Automobilių Aikštelių Įrengimo Reikalavimai Prie Daugiabučių

Automobilių statymas daugiabučių kiemuose yra dažna problema, su kuria susiduria tiek vairuotojai, tiek pėstieji. Nors daugeliui atrodo, kad kiemai nėra griežtai reguliuojama teritorija, iš tiesų čia galioja tam tikros taisyklės, kurias reikia žinoti kiekvienam vairuotojui. Šiame straipsnyje aptarsime automobilių aikštelių įrengimo reikalavimus prie daugiabučių namų, teisės aktus ir galimus sprendimus.

Bendrosios Taisyklės ir Draudimai

Automobilių statymas kiemuose turi aiškias taisykles, nors daugelis vairuotojų mano, kad kieme galima statyti automobilį bet kur, kur yra vietos. Iš tiesų, daugiabučių kiemuose galioja Kelių eismo taisyklės (KET) bei vietinės savivaldybės nustatyti reikalavimai.

• Ant šaligatvių ir vejų. Kiemuose dažnai pasitaiko atvejų, kai vairuotojai, neradę vietos, palieka automobilius ant šaligatvių ar net žaliosios vejos. Tai ne tik pažeidžia Kelių eismo taisykles, bet ir gali baigtis bauda.
• Prie įėjimų į laiptines. Kai kurie vairuotojai palieka automobilius prie daugiabučio durų, tačiau tai trukdo kitiems gyventojams bei pažeidžia priešgaisrinius reikalavimus.
• Prie šiukšlių konteinerių.

Rezervuotos Parkavimo Vietos

Daugiabučių kiemuose kai kurios parkavimo vietos gali būti rezervuotos, o tai reiškia, kad jose gali statyti tik konkretūs asmenys. Net jei vieta yra laisva, be leidimo joje palikti automobilį negalima.

Ką daryti, jei pastebėjote pažeidimą: Pirmiausia pabandykite išsiaiškinti, kam priklauso automobilis - galbūt kaimynas pastatė jį netyčia ar laikinai. Jei problema kartojasi, galite kreiptis į kiemo administratorių ar policiją.

Kelių Eismo Taisyklės (KET) Kiemuose

Daugiabučių kiemuose galioja tam tikros Kelių eismo taisyklės (KET), kurių nesilaikymas gali užtraukti baudą ar net sukelti pavojų eismo dalyviams.

• Maksimalus greitis kiemuose yra 20 km/h. Šis apribojimas yra nustatytas tam, kad būtų užtikrintas pėsčiųjų, ypač vaikų, saugumas.
• Atsargumas dėl vaikų. Dėl vaikų, žaidžiančių kiemuose, reikia būti itin atsargiems.
• Dešinės pusės taisyklė. Jei kiemas neturi specialių ženklų, galioja dešinės pusės taisyklė, t. y. pirmenybę turi transporto priemonė, atvažiuojanti iš dešinės.
• Pėstieji visada turi pirmumą. Kadangi kiemai yra gyvenamoji zona, vairuotojai privalo praleisti pėsčiuosius, net jei nėra perėjų.
• Išvažiavimas į pagrindinį kelią. Išvažiuojant iš kiemo į pagrindinį kelią, reikia praleisti visą eismą.

Neįgaliesiems Skirtos Vietos

Neįgaliesiems skirtos parkavimo vietos daugiabučių kiemuose yra saugomos pagal įstatymą, todėl jų naudojimas be leidimo gali užtraukti dideles baudas.

• Specialūs ženklai. Neįgaliųjų vietos paprastai žymimos aiškiais kelio ženklais su neįgaliojo simboliu.
• Paženklinta danga. Dažniausiai vieta būna paženklinta specialiu baltu arba mėlynu ženklinimu ant asfalto.
• Platesnis parkavimo plotas.

• Neturint teisės parkuotis neįgaliesiems skirtoje vietoje, galima gauti baudą nuo 100 iki 300 eurų (priklausomai nuo šalies ir savivaldybės nustatytų taisyklių).
• Automobilis gali būti nutemptas. Jei neteisėtai pastatytas automobilis trukdo neįgaliajam pasiekti pastatą ar kitą vietą, policija arba savivaldybės pareigūnai gali organizuoti jo nutempimą.
• Naudojimasis suklastotu neįgaliojo leidimu taip pat yra baudžiamas.

