Atsakovo naudojimosi butu apribojimo pagrindai

Šiame straipsnyje aptariami atvejai, kai ribojamas naudojimasis būstu, remiantis Lietuvos teismų praktika ir teisės aktais. Straipsnyje analizuojamos situacijos, susijusios su uzufrukto teise, išieškojimu iš paskutinio būsto, priežastiniu ryšiu tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis bei melagingos informacijos pateikimu viešuosiuose pirkimuose.

Uzufrukto teisė ir naudojimosi butu santykiai

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija lapkričio 17 d. nutartyje pasisakė, kad išdėstytos aplinkybės teikia pagrindą konstatuoti susiklosčiusią socialiai jautrią bylos šalių konfliktinę situaciją, kai ieškovė ilgą laiką gyvena bute turėdama tam teisėtą pagrindą - rašytinį susitarimą su savo teta (tuomete buto savininke). Ieškovė užaugino bute dukterį (atsakovę) iki jos pilnametystės. Susiklostė ir buvo vykdomi daugelį metų naudojimosi butu santykiai. Šeimos nariai ilgą laiką žinojo ir toleravo ieškovės tęstinį naudojimąsi butu.

Tai, kad jaunesnės kartos šeimos narys, paveldėjęs butą iš ieškovės tetos (atsakovė, o vėliau naujasis savininkas atsakovas), ėmė nepripažinti ilgalaikių ieškovės naudojimosi butu santykių, nepaneigia paties susitarimo, būtent suteikusio ieškovei teisę iki gyvos galvos naudotis butu, sudarymo, vykdymo faktų ir susitarimo teisinės reikšmės. Susitarimo sudarymas ir jo tęstinis vykdymas daugelį metų patvirtina faktinius tęstinius buto naudojimosi iki gyvos galvos santykius, juos pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo pagal 1964 m. su vėlesniais pakeitimais ir papildymais CK kaip sukuriančius uzufrukto santykius ir tuo pagrindu teismas pripažino ieškovei uzufruktą iki gyvos galvos naudotis butu.

Pavyzdžiui, byloje, kurioje ieškovė nurodė, kad ji daugiau nei 40 metų nepertraukiamai gyvena bute, neturi kito būsto ir negali įsigyti, be to, turi negalią, o jos teta A. B. leido gyventi bute ieškovei tiek, kiek ji norės, teismas pripažino uzufrukto teisę. Teta testamentu po mirties paliko butą atsakovei K. Z. (ieškovės dukteriai). Nepaisant ieškovės ir jos tetos susitarimo, 2019 m. balandžio mėn. atsakovės atstovas atsiuntė ieškovei netikėtą pranešimą dėl išsikėlimo iš patalpų. Taip atsakovė siekė iškeldinti savo motiną, neturinčią kito būsto, nors ieškovė viena užaugino atsakovę. Po bylos iškėlimo teisme atsakovai sudarė ginčijamą 2019 m. gegužės 27 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios tikslas buvo ne buto nuosavybės teisės perleidimas ir įgijimas, o pažeidžiant įstatymą priverstinai iškeldinti ieškovę iš buto, darant jai ekonominį spaudimą, todėl ieškovė prašė teismo pripažinti, kad sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl yra niekinė bei negaliojanti.

Išieškojimo iš paskutinio būsto apribojimai

Kitoje nutartyje kasacinis teismas pabrėžė, kad apribojimas išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygos reglamentuojamos CPK 663 straipsnio 4 dalyje: teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma; tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste.

Ši teisės norma yra dispozityvi - teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes turi įvertinti, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti nurodytą teisės normą. Galimybė taikyti CPK nustatytą garantiją sietina ir su tuo, į kokio pobūdžio teisinius santykius siekiama įsiterpti. Šalis sieja tęstiniai teisiniai santykiai, todėl faktinės, tarp jų - ir su skolininko elgesiu susijusios, aplinkybės, buvusios pagrindu patenkinti pareiškimą dėl neišieškojimo iš paskutinio būsto, gali pasikeisti. Pavyzdžiui, praeityje nustačius, kad skolininkas laiku ir tinkamai su kreditoriais negalėjo atsiskaityti dėl sunkios materialinės padėties, po tam tikro laiko dėl pasyvaus skolininko elgesio vengiant vykdyti prievoles kreditoriui gali būti pripažinta, kad jis piktnaudžiauja jam suteikta socialine garantija.

Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos aplinkybės pagrįstai leido šią bylą nagrinėjusiems teismams spręsti apie atsakovo nesąžiningą elgesį - prievolės nevykdymą ne dėl objektyvaus negalėjimo tą daryti, o dėl vengimo - kaip neteikiantį pakankamo pagrindo tikėtis, kad ateityje jis padengs skolas nenukreipiant išieškojimo į būstą.

Priežastinio ryšio nustatymas

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių priežastinį ryšį kaip vieną iš turto vertintojo civilinės atsakomybės sąlygų, priminta, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą.

