Individuali veikla deklaravus gyvenamąją vietą: ką svarbu žinoti Lietuvoje?

Šiame straipsnyje aptarsime individualią veiklą Lietuvoje, susiejant ją su gyvenamosios vietos deklaravimo svarba, ypač Vilniaus miesto kontekste. Aptarsime mokesčius, galimas lengvatas ir kitus svarbius aspektus.

Gyvenamosios vietos deklaravimo svarba Vilniuje

Vilniaus miesto savivaldybė siekia atkreipti gyventojų dėmesį į gyvenamosios vietos deklaravimo problematiką ir paskatinti persiregistruoti. Konkretaus skaičiaus, kiek šiuo metu sostinėje gyvena asmenų, kurie čia nedeklaravo gyvenamosios vietos, nėra.

„Tiksliai atsakyti yra tikrai sudėtinga, bet poliklinikose matome šimtu tūkstančiu daugiau klientų, nei mieste yra deklaruotų gyventojų, aukštosiose mokyklose 30 tūkst. daugiau studentų, nei jų deklaravę gyvenamąją vietą Vilniuje“, - su žurnalistais pasidalijo J. Lukošius.

Tai reiškia, kad sostinė praranda pajamas: žmonės kasdien naudojasi viešąja infrastruktūra ir kitomis paslaugomis, bet jų mokesčių dalis nenukeliauja į šios savivaldybės biudžetą. 1145,5 euro - tiek vidutiniškai vienas žmogus miesto biudžetą papildo kiekvienais metais, pabrėžia savivaldybės atstovas.

Dažniausiai tai yra susiję su tuo, kad žmonės nejaučia poreikio deklaruoti gyvenamąją vietą Vilniuje, nemato bėdos. Kartais ir nesupranta, jog jų mokesčiai nukeliauja kitoms savivaldybėms ir dėl to nukenčia miestas, kuriame jie gyvena.

Anot mero, atlikta apklausa parodė, kad 73 proc. vilniečių supranta, kad miesto biudžetas priklauso nuo užsiregistravusių skaičiaus, 82 proc. mano, kad nedeklaravę vietos vilniečiai turi neigiamos įtakos Vilniaus miestui, o 87 proc. laikosi nuomonės, kad savivaldybė turėtų labiau motyvuoti gyventojus oficialiai registruotis Vilniuje.

Finansinės paskatos už deklaruotą gyvenamąją vietą

Persiregistravusiems ir Vilniuje gyvenamąją vietą deklaravusiems gyventojams bus suteikiama finansinė paskata, vienkartinis dovanų paketas. Tai reiškia, kad tik šiuo laikotarpiu užpildžius specialią paraišką ir ją patenkinus, vilniečiai galės sulaukti dovanų ir finansinių paskatų.

Taigi, jau 2026 m. gyventoją pasiektų vienkartinis 50 eurų vertės dovanų paketas (10 vilniaus viešojo transporto bilietų, 2 kvietimai į „Skalvijos“ kino centrą, kvietimas į Lazdynų baseiną, kelionės bilietas sostinės elektriniu laivu). 2027 m. ir 2028 m., kai žmogus jau būtų metus pragyvenęs mieste, prasidėtų finansinė paskata.

Būtų sudaroma galimybė susigrąžinti dalį jau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Skaičiuojama, kad leista susigrąžinti iki 50 proc., kas atitenka miestui nuo asmens sumokėtų mokesčių. Tiesa, suma negalėtų būti didesnė nei 500 eurų per metus ir ne didesnė nei 1000 eurų per dvejus metus.

Tikinama, kad modelis suprojektuotas taip, kad nebūtų nuostolingas savivaldybei. Tai reiškia, kad net ir atėmus dovanų paketą ir finansinę paramą, miesto biudžetas sulauktų daugiau nei pusę minėtos sumos.

Posėdyje pirmininkavęs miesto meras Valdas Benkunskas kvietė palaikyti šią iniciatyvą, nes teigė matantis „didelę prasmę“.

