Straipsnyje nagrinėjama situacija Plungės savivaldybėje, susijusi su Audriaus Šapalo paskyrimu įmonės "Plungės būstas" direktoriumi, bei gyventojų atsiliepimai apie įmonės veiklą.
Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Bagužis suorganizavo spaudos konferenciją, kurioje paaiškino, kaip Audrius Šapalas tapo Savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ vadovu, nors pats G. Bagužis tam nepritaręs. Pasidalijęs savo nuostatomis apie moralę, direktorius rėžė, kad A. Šapalo paskyrimas vyko jam už akių, ir dėl to kaltas jo pavaduotojas Česlovas Kerpauskas.
Pasak jo, įsakymą dėl A. Šapalo skyrimo į direktoriaus postą Č. Kerpauskas pasirašė penktadienį, vasario 1-ąją. Nuo pirmadienio, vasario 4-osios, A. Šapalas ėmėsi vadovauti „Plungės būstui“. Tą pačią dieną į darbą grįžęs G. Bagužis priminė, jog konkursą į „Plungės būsto“ direktoriaus postą teko skelbti du kartus, nes pirmą kartą nesulaukta nė vieno pretendent.
Direktorius minėjo, jog gruodžio 12 d. Etikos komisija pripažino, kad A. Šapalas nusižengė valstybės politikų elgesio kodeksui, nesilaikė pavyzdingumo principo, reikalaujančio, kad politikas deramai elgtųsi visuomenėje, laikytųsi dorovės, moralės ir etikos normų.
Savivaldybės administracijos direktorius buvo įsitikinęs, jog jo pavaduotojas žinojo jo nuostatas dėl A. Šapalo skyrimo į pareigas, tačiau, gavęs pažymą iš STT, pasielgė priešingai. Susiklosčius tokiai situacijai, Savivaldybės administracijos direktorius nutarė viešai kreiptis į visuomenę ir į Savivaldybės tarybos narius.
Č. Kerpauskas teigė, kad jokių išankstinių nuostatų, kad nesudarytų sutarties administracijos direktoriui atostogaujant, jokių nurodymų dėl A. Šapalo iš administracijos direktoriaus G. Bagužio nebuvo gavęs, todėl jo pasisakymą mano atžvilgiu per surengtą spaudos konferenciją vertinu kaip akiplėšišką ir norą pasirodyti prieš artėjančius rinkimus į Savivaldybės tarybą.
Vienas tvirtina, kad kreipėsi, kiti - jog ne. Konkursą laimėjo 51 metų Plungės rajono savivaldybės tarybos narys Audrius Šapalas, bet į direktoriaus kėdę jis dar neatsisėdo. Gali būti, jog ir neatsisės, o konkursas bus skelbiamas iš naujo.
Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Bagužis redakcijai sakė, kad sprendimą priims gavęs į savo užklausą atsakymą iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK).
Kaip žinia, konkursą laimėjęs A. Šapalas pernai pagarsėjo dėl nederamo elgesio - žmonos sumušimo. Plungės rajono Savivaldybės tarybos etikos komisija 2018 m. gruodžio 12 d. dėl Savivaldybės tarybos nario A. Šapalo taip pat priėmė atitinkamą sprendimą: konstatavo, jog politikas pažeidė LR valstybės politikų elgesio kodeksą, rekomendavo A. Šapalui ateityje būti atsargesniam.
Į klausimą, ar gali būti teisingos kalbos, jog smurtauti linkęs A. Šapalas yra persona non grata (nepageidaujamas asmuo) Savivaldybės įmonėje, G. Bagužis atsakė: „Aš jau savo poziciją išsakiau“.
G. Bagužis užsiminė, jog gali būti, kad konkursas bus skelbiamas ir trečią kartą.
Retorinių judesių modelių Indonezijos anglų kalboje analizė švietimo sistemose... - Conaplins XIII
Gyventojų problemos ir "Plungės būsto" atsakomybės klausimai
Niekam „nepriklauso“ A. Š. butas - pirmame aukšte, tad tikrai ne pas ją tas tualetas užsikemša. Tačiau kažkodėl visus gražumynus tenka kuopti būtent jai. Namą administruoja Savivaldybės įmonė „Plungės būstas“. Iš jo ir išgirdusi, kad valyti svetimas fekalijas esą priklauso ne kam kitam, o jai pačiai.
„Taip, kaimynams prieš mėnesį išsikėlus, šiuo tualetu likau naudotis viena. Tačiau nebespėju avarinės tarnybos kviestis. Išsivalau, išsiblizginu, o po kelių dienų - vėl tas pats... Bet juk ne mano kambary tas tualetas yra ir ne aš į jį pomidorų, saldainių popieriukų primėtau, ne mano š... į viršų kyla“, - ne juokais pyko plungiškė.
