Būsto nuomos kainos Australijoje: apžvalga ir palyginimas

Pastaruoju metu internete pasklido kalbos, kad Australijoje daug kas pigiau nei Lietuvoje. Iš tiesų, Australija kai kuriais atvejais pigesnė už Lietuvą.

Australijoje gyvenantis lietuvis Arnoldas Kazilionis teigia, kad Australija kai kuriais atvejais pigesnė už Lietuvą ir pasidalino kainų palyginimu. A. Kazilionis savo palyginime atskleidžia iškalbingus skaičius. Pavyzdžiui, benzinas Lietuvoje kainuoja €1,435 už litrą, kai tuo tarpu Australijoje - vos €1,12 už litrą. Elektra Lietuvoje taip pat brangesnė - €0,205 už kWh, palyginus su Australijos €0,197 už kWh.

Tačiau ar tikrai Australija yra pigesnė už Lietuvą, o gal keli pigesni faktoriai neatsveria bendros pragyvenimo kainų dinamikos? Lyginant Lietuvą su Australija, algų skirtumai atima žadą.

Šiame straipsnyje aptarsime būsto nuomos kainas Australijoje, palyginsime jas su kitomis pasaulio šalimis, taip pat paliesime pragyvenimo išlaidas ir minimalaus atlyginimo skirtumus tarp Australijos ir Lietuvos.

Būsto kainų augimas Australijoje

Bendrovės apskaičiuotas būsto išlaidų indeksas rugsėjį padidėjo 1,5 proc., palyginti su ankstesniu mėnesiu, ir 20,3 proc., palyginti su analogišku praėjusių metų mėnesiu. Per devynis šių metų mėnesius indeksas išaugo 17,6 proc., palyginti su 2020 metų sausio-rugsėjo mėnesių laikotarpiu.

Tačiau, „CoreLogic“ tyrimų direktorius Timas Lawlessas teigė, kad nors būsto kainų augimas ir toliau išlieka stiprus, jis sulėtėjo nuo aukščiausio lygio šiais metais, kadangi sumažėjo būsto prieinamumas. Būsto vertė auga žymiai greičiau nei namų ūkių pajamos, todėl daugumai gyventojų, ypač ankstyvųjų būsto pirkėjų, surinkti pradinę įmoką yra gerokai sunkiau.

Sidnėjus yra puikus tokios situacijos pavyzdys. Vidutinė namo vertė mieste dabar yra šiek tiek daugiau nei 1,3 mln. Australijos dolerių (940 tūkst. JAV dolerių), o tipiniam būsto pirkėjui reikėtų turėti apie 262,3 tūkst. Australijos dolerių, kad galėtų įmokėti 20 proc. užstatą, pažymėjo T.Lawlessas.

Finansinio nestabilumo rizika

Didėjančios finansinio nestabilumo rizikos gyvenamojo nekilnojamojo turto sektoriuje kelia susirūpinimą, spausdamos bankininkystės reguliavimo institucijas imtis priemonių atvėsinti rinką, be kita ko, apribojant skolinimąsi būstui, pažymi „MarketWatch“. Rekordiškai žemos palūkanų normos ir didėjančios santaupos nuo 2020 metų pradžios teikiamų dosnių vyriausybės finansinių paskatų, skirtų kovoti su COVID-19 pandemijos padariniais, fone sukėlė būsto kainų šuolį ir paskatino finansų rinkos reguliuotojas šią savaitę aptarti būtinybę nustatyti apribojimus būsto paskolų srityje.

Australijos centrinis bankas taip pat perspėjo apie didėjančias sistemines rizikas, jei būsto vertė ir toliau didės. Visi jis atmetė galimybę, kad šiai problemai išspręsti bus panaudotas bazinės palūkanų normos kėlimo mechanizmas. Šiuo metu, remiantis banko pareiškimais, palūkanų normos didėjimo nesitikima iki 2024 metų.