„<...> Nėra jokio sukčiavimo, nėra jokio falsifikavimo dėl gyvenamosios vietos. Nesiūlome fiktyviai deklaruoti kažkokiame bute Gedimino prospekte. Šios tvarkos sėkmė priklausys nuo komunikacijos, kaip mums pavyks pasiekti tuos pačius universitetus, studentus, kaip pavyks skaidrinti būsto nuomos rinką ir panašius dalykus“, - kalbėjo sostinės meras.

Individuali veikla Lietuvoje

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (GPMĮ) individualia veikla vadinama savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį.

Tai: savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, (baldų gamintojai, statybininkai, remontininkai, prekeiviai ir pan.); savarankiška kūryba (dailininkai, rašytojai ir pan.), profesinė (advokatai, notarai, teismo antstoliai, gydytojai ir pan.); sporto (sportininko rengimosi varžyboms ir dalyvavimo varžybose) veikla; atlikėjo (aktoriaus, dainininko, muzikanto ir pan. rengimosi viešam pasirodymui ir dalyvavimo viešame pasirodyme) veikla.

Individualiai veiklai būdingi du požymiai:

• Tęstinumas - gyventojo sudaromiems sandoriams paprastai būdingas tam tikras tęstinumas, atsikartojamumas.
• Savarankiškumas. Gyventojo veikla yra savarankiška, kai jo santykiuose su kita sandorio puse nėra darbo santykiams būdingų požymių.

Gyventojas turi galimybę pasirinkti:

1. užsiimti individualia veikla, neįsigijus verslo liudijimo, ir apie tai informuoti mokesčių administratorių;
2. arba vykdyti individualią veiklą, kuria verčiamasi įsigijus verslo liudijimą.

Tačiau ne kiekviena individualia veikla galima verstis įsigijus verslo liudijimą. Vienas esminių skirtumų tarp šių dviejų individualios veiklos rūšių - įsigijus verslo liudijimą yra iš anksto sumokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.

Tuo tarpu, užsiimant individualia veikla be verslo liudijimo, pajamų mokestis mokamas pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos.

Individuali veikla, vykdoma neįsigijus verslo liudijimo

Apie vykdomą individualią veiklą gyventojas privalo informuoti Apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) pagal savo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną. Tam tikslui VMI reikia pateikti laisvos formos prašymą išduoti individualios veiklos vykdymo pažymą bei Nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą prašymą (FR0792).

VMI, gyventojo prašymu, per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos išduoda Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą.

Pajamoms iš individualios veiklos priskiriamos bet kokios gyventojo pajamos, kurias jis gavo, vykdydamas atitinkamos rūšies individualią veiklą, t. y. joms priskiriamos pajamos, kurios gaunamos pardavus prekes, suteikus paslaugas ir pan.

Gyventojas, besiverčiantis individualia veikla, turi teisę pasirinkti kokį pajamų mokesčio tarifą (15 proc. ar 33 proc.) taikyti apmokestinant per kalendorinius metus gautas iš savo individualios veiklos pajamas.

Jeigu gyventojas nusprendžia iš savo individualios veiklos pajamų neatimti patirtų šiai veiklai vykdyti išlaidų, tai nuo bendros gautos pajamų sumos mokamas 15 proc. pajamų mokestis.

Kai gyventojas nusprendžia pajamų mokestį skaičiuoti iš gautų savo individualios veiklos pajamų atimdamas leidžiamus atskaitymus, jo likusi pajamų dalis (atėmus išlaidas) apmokestinama 33 proc. pajamų mokesčiu.

Gyventojas, vykdęs individualią veiklą, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos, privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį.

Individuali veikla pagal verslo liudijimą

Verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1797 "Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarkos".

Išduotas verslo liudijimas verstis kuria nors veiklos rūšimi suteikia teisę:

• verstis verslo liudijime nurodytos rūšies veikla;
• parduoti savo gamybos prekes ir teikti paslaugas gyventojams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms.

Verslo liudijimus išduoda apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyrius, kurio teritorijoje gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau veikla gali būti vykdoma kitos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritorijoje.

