Nekilnojamojo turto mokestis (NT mokestis) Lietuvoje paliečia daugelį gyventojų ir įmonių. Kasmet Lietuvoje nekilnojamo turto mokestis paliečia maždaug 30 tūkstančių žmonių, tokius duomenis pateikia Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Vis dėlto Finansų ministerija siekia, kad nuo 2026 m. jį mokėtų daugiau gyventojų - apie 500 tūkst. Šiame straipsnyje aptarsime, kada reikia mokėti avansinį nekilnojamojo turto mokestį, kaip jis apskaičiuojamas, ir kitus svarbius aspektus, susijusius su šiuo mokesčiu.
Kas Yra Avansinis Nekilnojamojo Turto Mokestis?
Avansinis NT mokestis yra mokamas iš anksto, remiantis numatoma metine mokesčio suma. Jeigu įmonė privalo mokėti avansinį pelno mokestį, tai iki rugsėjo 15 d. būtina sumokėti avansinį nekilnojamojo turto mokestį.
Mokėjimo Terminas
Avansinis nekilnojamojo turto mokestis sumokamas atskirai už kiekvieną ketvirtį iki:
- Kovo 16 d. (jei 15 d. nedarbo diena)
- Birželio 15 d.
- Rugsėjo 15 d.
Likusi suma sumokama pateikus deklaraciją KIT711 iki 2026 m. vasario 16 d. (15 d. nedarbo diena).
Kas Turi Mokėti Avansinį NT Mokestį?
Juridinis asmuo, teikdamas 2025 m. deklaraciją KIT711, iki 2026 m. vasario 17 d. (15-16 d. nedarbo dienos) kartu privalo deklaruoti ir 2026 m. trijų ketvirčių mokėtiną avansinį nekilnojamojo turto mokestį, jei metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už 2026 m. sausio 1 d. nuosavybės teise turėtą ir /arba įsigyjamą nekilnojamąjį turtą viršija 500 eurų.
Už nekilnojamąjį turtą perimtą iš fizinio asmens avansinės įmokos nemokamos.
Kaip Apskaičiuojamas Avansinis NT Mokestis?
Jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais metais buvusią vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais kalendoriniais metais buvusią nekilnojamojo turto mokestinę vertę. Avansiniai mokesčiai deklaruojami deklaracijos KIT711 A priede.
Mokestinės Vertės Nustatymas
Mokestinė vertė yra apskaičiuojama tik pagal registro nustatytas mokestines vertes. Šiuo atveju Jūsų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos sumos neturi jokios įtakos Jūsų mokestinei vertei. Mokestinę savo nekilnojamo turto vertę galite sužinoti Registrų centro puslapyje, įvedus objekto unikalų numerį.
Turite įsivertinti, kad mokestinė vertė keičiasi kas 5 metus, tad jei rinkoje yra kainų pakilimas, greičiausiai Jūsų mokestinė vertė taip pat padidės.
Nekilnojamojo Turto Mokesčio Tarifai
Nekilnojamojo turto mokestis skiriasi ir kinta priklausomai nuo turto paskirties, jo vietos, mokestinės vertės. Nuo tam tikros mokestinės vertės atsiranda progresinis mokestis. Jo tarifas svyruoja nuo 0,3 iki 3 proc.
Fizinių Asmenų Turtas
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktais duomenimis: Fizinių asmenų valdomų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės ir poilsio paskirties statinių ar patalpų, taip pat žuvininkystės ir inžinerinių statinių bendros vertės daliai, viršijančiai 150 tūkst. EUR, taikomas mokestis.
Nekilnojamo turto vertės dalis reiškia sumą, kuri viršija 150 000 EUR. Pavyzdžiui, 1 asmuo nusipirko gyvenamąjį objektą, kurio mokestinė vertė 200 000 EUR, tokiu atveju Jūsų turto dalis bus 50 000 EUR, kuri bus apmokestinta 0,5proc tarifu.
Pavyzdys
Namo mokestinė vertė 500 000 EUR. Šiuo atveju: 500 000 - 300 000 = 200 000 EUR.
Kaip pateikta lentelėje viršuje: turto vertės dalis, viršijanti 150 000 eurų, bet neviršijanti 300 000 eurų apmokestinama 0,5 proc. Tad 200 000 EUR pritaikant 0,5 proc. tarifą mokėtina suma bus 1000 eurų.
Mokesčio Tarifai Savivaldybėse
Mokesčio tarifas - nuo 0,5 procento iki 3 procentų nuo visos nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Tarifą reikia rinktis pagal savivaldybių priimtus sprendimus, priklausomai nuo to, kurioje savivaldybėje yra nekilnojamas turtas.
Pavyzdžiui: šiuo metu turite komercinės paskirties (pvz. poilsio kompleksą) Vilniaus mieste, kurio vertė yra 1 000 000 eurų, pagal šiuo metu savivaldybės nustatytus tarifus yra mokamas 0,7 proc.