Būsto nuomos kainos skirtinguose pasaulio miestuose

Vokietijos banko rinkos tyrimo sudarė vidutinio dviejų kambarių buto mėnesinių kainų sąrašą didžiausiuose pasaulio miestuose. Tyrime buvo naudojami duomenys iš tinklapio expatistan.com, kuris stebi nuomos kainas daugiau nei 200 šalių. Tyrime taip pat buvo stebėti nuomos pokyčiai per metus. Paaiškėjo, kad skirtumas tarp 2017 ir 2018 metų kai kuriuose miestuose buvo drastiškas, pavyzdžiui, Lisabonoje, Portugalijoje, vidutinės nuomos kainos pakilo net 40 proc. Kituose miestuose pokyčiai buvo nežymus, pavyzdžiui, Čikagoje nuomos kainos nukrito vienu procentu.

Pateikiame sąrašą, kokios nuomos kainos vyrauja 48 skirtinguose pasaulio miestuose:

Iš pateikto sąrašo matyti, kad Sidnėjus patenka į brangiausių pasaulio miestų dešimtuką pagal būsto nuomos kainas. Tačiau, reikia atsižvelgti į tai, kad atlyginimai Australijoje taip pat yra gerokai didesni nei daugelyje kitų šalių.

Pragyvenimo išlaidų palyginimas: Lietuva vs. Australija

Australijoje gyvenantis lietuvis taip pat pateikė lentelę, lygindamas kai kurias būtiniausias išlaidas. Pasak jo, Vilniuje minimalus mėnesinis atlyginimas yra €777, o nuoma už vieno kambario butą centre siekia €600, kas sudaro net 77% minimalios algos. Įskaičiuojant kitas būtinas išlaidas - €150 už komunalines paslaugas, €250 už maistą ir €77 už kurą - bendros mėnesinės išlaidos išauga iki €1,077, o tai reiškia 138% minimalios algos. Kitaip tariant, lietuviams gyvenimas „į minusą“ tapo norma - kas mėnesį minimaliai uždirbantis žmogus turi €300 deficitą.

Toje pačioje lentelėje nurodoma, jog Sidnėjuje vaizdas yra kardinaliai kitoks. Minimalus atlyginimas yra apie €2,115 (A$3,490), o buto nuoma miesto centre - €1,515 (A$2,500), kas sudaro 72% algos. Net pridėjus brangesnį maistą (€364, A$600) ir komunalines paslaugas (€121, A$200), mėnesio pabaigoje australas dar turės €55-90 (apie A$90) perteklių.

77.lt pamėginus patikrinti šiuos skaičius, pasitvirtino faktas, jog būsto nuomos kainos Australijoje yra gerokai aukštesnės nei Lietuvoje. Vilniuje vieno kambario buto nuoma miesto centre vidutiniškai kainuoja apie 700-750 € per mėnesį, tuo tarpu Sidnėjuje už analogišką butą miesto centre teks mokėti apie 1 800 € (≈3 060 AUD). Net gyvenant toliau nuo centro, Vilniuje tokio buto nuoma siekia ~540 € , o Sidnėjuje - apie 1 200 € (≈1 960 AUD).

Maisto produktų kainos Australijoje taip pat ženkliai aukštesnės. Palyginimui, 1 kg obuolių Lietuvoje vidutiniškai kainuoja apie 1,2 €, o Sidnėjuje - apie 4,9 AUD (≈3,0 €), t. y. daugiau nei dvigubai brangiau. Kilogramas bulvių: 0,9 € Vilniuje prieš 3,7 AUD (2,3 €) Sidnėjuje. Už 0,5 l vietinio alaus parduotuvėje vilniečiai moka ~1,5 €, kai sidnėjiečiai 6 AUD (3,7 €). Net kasdienė duona: kepaliukas dviem žmonėms dienai Lietuvoje ~1,20 €, Australijoje 2,23 AUD (1,36 €).

Mėnesio maisto išlaidų krepšelis vienam asmeniui Lietuvoje gali siekti 250-300 €, tuo tarpu Australijoje - arti 500-600 €, jei remtumėmės minėtų prekių kainų skirtumais ir vidutinėmis kitų produktų kainomis. Iš tiesų, vieno žmogaus pragyvenimo išlaidos (be nuomos) Sidnėjuje yra vertinamos apie 1 750 AUD per mėnesį (1 070 €), palyginti su maždaug 767 € Vilniuje, tad maistui, buitinėms ir kitoms būtinoms prekėms Australijoje tenka skirti ~40% daugiau lėšų.