Konfliktai Dėl Parkavimo

Automobilių statymas daugiabučių kiemuose dažnai tampa konflikto priežastimi tarp gyventojų. Pagrindinės problemos - per didelis automobilių kiekis, netvarkingai pastatyti automobiliai ir užstatyti įvažiavimai. Dėl šių priežasčių kyla ginčai, nepatogumai ir netgi baudos.

Kodėl Kiemuose Trūksta Vietų? Daugelis daugiabučių buvo pastatyti laikais, kai žmonės turėjo gerokai mažiau automobilių.

• Bendruomenės iniciatyva įrengti naujas parkavimo vietas. Kai kuriais atvejais gyventojai gali susitarti dėl naujų stovėjimo vietų įrengimo ar asfaltavimo bendro naudojimo žemėje.
• Automobilių parkavimas netoliese esančiose aikštelėse. Kai kurie prekybos centrai ar verslo pastatai leidžia gyventojams naudotis jų stovėjimo aikštelėmis ne darbo valandomis.
• Gyventojų susitarimai dėl parkavimo.

Netvarkingai Pastatyti Automobiliai

Netinkamai pastatyti automobiliai yra viena dažniausių problemų daugiabučių kiemuose. Jie gali užblokuoti įvažiavimus, trukdyti pėstiesiems ir net sukelti pavojų eismui.

• Užima dvi vietas. Kai kurie vairuotojai neatsakingai stato automobilį taip, kad kitiems nelieka vietos.
• Užstato įvažiavimą ar išvažiavimą. Jei automobilis trukdo patekti į daugiabučio kiemą ar užstato garažus, tai yra aiškus taisyklių pažeidimas.
• Stovi ant žaliosios vejos ar šaligatvio.

Ką Daryti Pastebėjus Netvarkingai Pastatytą Automobilį? Pirmiausia pabandykite kalbėtis. Dažnai žmonės net nepastebi, kad pastatė automobilį netinkamai. Draugiškas pokalbis gali padėti išvengti konfliktų. Palikite mandagų raštelį. Jei nenorite tiesiogiai susidurti su vairuotoju, galite palikti raštelį su prašymu statyti automobilį tvarkingai. Kreipkitės į policiją arba savivaldybės eismo kontrolę.

Kiti Aspektai

• Neteisėtas statymas. Viena iš didžiausių problemų daugiabučių kiemuose - neteisėtas automobilio statymas prie įėjimų į laiptines, išvažiavimų ar šiukšlių konteinerių.
• Savivaldybių reikalavimai. Daugiabučių kiemuose galioja ne tik bendros Kelių eismo taisyklės, bet ir savivaldybių nustatyti parkavimo reikalavimai.
• Gyventojų susitarimai. Kadangi daugiabučių kiemuose parkavimo vietų dažnai trūksta, gyventojai neretai patys organizuoja tam tikras taisykles ir susitarimus, siekdami išvengti chaoso.

Alternatyvūs Sprendimai

Kai kieme nuolat trūksta vietų arba atsiranda parkavimo problemų, verta ieškoti alternatyvių sprendimų.

• Bendrijos sprendimai. Daugiabučių bendrijos gali svarstyti galimybę perplanuoti kiemo erdvę, pavyzdžiui, sumažinti nereikalingus vejos plotus ar suprojektuoti papildomas stovėjimo vietas.
• Savivaldybės projektai. Kai kuriose savivaldybėse galima kreiptis dėl naujų parkavimo vietų įrengimo arba aikštelių plėtros finansavimo.
• Dalijimosi parkavimo vietomis sistema.

Teisiniai Aspektai ir Gyventojų Susitarimai

Norint įvertinti tokių veiksmų teisėtumą, pirmiausia svarbu sužinoti, kam priklauso automobilių stovėjimo aikštelė ar atskira parkavimo vieta.

Jei automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo vietos yra viešosios nuosavybės objektai, t. y. priklauso valstybei ar savivaldybei, vadinasi, automobilių stovėjimo vietos yra viešos, bendro naudojimo ir jomis gali naudotis visi asmenys, norintys parkuoti automobilius. Tokiomis aikštelėmis žmonės gali naudotis nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose. Statyti automobilius vairuotojai gali net ir tais atvejais, kai pagal automobilių stovėjimo aikštelės buvimo vietą gali susidaryti nuomonė, kad konkretaus gyvenamojo ar kitos paskirties pastato kiemas skirtas būtent šiuose pastatuose gyvenančių ar dirbančių asmenų transporto priemonių parkavimui.

Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, t. y. statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų, kabinti grandinių ir pan. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą.

Jei automobilių parkavimo vietos ar stovėjimo aikštelė yra privačios nuosavybės objektai, kas paprastai būna tais atvejais, kai aikštelės įrengiamos prie naujos statybos gyvenamųjų namų, tuomet gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi pastarąją išsipirkti ar išsinuomoti, t. y. įgyti teisę naudotis dalimi stovėjimo aikštelės. Perkant būstą naujos statybos name iš nekilnojamojo turto vystytojo ar kitų asmenų kartu su gyvenamąja patalpa paprastai nuosavybėn įgyjama ir atitinkama dalis automobilių stovėjimo aikštelės, t. y. automobilio stovėjimo vieta.

Svarbu paminėti, jog, pagal esamą teisinį reglamentavimą, įgyjama nuosavybės teisė būtent į dalį automobilių stovėjimo aikštelės. Atskiros parkavimo vietos išsipirkimas nėra galimas ir įmanomas jos nesuformavus kaip atskiro žemės sklypo ir neatidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės. Visgi net ir parkavimo vietos išsipirkimas negarantuoja, kad kiti gyventojai nestatys savo transporto priemonių į vietą, kurią asmuo laiko sava, nes visi bendraturčiai turi vienodas teises naudotis privačia aikštele.

Pavyzdžiui, jei aikštelę yra išsipirkę 20 asmenų, bus laikoma, kad kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklauso po 1/20 automobilių stovėjimo aikštelės dalį.

Kylant ginčams, pavyzdžiui, tais atvejais, kai stovėjimo vietų kiekis yra nedidelis, o kitas asmuo parkuoja du ar tris automobilius, taip atimdamas kitų galimybę parkuoti savo transporto priemones, visi bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos. Neretai gyvenamojo pastato gyventojai būną sukūrę grupes socialiniuose tinkluose, skirtas įvairių klausimų ir problemų, susijusių su gyvenamuoju pastatu, jo remontu ar automobilių stovėjimo vietomis aptarimui, kurios gali tapti efektyviu įrankiu spręsti tarpusavio nesutarimus ir dėl parkavimo vietų.

Jeigu konflikto vis dėlto nepavyksta išspręsti taikiai, visi bendraturčiai gali paprasta rašytine sutartimi susitarti dėl automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos. Tačiau tokią sutartį patvirtinus notariškai ir ją įregistravus Registrų centre, ji ir ateityje bus privaloma visiems asmenims, kurie pastate įsigis nuosavybę kartu su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo aikštelės dalį atskirai.

Nepavykus susitarti taikiai, asmenims, kurių teisės pažeidžiamos, belieka galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo. Tad fizinių kliūčių statyti automobilius įrengimas konkrečiose automobilių stovėjimo vietose teisėtai įmanomas tik automobilių stovėjimo aikštelių bendraturčiams susitarus dėl konkrečios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos arba pastarąją nustačius teismui.

Siekiant, kad kiti asmenys, nesantys konkretaus pastato gyventojai ir / ar nesusiję su konkrečiu pastatu kitais pagrindais, nestatytų savo automobilių privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, gali būti įrengiami atitvarai. Tačiau jų įrengimas privalo būti suderintas su atitinkamomis vietos savivaldos institucijomis ar jų įgaliota institucija. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo ketinamo įrengti užtvaro matmenų, būtina gauti ir statybą leidžiantį dokumentą.

Atstumai Nuo Pastatų

Jei planuojate statyti naują pastatą ar esate namų savininkas, labai svarbu suprasti automobilių statymo atstumus nuo pastatų ir sklypo ribų. Šios taisyklės svarbios ne tik dėl estetikos, bet ir dėl užtikrinamo saugumo bei komforto.

Lietuvoje automobilių statymo atstumus nuo pastatų ir sklypo ribų reglamentuoja Statybos Techninis Reglamentas (STR). Pagal STR, automobilių statymo atstumas priklauso nuo kelių veiksnių: Pastato paskirtis: Gyvenamųjų namų, mokyklų, ligoninių ir kitų viešųjų pastatų atstumai skiriasi. Automobilių stovėjimo vietų skaičius: Jei aikštelėje yra mažiau nei 10 vietų, atstumas nuo pastato gali būti mažesnis nei aikštelėje su daugiau nei 300 vietų. Pastato tipas: Požeminiai garažai ir atviros aikštelės turi skirtingus reikalavimus.