Conditio sine qua non testas lemia būtinumą nustatyti, ar neteisėti veiksmai buvo būtina žalos atsiradimo priežastis (būtina priežastis). Tam tikrose situacijose atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, dauginio priežastingumo atveju šis testas gali būti ir modifikuojamas. Tam tikrais atvejais gali būti taikomas ne būtinos, o pakankamos priežasties testas, t. y. dauginio priežastingumo atveju neteisėti veiksmai bus laikomi padarytos žalos priežastimi ir tais atvejais, kai nustatoma, kad neteisėti veiksmai buvo pakankama žalingų padarinių priežastis.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad byloje žalą lėmė ne tik tai, jog Skolininkė dėl savo prastos finansinės padėties, kurios tinkamai neįvertino atsakingi Unijos asmenys, negalėjo grąžinti paskolos, bet ir tai, kad grąžintinos sumos Unija negalėjo išsiieškoti iš įkeisto turto, nes jo vertė neatitiko Vertintojos parengtoje Ataskaitoje nurodyto dydžio. Šiuo atveju dėl neteisingai atlikto Žemės sklypo vertinimo paskolos užtikrinimo priemonė neįvykdė jai skirtos funkcijos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Vertintoja savo veiksmais (neteisingos turto vertinimo ataskaitos parengimu) prisidėjo prie žalos ieškovei kilimo sąlygų sudarymo, sukurdama tam prielaidas, todėl Vertintojos neteisėtus veiksmus su žalingais padariniais siejo pakankamas priežastinis ryšys.

Nustačius faktinį priežastinį ryšį, būtina nustatyti ir teisinį priežastinį ryšį, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Apeliacinės instancijos teismas priežastinį ryšį tarp Vertintojos neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos netinkamai įvertino kaip pernelyg nutolusį ir dėl to nekvalifikuotiną kaip vieną iš būtinųjų civilinės atsakomybės šiai atsakovei taikymo sąlygų.

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos nutraukimą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, taip pat baudos skyrimą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pabrėžta, kad teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tuo pačiu pasisakyta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo darbo sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu ir nustatyta, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl paskyrė jai 5000 Eur baudą. Apeliacinės instancijos teismas paliko paskirtą baudą, nurodęs, kad ieškovė, suvokdama, kad tarp šalių kilęs ginčas yra užbaigtas, o sprendimas ne tik įsiteisėjęs, bet ir įvykdytas, sistemingai inicijuoja teismo procesus.

Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Sutiktina su ieškove, kad įstatyme nustatytos teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Priešingu atveju galėtų būti pažeidžiama asmens teisė kreiptis į teismą, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje. Negalima teigti, kad teikdama ieškinį ieškovė neabejotinai žinojo, jog reiškiamas ieškinys yra tapatus ankstesniam ginčui, taip piktnaudžiaudama savo procesine teise reikšti ieškinį. Tai, kad ieškinys nebuvo akivaizdžiai tapatus, rodo kasacinio skundo priėmimas ir nagrinėjimas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Nutartyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, kai apeliacinės instancijos teismas nutraukia apeliacinį procesą, pradėtą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl to, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos vėlesniu teismo procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės, teisėjų kolegija sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, vadovavosi ir priežasties teorija, remiantis kuria lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas nebuvo pradėtas dėl pirmosios instancijos teismo baigiamojo teismo procesinio sprendimo, apeliacinės instancijos teismui buvo perduotas spręsti tik tarpinis procesinis klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

Melagingos informacijos pateikimas

Nutartyje dėl tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktų kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų pripažinimo melaginga informacija pabrėžta, kad sprendžiant, ar tiekėjo pateikta informacija yra melaginga, pakanka nustatyti rimtą faktų iškraipymą pateikiant informaciją, reikalingą atitikčiai atrankos kriterijams patikrinti. Ši išvada iš esmės nepriklauso nuo to, ar tiekėjas de facto atitinka atrankos kriterijus, kaip galimai susiklostė nagrinėjamoje byloje. Nesutiktina su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad aplinkybė, jog ieškovės kiti pateikti duomenys dėl įvykdytų darbų galimai būtų pagrindę atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, nelemia tikrovės neatitinkančios informacijos nepripažinimo melaginga.

Civilinė paslaugų sutartis: patarimai MB nariui ir vadovui

Pagal 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB 57 straipsnio 4 dalies h punkto, kurio esmė perkelta į VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą, nuostatą tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūrų, jeigu ekonominės veiklos vykdytojas rimtai iškraipė faktus pateikdamas informaciją, reikalingą patikrinti, ar nėra pagrindų pašalinti, arba patikrinti atitiktį atrankos kriterijams, nuslėpė tokią informaciją arba negali pateikti patvirtinamųjų dokumentų, reikalaujamų pagal 59 straipsnį.

Svarbiausi aspektai

Apibendrinant, galima išskirti svarbiausius aspektus, susijusius su atsakovo naudojimosi butu apribojimo pagrindais:

  • Uzufrukto teisė: Teismas gali pripažinti uzufrukto teisę asmeniui, ilgą laiką naudojusiamės butu teisėtu pagrindu.
  • Išieškojimo apribojimai: Teismas gali apriboti išieškojimą iš paskutinio būsto, atsižvelgdamas į skolininko ir jo šeimos narių materialinę padėtį.
  • Priežastinis ryšys: Būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, siekiant taikyti civilinę atsakomybę.
  • Piktnaudžiavimas teisėmis: Teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais.
  • Melaginga informacija: Tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūrų, jei pateikia melagingą informaciją, reikalingą atitikčiai atrankos kriterijams patikrinti.

tags: #atsakovo #naudojimosi #butu #apribojimas