Dėl šalto klimato ir didesnių šildymo sąskaitų, vidutinės komunalinės išlaidos 2 asmenų namų ūkiui (~85 m² būstui) Vilniuje siekia apie 245 €/mėn, o mažesniam 45 m² būstui, gyvenant vienam - 130 €. Sidnėjuje, nepaisant panašios elektros kainos, šildymo poreikis mažesnis - dviejų asmenų tokio dydžio būstui komunaliniai sudaro apie 203 AUD (124 €), o mažam būstui, kuriame gyvena vienas asmuo - 153 AUD (93 €). Taigi, gyvenant Australijoje bent šioje išlaidų kategorijoje tenka kiek mažesnė našta, ypač lyginant šildymo sezono Lietuvoje metu.

Mėnesinis viešojo transporto bilietas Vilniuje kainuoja apie 29 €, suteikdamas galimybę neribotai naudotis autobusais ir troleibusais mieste. Sidnėjuje vieningo mėnesinio bilieto sistemos tradiciškai nėra, tačiau, skaičiuojant tipines kelionių išlaidas, vidutinis mėnesio transporto bilietas (pvz., naudojant savaitinius limitus ar abonementus) gali atsieiti ~183 AUD - tai apie 112 €.

Atlyginimai ir mokesčiai

Lietuvoje į rankas mokama minimali alga yra tik €777 per mėnesį, o pagal lietuvio pateiktos lentelės, Australijoje (Naujojo Pietų Velso valstijoje) - net €2,115 per mėnesį. Australijoje galioja valandinis minimalus atlygis - nuo 2024 m. liepos 1 d. nacionalinis minimumas padidintas iki 24,10 AUD/val. ir atitinka 915,90 AUD per savaitę (už 38 val. darbą), arba maždaug 560 € per savaitę pagal tuometinį kursą. Net ir atskaičius mokesčius, Australijoje minimalų atlyginimą gaunantis darbuotojas disponuoja maždaug 2-2,5 kartus didesne suma nei Lietuvoje - dėl tiek didesnio pradinio uždarbio, tiek didesnių neapmokestinamų pajamų ribų.

Pavyzdžiui, Australijoje pirmieji ~€11 200 (18 200 AUD) per metus nėra apmokestinami, o likusi dalis iki ~€27 700 (45 000 AUD) buvo apmokestinama 19% tarifu (nuo 2024-2025 m. - 16%). Lietuvoje neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) 2024 m. siekė 750 € per mėnesį, tad didžioji MMA dalis mokesčių taip pat išvengiama, tačiau bendras atlyginimų lygis išlieka gerokai mažesnis.

Lietuvoje pajamų apmokestinimas atrodo paprastesnis - taikomas 20% GPM tarifas daugumai pajamų, o viršijus tam tikrą aukštų pajamų ribą (2024 m. ~114 tūkst. € per metus, ~60 vidutinių atlyginimų) - 32% tarifas viršijančiai daliai. Tiesa, šią tvarką norima greitu metu keisti.

Australijoje gyventojų pajamos apmokestinamos progresiniais tarifais: pirma ~18 200 AUD per metus (~11 200 €) išvis neapmokestinama, toliau taikomi didėjantys tarifai - pavyzdžiui, 19% tarifu apmokestinamos pajamos iki 45 000 AUD (27 700 €), 32,5% - iki 120 000 AUD, 37% - iki 180 000 AUD, 45% - virš 180 000 AUD (2023-2024 m. duomenimis). O nuo 2024 m. Taigi, vidutines ir aukštesnes pajamas gaunantys australai nuo 2024 m. moka netgi mažiau mokesčių, o Lietuvoje planuojama elgtis atvirkščiai.

Lietuvos pridėtinės vertės mokestis (PVM) - 21% standartinis tarifas. PVM taikomas daugumai prekių ir paslaugų, įskaitant maistą, drabužius, paslaugas (su keliomis išimtimis: šildymui, keleiviniam transportui, vaistams ir pan.).