„Ir ko tik ten neranda, kai tualetą atkemša, - tęsė moteris. - Bulvių lupenų, dangtelių nuo stiklainių. Pamatytumėt... Klausiau „Plungės nuotekų valymo įrenginių“ dėl išvalymo. Sako: „Ne mums priklauso. Kreipkitės į „Plungės būstą“. Kreipiuosi ten, išgirstu: „Ar mes užkimšom? Likai viena, tai ir išsivalyk. Mes nieko nedarysime. Nepriklauso.“ Tuomet paaiškinkit, už ką mes jiems pinigus mokam?“
A. Š. pasakojo, kad po tokių užsikimšimų visas koridorius „pakvimpa“. Be to, ir avarinės tarnybos išsyk prisikviesti neišeina. Reikia sulaukti, kol atvažiuos. O ir pati moteris yra įsigudrinusi - skambina tai pamainai, kuri, žino, į problemą rimčiau pažiūrės. Nes kita atvažiavusi ne vamzdžius pravalo, o suverčia bėdą esą užsikimšusiam tualetui. Tiek tos naudos...
„Jeigu aš nieko nedaryčiau, neskambinčiau, nevalyčiau - ir į koridorių pradėtų plūsti. O kas tuomet? Tada aš viską - į kibirą ir į Babrungą?!“ - pyko moteris.
Jos nuomone, „Plungės būstas“ šitaip kratosi atsakomybės. Kad tik nereikėtų mokėti pinigų. „Niekada nieko jų nepaprašysi - visada tik „pati, pati“... Ar aš turiu rūpintis bendrais tualetais? Draugė sykį atėjo, pamačiusi vaizdelį net apsivėmė. O aš vis šveičiu...“
Atsiliepęs direktorius Audrius Šapalas sakė nieko apie tai nežinąs, tačiau pakvietė V. Mačernio g. 49-ojo namo administratorę Stefaniją Raibužienę. Ji tikino, kad įstaiga jokio šios gyventojos prašymo nėra gavusi. Tačiau patvirtino jau iš A. Š. girdėtą tiesą - esą „Plungės būstui“ atlikti tokius darbus nepriklauso.
„Mes šaliname gedimus. O čia ne gedimas, čia - vandalizmas. Patys gyventojai tą vamzdį užkemša, patys nesaugo. Prieš 3 mėnesius keitėm visą kanalizacijos stovą. Nuo pirmo iki penkto aukšto. Ir ko tik tuomet neradom - primesta butelių, sauskelnių, higieninių paketų, telefonų... Kas tik telpa, viską sumeta. Mes tų gyventojų požiūrio nepakeisim“, - kalbėjo administratorė.
S. Raibužienė sakė, kad šis namas apskritai yra probleminis. Ji pati ten net užpulta kažkada buvusi. Žinoma, čia gyvena ir tokių žmonių, kurie stengiasi, nori gyventi geriau, gražiau. Bet šalia esantieji esą tam trukdo.
S. Raibužienės klausėm, negi nėra jokios išeities šiai namo gyventojai, kuri irgi stengiasi gyventi gražiai? Ar jai ir toliau teks nedrausmingų ir nevalyvų kaimynų fekalijas valyti, šlapime rankas mirkyti? Administratorė patvirtino, kad tokiems atvejams įstaiga pinigų nėra numačiusi.
Administratorė dar kartą pakartojo, kad tam pinigų skirta nėra. Vamzdžių užsikimšimas esą nėra avarija ar koks gedimas, kurį „Plungės būstas“ turėtų šalinti. O paimti pinigų patalpų ir tualeto išvalymui iš bet kurios įstaigos biudžeto eilutės, kaip antai iš namo teritorijos priežiūros, irgi nėra įmanoma.
Be to, anot S. Raibužienės, šiame bendrabučio tipo name gyvena labai daug nemokių gyventojų. Esą „Plungės būstas“ iš jų net nesurenka lėšų, kiek reikia namui prižiūrėti. Namo įsiskolinimas didelis - ar ne 13 tūkst. eurų...
Akivaizdu, kad bendrabučio gyventojų neperauklėsi, juos švaros, tvarkos ir drausmės vargiai išmokysi. Tačiau policijos pareigūnai, stengdamiesi keisti situaciją, jame taiko atskiras prevencines priemones. Tiesa, keisti padėtį sunkiai sekasi, tačiau visais būdais bandoma. Galbūt ir „Plungės būstas“ galėtų numatyti lėšų tokiems išskirtiniams atvejams... Juk jų visur ir visada būna.
Pasak S. Raibužienės, tuomet tektų įvesti naują mokestį. Taip išeina, kad A. Š. nevalyvų kaimynų išmatas teks valyti ir toliau.
Jau 86-erius metus skaičiuojantį namą įvertinę ekspertai nusprendė, kad avarinės būklės daugiabutį pigiau nugriauti nei remontuoti. Tad žmonės priversti ieškotis kitų patalpų arba tiesiog eiti į gatvę. Mat nugriauti planuojamame name niekas iš jų butų perpirkti nenori.
Didesniam nuomos mokesčiui prieš kelis mėnesius pritarė Plungės taryba. Taip norėjo paskatinti žmones butus išsipirkti. Tad ne vienas gyventojas taip ir pasielgė. Štai Adelė už savo būstą sumokėjo 6000 eurų. Kiti sako pirkę, nes tikėjo valdininkų pažadais, jog namą renovuos. O tada ir atėjo žinia apie jo nugriovimą.
