Mokslininkai atliko išsamų tyrimą, palygindami baltymus skirtinguose žmogaus kūno audiniuose. Tyrimas apėmė ne tik smegenis ir sėklides, bet ir širdį, kiaušides, prostatą, inkstus ir kai kuriuos kitus organus.
Žmogaus smegenų schema
Baltymų panašumai tarp smegenų ir sėklidžių
Smegenyse mokslininkai suskaičiavo 14 315 skirtingų baltymų, o sėklidėse - 15 687. Įdomu tai, kad net 13 442 baltymai yra aptinkami ir sėklidėse, ir smegenyse. Joks kitas organas savo baltymais nėra toks panašus į smegenis kaip sėklidės.
Mokslininkai teigia, kad smegenų ir sėklidžių audiniai yra panašiausi mūsų kūne. Tai rodo ir genai - smegenys bei sėklidės yra panašiausi ir genų išraiška.
Struktūriniai panašumai
Sėklidės ir smegenys yra panašios ir savo vidine struktūra. Smegenyse neuronai turi glijos ląstelių atramą, o sėklidžių ląstelės naudoja Sertolio ląsteles. Tiek glijos, tiek Sertolio ląstelės išskiria laktatą, kuris aplinkinėms audinio ląstelėms tampa energijos šaltiniu.
Sertolio ląstelės schema
Apsauginiai barjerai
Esate girdėję apie kraujo-smegenų barjerą, kurį labai sunku įveikti vaistams? Sėklidės irgi turi panašų barjerą. Taip pat yra daug panašių receptorių bei ląstelių lygio procesų.
Evoliucijos įtaka
Mokslininkai mano, kad smegenis ir sėklides formavo labai panašūs evoliucijos procesai. Jei tas pats audinys tinka skirtingoms funkcijoms, kam kūnui auginti kelis skirtingus specializuotus audinius?
Tikriausiai jums kilo vienas klausimas, į kurį mokslininkai atsakytų labai greitai - taip, moterų smegenys irgi yra panašios į sėklides.
Skydliaukės ligos ir mityba. Kaip sumažinti antikūnus?
Kamieninės ląstelės
Kamieninės ląstelės - tai nediferencijuotos ląstelės, iš kurių formuojasi įvairūs organizmo audiniai ir organai. Kamieninės ląstelės geba mitoziškai dalytis, todėl jų populiacija nuolat atsinaujina per visą gyvenimą.
Organizmo formavimosi pradžioje visos jo ląstelės yra nediferencijuotos, lygiavertės, plastiškos. Zigota, blastomerai, blastocistos embrioblasto ląstelės (embrioninės kamieninės ląstelės) yra daugiagalės (multipotencinės), iš jų vystosi visi gemalo audiniai ir organai.
Kamieninių ląstelių diferenciacija
Vėliau ląstelių galimybės siaurėja, jos determinuojamos ir gali vešėti tik tam tikromis kryptimis. Gemaliniai lapeliai formuojasi į tam tikrus audinius. Užsimezgus audiniui ar organui jo kamieninių ląstelių galimybės dar susiaurėja - jos dažniausiai tampa vienagalėmis (unipotencinėmis) ir gali diferencijuotis tik į tam tikrą ląstelę.
Esant tam tikroms sąlygoms diferencijuotos ląstelės gali pasukti priešingu keliu - paprastėti, pradėti dalytis, t. y. dediferencijuoti arba pasukti kita diferenciacijos kryptimi, t. y. transdiferencijuoti. Kuo ląstelė mažiau diferencijuota, tuo lengviau, veikiama tam tikrų veiksnių, gali virsti bet kurio audinio ar organo ląstele.
Pvz., sukūrus specialias sąlygas, kraujodaros kamieninės ląstelės gali diferencijuotis į nervines, raumenines, kepenų ir kitas ląsteles. Dėl šių savybių kamieninės ląstelės pradėtos naudoti grožio pramonėje ir medicinoje. Dažniausiai naudojamos suaugusio organizmo iš kaulų čiulpų, epidermio, riebalinio, raumeninio audinio ir kitos kamieninės ląstelės.
Neuroglia
Žodis neuroglia yra sudėtinis, kilęs iš dviejų graikų kalbos elementų: neuron, reiškiantis „nervą“, ir glia, turintis reikšmę „klijai“ arba „palaikymas“. Šis terminas apibūdina ląsteles, kurios palaiko ir maitina nervų audinius, tačiau nesudaro nervinių impulsų, kaip neuronai.
Žodžio neuroglia formavimas seka tradicinius terminus, kuriuos sukūrė XIX a. biologai ir fiziologai. Kalbant apie lietuvių kalbą, neuroglia yra tiesiogiai pasiskolintas žodis, kuris atitinka tarptautinį mokslo žargoną. Lietuvių kalboje jis dažnai vartojamas be papildomo lietuviško ekvivalento, kadangi neturi aiškaus vertimo, kuris būtų vienodai tikslus ir apimtų visą reikšmę, kurią šis terminas neša.
Kalbant apie žodžio morfologiją, neuroglia turi dvi aiškiai atpažįstamas dalis: neuro-, kuris susijęs su nervų sistema, ir -glia, išreiškiantis palaikymo funkciją.
Žodis neuroglia taip pat demonstruoja kalbos gebėjimą integruoti tarptautinę leksiką ir išlaikyti mokslo terminologiją. Be to, įdomu pažymėti, kad kai kuriose kalbose, įskaitant lietuvių, neuroglia vartojama ne tik medicinos, bet ir neurologijos srityse, nes dažnai siejama su nervų sistemos funkcijomis, tačiau tai taip pat rodo kalbos dinamiškumą ir gebėjimą prisitaikyti prie mokslo pažangos.