Kaip Sumokėti NT Mokestį?
Nekilnojamojo turto mokestį galima sumokėti pavedimu į VMI surenkamąją sąskaitą arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiuose padaliniuose (AB Lietuvos paštas, Perlo terminalai, Paysera ir kt.).
LRT Radijo ringas. Ar reikia keisti Nekilnojamojo turto mokestį?
Svarbu Žinoti
Verta atkreipti dėmesį, kad NT mokestis yra nuolat kintantis įstatymų klausimas, ir reikėtų reguliariai tikrinti galiojančius teisės aktus. Nepakankama informacija arba neteisingas mokesčių įsipareigojimų vykdymas gali lemti baudas ar kitas teisines pasekmes.
Preliminarioji Sutartis ir Avansas
Prieš perkant nekilnojamąjį turtą, dažnai pasirašoma preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, o pirkėjas sumoka avansą. Tai svarbus žingsnis, todėl verta žinoti pagrindinius aspektus:
- Notarinės sutarties sudarymo data: Būtina numatyti terminą, per kurį įsipareigojate sudaryti notarinę sutartį.
- Kaina, avansas ir atsiskaitymo tvarka: Dažniausiai paliekamas 5-10 proc. avansas. Svarbu pervesti avansą pačiam pardavėjui.
- Scenarijai, jei galutinis sandoris neįvyks:
- Jei neįvyksta dėl pirkėjo kaltės, jis praranda avansą.
- Jei neįvyksta dėl pardavėjo kaltės, jis grąžina avansą ir sumoka baudą.
- Jei neįvyksta dėl nei vienos šalies kaltės, avansas grąžinamas pirkėjui.
- Saugikliai:
- Galima susitarti, kad jei pirkėjas negaus banko paskolos, avansas bus grąžintas.
- Galima numatyti, ką darysite, jei NT vertė po vertinimo nepasieks jo kainos.
- Notarinės išlaidos: Svarbu nuspręsti ir užfiksuoti, kas moka notarines išlaidas.
- Turto perdavimas: Būtina įrašyti, kada bus perduodamas nekilnojamasis turtas.
- Turto apribojimai: Jei yra bet kokių turto apribojimų (hipoteka, areštas ir pan.), būtina tai numatyti preliminariojoje sutartyje.
- Daiktų sąrašas: Aiškiai aprašyti, su kokiais daiktais bus perduodamas turtas.
Pasitaiko atvejų, kai tokio termino nustatymas - labai sudėtingas, bet vis tiek privalomas.
Pavyzdžiui, galima numatyti, kad pasibaigus terminui pirkėjas praras ne visą, o pusę avanso. Arba galima numatyti, kad, norėdamas eigoje pratęsti terminą, pirkėjas avansą vėliau padvigubins. Išeičių yra, tačiau labai svarbu jų tinkamai ieškoti, kad paskui nebūtų per vėlu.
Savo darbinėje praktikoje labai dažnai tenka sulaukti skundų iš pirkėjų kad įdavus avansą nepavyko nupirkti išsirinktą turtą. Dažniausia to priežastis yra elementari. Atėjo kitas pirkėjas, pasiūlė didesnę kainą ir „permušė” jūsų siūlymą.
Jei perkama su būsto paskola, geriausiai daryti pavedimu, nes vėliau teks įrodyti kreditoriui kad jūs tikrai sumokėjote avansą. Tokiu atveju avansinis mokėjimas gali būti padarytas į pardavėjo ar tarpininko sąskaitą, priklausomai nuo to kaip surašyta avansinė sutartis.
Pirmas ir pagrindinis dalykas, tai įsitikinti kad tas žmogus kuriam jūs įduodate avansą yra to turto savininkas, jei bendraujate su savininku.
Viską.. VISKĄ apie ką šnekėjote įtraukite į sutartį. Kad vėliau nebūtų staigmenų, kai pvz. Kartais būna taip kad pas pardavėjus pasikeičia aplinkybės ir perkamas turtas nėra parduodamas.
Viską išspręs teismas! Bet.. Apie moralinę žalą ar išlaidų kompensavimą tokių kaip turto vertinimas ir kt.
Pasitaiko atvejų kai avansą paima pardavėjo vaikai ar giminės. Yra tekę susidurti kai turtą „pardavinėja” jo nuomininkas. Asmuo apsimeta savininku, o pateikti jokių dokumentų negali. Tokiam asmeniui patikėti savo pinigų tikrai neverta, nes tikimybė kad bus atgautas sumokėtas avansas yra labai maža. Nepasikliaukite „maloniais” žmonėmis. Būna ir taip. Tačiau šiuo atveju labai rizikuojate netekti perkamo turto. Pardavėjo pasakymas „man nereikia avanso aš pasitikiu” tikrai nėra išeitis.