Gyventojai kalba, kad kelis butus įsigijo ir verslininkas iš sostinės. Todėl iškėlė teoriją, kad taip kažkas, suplanavęs iš nebeturinčių kur dėtis gyventojų pigiai butus supirkęs, gviešiasi beveik pačiame centre stovinčio namo ir žemės sklypo, ant kurio daugiabutį nugriovus ir pakeitus žemės paskirtį, bus galima pastatyti, ką tik širdis užsigeis.
Ar gyventojų įtarimai pagrįsti, sužinoti nepavyko. Plungės rajono savivaldybės valdininkai bei vadovai TV3 žurnalistams šios situacijos pakomentuoti bei paaiškinti daugiabučio gyventojams, kas jų laukia, nepanoro.
Viena iš nuomos kainas griauti planuojamame name pakėlusios Tarybos narių sako, kad prieš balsavimą apie tokius planus jų esą niekas neįspėjo. O kaip dabar padėti šiems gyventojams, nebežino.
Laikotarpiu, kuomet ir vystėsi ši istorija, namą administruojančiai bendrovei vadovavęs direktorius Audrius Šapalas jau nebedirba. Dabar jis aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėjas namų renovacijos klausimais. Tad naująjį direktorių nuo pirmų dienų pasitiko ir pikti gyventojai.
Administratorių vadovas aiškina, kad jei žmonės nesutiks, namo niekas negriaus, tačiau kapitalinis remontas bei renovacija gerokai kirs per kišenes.
5 iš 14 butų socialiniai, tad jų gyventojus valdininkai gali perkelti į kitus socialinius būstus, o savo turtą tvarkyti arba nurašyti. O butus išsipirkusiems gyventojams teks rinktis - keliauti į gatvę ar ieškoti šimtatūkstantinių sumų namo remontui.
Jau seniai nieko nestebina arba, kaip mėgstama sakyti, vieša paslaptis, kad biudžetinėse, valstybinėse, savivaldybių įstaigose neretai į darbą priimami tuo metu valdžioje esančių politikų partijos kolegos ar jiems lojalūs žmonės.
Opozicijoje dirbantiems „Vieningos Plungės“ atstovams, o tiksliau - Robertui Endrikui, užkliuvo netikėtas liberalo Audriaus Šapalo įdarbinimas savivaldybės įmonėje „Plungės būstas“.
Jo manymu, tam įtakos turėjo A. Šapalo priklausymas daugumą taryboje turintiems liberalams ir mero Audriaus Klišonio „palaiminimas“.
"Plungės būstas" dėl to, aišku, turės išlaidų, reikės mokėti atlyginimą, „Sodrai“ ir pan.
Bijodami tiesioginio viršininko, kalbėdamiesi su redakcija, darbuotojai prašė neskelbti nei jų vardų, nei skyrių, kuriuose dirba. Vieša paslaptis, kad direktorius ne tik nevengia pakelti balso ant darbuotojų, tačiau ir neretai garsiai grasina juos atleisiąs.
Apie G. Bagužio moralę ir tinkamumą užimti direktoriaus pareigas pirmą kartą prabilta prieš jį skiriant į šias pareigas.
Plungiškius savivaldybė pakvietė išsivalyti ir susitvarkyti daugiabučių rūsius. Nebevažiuojantys dviračiai, senos kėdės, durys, langai, padangos - visą šį turtą plungiškiai ilgus metus kaupė daugiabučių rūsiuose. Paraginti savivaldybės ėmė tvarkytis.
„Mama mėgėja kaupti, tai reikėjo daug išnešti visokių daiktų. „Mes jau šiais metais esame gavę apie 230 tūkst. eurų ir dabar man atrodo, 7 priedangos, kurios yra tvarkomos pagal tą programą“, - kalba A.
Tiesa, daugiabučio gyventojų galvos skausmas - ne tik rūsiai, bet ir sulėtėjusi renovacija: jau gruodį darbai turi būti baigti, o prie namo triūsia vos keli darbininkai.
| Problema | Atsakinga institucija | Gyventojų nuomonė | Institucijos pozicija |
|---|---|---|---|
| Užsikimšę tualetai bendro naudojimo patalpose | "Plungės būstas" | "Ar aš turiu rūpintis bendrais tualetais?" | "Čia ne gedimas, čia - vandalizmas." |
| Daugiabučio namo avarinė būklė | Plungės rajono savivaldybė | "Nori nugriauti namą ir pakėlė kainas. Nu ir kaip čia dabar suprasti tą?" | Valdininkai situacijos nekomentuoja. |
| Audriaus Šapalo paskyrimas direktoriumi | Plungės savivaldybė | Opozicija: "Tam įtakos turėjo A. Šapalo priklausymas daugumą taryboje turintiems liberalams." | Savivaldybės administracijos direktorius: "A. Šapalas iš trijų pretendentų pasirodė geriausiai." |