Norint įsigyti verslo liudijimą,apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriui pateikiami šie dokumentai:

• prašymas;
• asmens pasas arba kitas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
• nuotrauka (3x4 cm formato);
• giminystę, santuoką, globą (rūpybą) patvirtinantys dokumentai (kai verslo liudijime įrašomi kiti fiziniai asmenys);
• kiti dokumentai, reikalingi tam tikrais atvejais.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyta, kad už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.

Nekilnojamojo turto mokesčiai

Yra trys pagrindiniai mokesčių tipai, susiję su nekilnojamu turtu, kuriuos gali tekti sumokėti gyventojams:

• Gyventojų pajamų mokestis (GPM) pardavus nekilnojamą turtą
• Paveldėjimo mokestis
• Nekilnojamojo turto nuomos mokestis

GPM lengvatos parduodant nekilnojamą turtą

Jei nuo nekilnojamo turto įsigijimo praėjo 10 ir daugiau metų, GPM mokėti nereikia. Jei paskutinius du metus (arba daugiau) Jūs nenutraukiamai deklaravote savo gyvenamąją vietą bute/name, kurį nusprendėte dabar parduoti, GPM mokėti taip pat nereikės.

Jei prieš parduodant savo būstą, ten deklaravote savo gyvenamąją vietą mažiau nei du metus, Jūs taip pat galite nemokėti GPM, jei per artimiausius metus (nuo pardavimo sandorio dienos) nusipirksite kitą būstą ir ten deklaruosite savo gyvenamąją vietą.

Kaip sumažinti GPM?

Įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumas dar nereiškia, jog tai grynas pelnas. Principas yra tas pats, GMP sudaro 15 % nuo įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo.

Visuomet galima užsakyti nepriklausomą nekilnojamo turto vertinimą, šią paslaugą gali suteikti bet kokia sertifikuota NT vertinimo įmonė. Dažnai šią problemą galima išspręsti užsakant retrospektyvinį vertinimą.

Paveldėjimo mokestis

Įprastu atveju paveldėjus turtą, kurio apmokestinamoji vertė neviršija 150.000 Eur, reikės sumokėti 5 % nuo apmokestinamosios vertės. Svarbu žinoti, kad apmokestinamoji vertė mažinama yra turto vertė, sumažinta 30 %.

Nekilnojamojo turto nuomos mokestis

Pagrindinė taisyklė labai paprasta - reikia sumokėti GPM nuo visų pajamų už nuomą. Vienas iš būdų išvengti GPM - įsigyti verslo liudijimą.

Nuo 2020 liepos 1 d. gyventojai privalo įsigyti atskirą verslo liudijimą kiekvienam nuomojamam objektui.

Gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka

Deklaruojama gyvenamoji vieta, priimamas sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų tikslinimo, keitimo ar naikinimo arba pateikiamas motyvuotas atsakymas dėl atsisakymo deklaruoti gyvenamąją vietą, tikslinti, keisti ar naikinti duomenis.

Asmuo, deklaruojantis gyvenamąją vietą, nustatytos formos deklaraciją ir reikiamus dokumentus pateikia tiesiogiai atvykęs į deklaravimo įstaigą arba elektroniniu būdu.

Jei teikiant deklaraciją reikalingas savininko (bendraturčio) sutikimas, jis (jie) taip pat turi turėti galimybę elektroniniu būdu patvirtinti savo tapatybę ir sutikimą.

Kas privalo deklaruoti gyvenamąją vietą?

1. Lietuvos Respublikos piliečiai, gimę ir gyvenantys Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 183 dienoms per metus ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje;
2. Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje;
3. Užsienio valstybių, ne Europos Sąjungos valstybių narių ar ne Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, patvirtinantis ar suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje;
4. Atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką užsieniečiai, nurodyti 3 punkte, deklaraciją pateikia per Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją, atsiimdami teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį dokumentą.

Kada deklaravimo duomenys tikslinami ar keičiami?

1. Gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo deklaravimo įstaigai pateikia prašymą ištaisyti ar pakeisti neteisingus jo (ir (ar) kartu gyvenančių jo šeimos narių) deklaravimo duomenis.
2. Gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą ištaisyti ar pakeisti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens (asmenų) neteisingus deklaravimo duomenis.
3. Pasikeitus pastato, buto, patalpos numeriui, gatvės, gyvenamosios vietovės ar teritorijos administracinio vieneto pavadinimui.
4. Yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų keitimo, ištaisymo ar atstatymo.

Kada deklaravimo duomenys naikinami?

1. Gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis.
2. Panaikintas užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje;
3. Atsisakyta išduoti užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje;
4. Pasibaigė užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimas arba Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės galiojimo laikas;
5. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatytais pagrindais asmuo neteko Lietuvos Respublikos pilietybės ir per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įsigaliojimo dienos nepateikė prašymo dėl dokumento, patvirtinančio ar suteikiančio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
6. Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, jų šeimos nariai neteko teisės gyventi Lietuvos Respublikoje.
7. Yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo.

Pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą

Asmuo deklaruodamas savo gyvenamąją vietą ir deklaracijoje pažymėjęs atitinkamą lauką apie pažymos gavimą, gauna pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Anksčiau savo gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo pažymą gauna deklaravimo įstaigai, kurios teritorijoje yra deklaravęs gyvenamąją vietą, pateikęs prašymą.

Jeigu asmuo pageidauja, pažymoje nurodomi ir jo nepilnamečiai vaikai, deklaravę gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu. Jei vienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) pageidauja, pažyma gali būti išduodama ir nepilnamečiam vaikui.

Išvykimas iš Lietuvos Respublikos

Paslauga sudaro galimybę asmeniui deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos deklaravimo įstaigoje, - seniūnijoje, kurios teritorijoje yra deklaruota gyvenamoji vieta. Deklaracijoje asmuo nurodo išvykimo iš Lietuvos Respublikos datą.

Deklaracija galios nuo nurodytos išvykimo datos tik tuo atveju, jei deklaracija pateikta prieš išvykstant.

Kur galima deklaruoti gyvenamąją vietą?

Gyvenamosios vietos deklaravimas gali būti atliekamas tik asmeniškai, už nepilnamečius vaikus gyvenamosios vietos deklaraciją teikia vienas iš tėvų, įtėvių, globėjų.

Kas negali deklaruoti gyvenamosios vietos?

1. benamiai;
2. asmenys, kurie buvo globojami (rūpinami) vaikų globos institucijose ar šeimynose, kai jie, sukakę 18 metų, išleidžiami iš vaikų globos institucijos ar palieka šeimyną ir neturi galimybės deklaruoti savo naują gyvenamąją vietą;
3. asmenys, kuriems teismo nutartimi yra paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo medicinos priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;
4. asmenys, kurie yra laikomi tardymo izoliatoriuose ar pataisos įstaigose;
5. užsieniečiai, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo laikotarpiu.

Seniūnijų teikiamos paslaugos

Seniūnijos atlieka notarinius veiksmus, išduoda leidimus prekiauti, tvirtina įgaliojimus ir kt.

Notariniai veiksmai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymu, seniūnai atlieka tik jiems priskirtus notarinius veiksmus:

1. Tvirtina įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda korespondencijai (konkrečiai - siunčiamiems pinigams ir siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms, išmokoms už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gauti;
2. Liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;
3. Liudija parašo dokumentuose tikrumą.

Leidimai prekiauti

Seniūnai, kurių teritorijoje bus vykdoma prekyba (teikiamos paslaugos), išduoda Leidimus prekiauti (teikti paslaugas) kioske, paviljone, iš (nuo) laikinojo įrenginio, prekybai pritaikyto automobilio ar jo priekabos, batutų, pripučiamų atrakcionų, žaislų nuomos, cirko vaidinimų, laipynių, vandens pramogų parko paslaugų ir kitai veiklai, kuriai netaikomos Pramoginių įrenginių naudojimo ir priežiūros taisyklių nuostatos.

Leidimai prekiauti (teikti paslaugas) renginių ir švenčių metu išduodami renginio ir šventės trukmės laikui.

tags: #individuali #veikla #nedeklaravus #gyvenamosios #vietos