Minimalūs Atstumai Prie Gyvenamojo Namo Projektuojamoms Automobilių Aikštelėms

Prie gyvenamojo namo projektuojamoms automobilių aikštelėms nėra nustatomos gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos. Tačiau, yra nustatyti minimalūs atstumai, priklausomai nuo vietų skaičiaus:

• Kai automobiliams aikštelėje skirta ne daugiau kaip 10 vietų, turi būti išlaikytas 10 metrų atstumas.
• Jeigu mašinų skaičius nuo 11 iki 50, atstumas didėja iki 15 metrų.
• Kai aikštelėje gali stovėti 51-100 automobilių, iki namo privalo būti 25 metrų atstumas.
• Jis padidėja iki 35 metrų, jeigu numatyta nuo 101 iki 300 automobilių vietų.
• Jeigu aikštelėje telpa daugiau nei 300 mašinų, privalomas atstumas nuo gyvenamojo namo langų - 50 metrų.

Šie reikalavimai galioja nepriklausomai nuo to, ar gyvenamasis namas yra tame pačiame ar gretimame sklype. Šie reikalavimai neprivalomi, kai aikštelė yra skirta namo gyventojų reikmėms.

Pavyzdžiui, nuo daugiabučio gyvenamojo namo varstomų langų iki automobilių stovėjimo vietų aikštelės būtina išlaikyti tam tikrus atstumus, priklausomai nuo vietų skaičiaus:

• Iki 20 automobilių stovėjimo vietų aikštelės - 7 metrų atstumas.
• Jei aikštelėje telpa daugiau nei 300 mašinų, privalomas atstumas nuo gyvenamojo namo langų - 50 metrų.

Automobilių Stovėjimo Vietų Reikalavimai Statant Gyvenamosios Paskirties Pastatus

Statant gyvenamosios paskirties pastatus, privalu laikytis minimalių automobilių stovėjimo vietų reikalavimų:

• Vieno buto pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 70 kv. m, skiriama 1 vieta.
• Pastatui, kurio naudingasis plotas didesnis kaip 70 kv. m, bet neviršija 140 kv. m - 2 vietos.
• Didesniam kaip 140 kv. m naudingojo ploto pastatui - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m esančiam naudingajam plotui.
• Dviejų butų pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 140 kv. m, automobiliams statyti skiriamos 2 vietos.
• Jei naudingasis plotas didesnis kaip 140 kv. m - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m esančiam naudingajam plotui.
• Statant trijų ir daugiau butų pastatą (daugiabutį) privaloma įrengti po 1 automobilio vietą vienam butui.

Neseniai įsigaliojo nauja STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ redakcija. Svarbiausi pasikeitimai lyginant su prieš tai galiojusia redakcija - gerokai sumažėję privalomi atstumai nuo garažų ir atvirų mašinų aikštelių iki varstomų pastatų langų ar vėdinimo sistemos oro paėmimo angų.

Dar vienas svarbus pakeitimas - elektromobilių stovėjimo vietų reglamentavimas. Anksčiau galiojęs STR leido netaikyti privalomo atstumo tarp langų ir elektromobilių stovėjimo vietų, tačiau nebuvo reikalavimo prie jų įrengti krovimo stoteles ir specialų tokių vietų ženklinimą. Vadinasi, buvo palikta galimybė elektromobilių vietas naudoti kaip paprastų automobilių stovėjimo vietas.

Priešgaisriniai Atstumai

Yra minimalus 3 m atstumas nuo sklypo ribos ir priešgaisrinės atstumas, priklausantis nuo gaisro klasės. Minimalus atstumas nuo naujai statomo pastato iki sklypo ribos turi būti išlaikytas ne mažesnis kaip 3 metrai skaičiuojant nuo labiausiai atsikišančios pastato konstrukcijos stačiu kampu sklypo ribai.

Be šio reikalavimo yra dar priešgaisriniai reikalavimai, kurie nusako, jog leistini atstumai tarp pastatų yra 6-15 metrų, kuris priklauso nuo pastato ugniaatsparumo laipsnio.