Australijoje vartojimo mokestis - Prekių ir paslaugų mokestis (GST) - sudaro 10% ir yra perpus mažesnis už Lietuvos PVM. Be to, daug būtinųjų produktų Australijoje neapmokestinami GST: pavyzdžiui, pagrindiniai maisto produktai (duona, pienas, vaisiai, daržovės), medicinos ir švietimo paslaugos yra GST neapmokestinamos. Tai reiškia, kad Lietuvoje net būtini maisto produktai branginami 21% mokesčiu, o Australijoje daugelis jų parduodami be jokio vartojimo mokesčio. Dėl šios priežasties dalis kasdienių prekių Australijoje gali kainuoti panašiai ar tik šiek tiek brangiau nei Lietuvoje, nepaisant didesnių atlyginimų - nes mokesčių našta kainose mažesnė.

Migracijos politika ir demografinės tendencijos

Gyvenimo lygio skirtumai tarp Lietuvos ir tokių šalių kaip Australija tiesiogiai veikia migracijos srautus. Lietuva per pastaruosius dešimtmečius patyrė didelę emigraciją - po įstojimo į ES (2004 m.) iš šalies išvyko dešimtys tūkstančių darbingo amžiaus žmonių į JK, Airiją, Norvegiją ir kt. Nors pastaraisiais metais emigracija sulėtėjo ir net atsirado reemigracijos požymių, Lietuva vis dar yra netekusi daugybės žmonių. Tiesa, paskutiniais metais migracijos balansą pagerino atvykstantys užsieniečiai (darbo imigrantai iš Ukrainos, Baltarusijos, taip pat lietuvių kilmės grįžtantys asmenys).

Australija yra tradicinė imigrantų šalis. Apie 30-31% šalies gyventojų yra gimę užsienyje, o didžiuosiuose miestuose (Sidnėjuje, Melburne) šis rodiklis dar didesnis. Imigracija yra pagrindinis Australijos gyventojų augimo šaltinis - 2023 m. grynoji migracija sudarė +446 tūkst.

Australija vykdo taškais paremptą (ang. points-based) imigracijos sistemą: prioritetą teikia kvalifikuotiems specialistams, kurių trūksta (inžinieriams, sveikatos priežiūros darbuotojams, IT specialistams ir pan.), taip pat kviečia studentus, kurių vien 2023 m. atvyko per 207 tūkst. Yra ir humanitarinė programa (pabėgėlių kvotos), tačiau nelegalios imigracijos atžvilgiu politika griežta.

Australijos ekonominis stabilumas

Australijos ekonomika yra stipresnė ir stabilesnė. BVP vienam gyventojui 2024 m. Lietuvoje jis sudarė apie 27 150 €, o Australijoje - apie 60 000 €. Žinoma, kainų lygis taip pat skiriasi, todėl geriau palyginti BVP pagal perkamąją galią: Tarptautinio valiutos fondo (TVF) 2023 m. duomenimis, čia skirtumas kiek mažesnis, bet vis tiek reikšmingas - ~57,5 tūkst. $ Australijoje ir 50,9 tūkst. $ Lietuvoje. Taigi, Australų perkamoji galia yra ~13% didesnė nei lietuvių.

Reikia pabrėžti ir tai, kad Australijoje nedarbo lygis yra žemas - ~3,7%, žvelgiant į 2023 m. pabaigą, arba 3,5-4%, jei žiūrėsime ilgesnio laikotarpio svyravimus. Tai rodo praktiškai pilną užimtumą - darbdaviai konkuruoja dėl darbuotojų, trūksta darbo jėgos daugelyje sektorių. O štai Lietuvoje šiuo metu nedarbo lygis viršija 9%.

Tad išsamesnis gyvenimo lygio palyginimas atskleidžia, kad Australija daugeliu aspektų lenkia Lietuvą: didesni atlyginimai, nors lydimi ir aukštesnių pragyvenimo kaštų, suteikia didesnę perkamąją galią, taip pat fiksuojamas mažesnis nedarbas bei stabilesnė ekonomika.

tags: #australija #nuomos #butu