvo siekiama įkūnyti šią idėją, paskelbta “nacionalizuota”. Tačiau, pasakyti, kad tai vyko sklandžiai, negalima. Spekuliacinė vagių prekyba veikė nelegaliai. Kiekvienas čiupdavo savo šlamštą pro išdaužytus langus. Apsauga baigia tapyti šį paveikslą. Kinai šaudo suimtuosius, pagrobtuosius. Taip buvo okupuotuose miestuose.
Kaimo Gyventojų Pasipriešinimas ir Maisto Produktų Nusavinimas
Valdžia suprato, kad valdė ir galingą ekvivalentinį auksą - grūdus. Tačiau kaimuose reikalai nėjo taip sklandžiai kaip miestuose. Valstiečiai nedelsdami pradėjo įnirtingai priešintis. Sukilimai įvyko 1918 metais vien 20 centrinės Rusijos rajonų. Valstiečių namai buvo kratomi, ieškant paslėptų grūdų ir įvairių smulkmenų, kadaise pirktų apskričių mugėse. Produktų nusavinimo būrių būdavo išžudomi dar pakeliui į kaimą. Atvykdavo naujas būrys, bet jį vėl išžudydavo tik pasirodžius. Natūrali valstiečių reakcija buvo tokia: jie liovėsi sėję.
Plėšikavimas kaimuose buvo baisesnis nei miestuose. Valstiečiai nė neįtarė, kad tokia įvykių eiga labai paranki valdančiajai gaujai. Daugiausia moteris ir vaikus, kad nuslopintų valstiečių pasipriešinimą. O juk “raudonasis teroras” dar nebuvo paskelbtas. Kaimo tokiais metodais nebuvo įmanoma palaužti.
Vokiečių Įtaka ir Bresto Sutartis
Vokiečiai žaidė savo žaidimą, bolševikai - savo, nuolat palaikydami ryšį. Bresto sutarties protokolais. Gubernijoje vokiečių leitenantas Balkas 1918 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. Pasidavusiuosius išdavė bolševikų valdžiai. Žmonės buvo nedelsiant sušaudyti vokiečių akivaizdoje. Balkas turėjo 50 247 sušaudytųjų nuo 1918 metų kovo iki lapkričio kartoteką. Bet karas vis labiau plieskėsi, diktuodamas savo taktiką. Rusija sparčiai žvėrėjo.
Vokiečiai išlaipino 3 tūkstančių desantą Potyje, o birželio 10 d. vokiečių kariuomenė įžengė į Tiflisą. Bolševikų atiduotų buvusios Rusijos imperijos rajonų. Vien iki 1918 m. liepos 31 d. buvo išvežta galvijų gyvojo svorio, pusantro milijono pūdų bulvių ir daržovių. Buvo išvežami net skarmalai ir metalo laužas.
Bresto sutartis
Išvados
Bolševikų politika, nukreipta į turto konfiskavimą, visuotinę lygybę ir maisto produktų kontrolę, turėjo katastrofiškų pasekmių Rusijos gyventojams. Maisto prieinamumas sumažėjo, nutrios sudėtis pablogėjo, o badas ir skurdas tapo kasdienybe. Valstiečių pasipriešinimas ir Vokietijos įtaka dar labiau apsunkino situaciją, sukurdami terpę chaosui ir smurtui.
Rusijos revoliucija (1917 m.)
Pagrindiniai faktai apie Bresto sutartį:
| Data | Dalyviai | Pagrindinės sąlygos |
|---|---|---|
| 1918 m. kovo 3 d. | Tarybų Rusija, Vokietija, Austrija-Vengrija, Osmanų imperija, Bulgarija | Rusija atsisako teritorijų, demobilizuoja armiją, Vokietija gauna ekonominę įtaką |
Šaltiniai:
- Įvairūs istoriniai dokumentai ir archyviniai duomenys.
- Aukščiau pateiktas tekstas.
Pastaba: Šis straipsnis yra informacinis ir paremtas istoriniais faktais.