Statinių priskyrimą ugniaatsparumo laipsniui nustato PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS ĮSAKYMAS DĖL GAISRINĖS SAUGOS PAGRINDINIŲ REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO 2010 m. gruodžio 7 d. Nr. 1-338, kuris galioja nepaisant to, ar pastatui privaloma gauti statybos leidimą, ar neprivaloma. Šį įsakymą būtina nagrinėti arba projektuotojui, kuris projektuoja pastatą, arba statytojui (jums), kuris ruošiasi statyti pastatą ir nerengia statinio projekto.

Medinių konstrukcijų statiniai yra priskiriami III ugniaatparumo laipsniui, todėl reikalinga nagrinėti minėto įsakymo 6 lentelę ir priklausomai nuo kitame sklype stovinčių pastatų ugniaatsparumo laipsnio, išlaikyti minimalus atstumus tarp pastatų.

Taigi, jei kaimyno namas mūrinis, tai jis bus priskiriamas II ugniaatsparumo laipsniui ir iki jūsų pastato turi būti išlaikytas 10m atstumas; jei kaimyno namas medinių konstrukcijų, tai atstumas tarp pastatų turi būti ne mažesnis kaip 15metrų. Neišlaikant reikalaujamų atstumų, reikalinga gauti rašytinį kaimyno sutikimą, kad šis sutinka dėl neišlaikomų minimalių atstumų tarp pastatų.

Atstumai yra privalomi, juos turi išlaikyti visi, jei neišlaiko, tuomet reikia tartis su kaimynais raštiškai. Sutikimas raštu galioja ir savininkui pasikeitus.

Jei statomas III atsparumo ugniai laipsnio pastatas pažeidžia trečiųjų asmenų interesus, pastatas turi statomas toliau arba turi būti gautas sutikimas. Pvz.: jūs statote rąstinę pirtį, kuri yra priskiriama III atsparumo ugniai laipsniui, tai nenorint gauti kaimyninio sklypo savininko sutikimo, tam, kad nepažeistumėt jo teisės statyti pastatą 3m nuo sklypo ribos atstumu, turėtumėt pirtį statyti ne arčiau kaip 12 metrų nuo sklypo ribos.

Nėra svarbu, kuris pirmas pasistatė statinį, visais atvejais, reikalingas kaimyno sutikimas. O jei sutikimo nėra, tuomet yra pažeidžiama kaimyno teisė statyti pastatą 3m nuo sklypo ribos atstumu.

Grunto Sustiprinimas ir Aikštelių Įrengimas

Vilniaus savivaldybė daugiabučių bendrijoms, kurios atnaujina senesnių nei 15 metų daugiabučių namų kiemus ir teritoriją, iš Kaimynijų programos lėšų skiria po 10 eurų už 1 kv. m. atnaujinamos teritorijos. Pavyzdžiui, jeigu kiemo plotas - 10 000 kv. m., galima gauti 0,1 mln. eurų jo atnaujinimui. Sostinėje yra suformuotos 1288 kaimynijos, turinčios 934 ha neužstatytų bendrų plotų. Juos pagal gyventojų pageidavimus galima pertvarkyti į poilsio zonas, žaidimų aikšteles.

Pagal šią programą taip pat finansuojamas ir automobilių stovėjimo vietų kieme įrengimas, kaimynijos teritorijoje suformuotų sklypų įteisinimas. Kaimynijų programą Vilniuje administruoja VšĮ „Atnaujinkime miestą", galbūt panašių programų yra ir kituose didmiesčiuose.

Dėl inovatyvios struktūros užpilamo grunto dalelės įstringa tarp geotinklo akučių, taip apribojamas grunto dalelių judėjimas tiek vertikalia, tiek horizontalia kryptimis. Geotinklo akutės yra trikampio formos, o trikampis - tvirčiausia bei standžiausia geometrinė figūra. Kiekviena kraštinė tolygiau sąveikauja su šalia esančiomis. Norint apsisaugoti nuo kokybiškų, naujai supilamų gruntų susimaišymo su prastais pagrindo gruntais, šiuos sluoksnius būtina atskirti.

Norintiems turėti niekuo neišsiskiriančią iš aplinkos žalią veją, ant kurios drąsiai galėtumėte statyti automobilius nepakenkdami žolei bei pagrindui, patariame naudoti didelio gniuždomojo stiprio groteles GeoGreen arba GeoGrass.

tags: #automobiliu #aikstele #prie #daugiabuciu