Prieš derybas Pirmiausia, jau prieš vykdamas apžiūrėti norimą objektą, ar pradėdamas dėl jo derybas pirkėjas turėtų iš anksto numatyti, kad gali būti paprašyta sumokėti avansą. Tai leis jam geriau pasiruošti, iš anksto apgalvoti pagrindines avanso sumokėjimo sąlygas ir tiksliau formuluoti savo pageidavimus derybų metu.
Apdairiai sumokėtas avansas gali būti naudingas abiem pusėms - ir pirkėjui ir pardavėjui. Tai rodys pardavėjui, kad pirkėjo ketinimai rimti, suteiks pranašumo derybose ir leis sutaupyti laiko.
Nebėra rankpinigių
Iki 2001 m. liepos 1 d. perkant nekilnojamąjį turtą buvo plačiai paplitę, kad pirkėjas užtikrindavo sutarties sudarymą rankpinigiais, tai įformindamas trumpu rašytiniu susitarimu. Neretai dar ir šiandien nekilnojamojo turto sandoriuose pardavėjas vietoj avanso iš pirkėjo norėtų gauti rankpinigius ir raštu patvirtinti tik patį pinigų gavimo faktą.
Klaidingai manoma, kad tokiam dokumentui bus taikoma žinoma formulė: jeigu pirkėjas neperka suderėto objekto, rankpinigiai lieka pardavėjui, na o jeigu pardavėjas atsisako parduoti šį turtą, jis privalo sumokėti pirkėjui dvigubą rankpinigių sumą. Pagal dabar galiojančius įstatymus rankpinigiais negalima užtikrinti nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties.
Avansą derėtų mokėti tik po to, kai sudaroma rašytinė sutartis dėl būsimo suderėto objekto pirkimo, t.y. preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis. Paprastai tokios sutarties nereikia tvirtinti notariškai ir ji surašoma prieš pat pinigų perdavimą pardavėjui.
Sutarties sąlygos
Viena pagrindinių preliminariosios sutarties sąlygų yra ta, kad šia sutartimi šalys susitaria ateityje, aptartomis sąlygomis sudaryti kitą - pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį.
Preliminariojoje sutartyje turėtų būti tiksliai nurodyta dėl kokio objekto sudaroma sutartis, kokia bus jo kaina, kokia yra avanso suma ir iki kada šalys įsipareigoja sudaryti pagrindinę sutartį.
Tačiau taip pat ne mažiau svarbu, kad jau šioje preliminarioje sutartyje pirkėjas kuo tiksliau nurodytų ir kitas jam svarbias aplinkybes, pavyzdžiui, kad pagrindinės sutarties sudarymo dieną objektas nebus įkeistas, areštuotas ar kitaip suvaržytas; kad bute ar name negyvens asmenų, kurie išsaugotų teisę naudotis juo pasikeitus savininkui; kad pardavėjas neturės skolų susijusių su buto eksploatavimu; ar kartu su žemės sklypu perkami ant jo esantys statiniai; kokia tvarka vyks atsiskaitymas už nekilnojamąjį turtą; kokos baudos už sutarties nevykdymą ir pan. Priklausomai nuo konkrečių aplinkybių sutarties turinys gali skirtis.
Avanso dydis ir galimos rizikos
Avanso dydis paprastai nėra didelis, jis turėtų būti apie 2-8 procentus nuo perkamo nekilnojamojo turto vertės.
Tarkime, gavęs nemažą avansą pardavėjas susigundo parduoti jau suderėtą nekilnojamąjį turtą kitam pirkėjui. Ankstesnis pirkėjas šiuo atveju, deja, galės tik reikalauti iš pardavėjo grąžinti jo avansą ir sumokėti baudą, o panaikinti jau įvykusį nekilnojamojo turto pardavimą dažniausiai nebebus galima.
Maža to, tam tikrais atvejais net ir sumokėtą avansą su baudomis išsireikalauti iš pardavėjo gali būti pakankamai sudėtinga. Pavyzdžiui, jeigu turto pardavėjas pardavęs turtą išsikelia į kitą miestą, slapstosi, iššvaisto pinigus arba išvyksta gyventi į užsienį, pinigų susigrąžinimas gali labai užsitęsti. Taigi, prieš suskubdamas mokėti avansą nekilnojamojo turto sandoriuose pirkėjas turėtų apdairiai įvertinti viskas galimas rizikas, o jeigu nėra dėl jų tikras - pasitarti su kvalifikuotais specialistais, kurie padėtų jam parengti jo interesus atitinkančius dokumentus.
Šių trijų funkcijų buvimas leidžia atskirti rankpinigius nuo avansinio mokėjimo. Avansas, kaip ir rankpinigiai, atlieka mokėjimo funkciją (įskaitomas į būsimus mokėjimus), gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje). Bet skirtingai nuo rankpinigių, avansas niekada neatliks užtikrinamosios funkcijos, t. y.
Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma (tuo atveju, kai avansas buvo numatytas preliminariojoje sutartyje), tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį ir tokiu atveju jis turėtų būti grąžintas jį davusiai šaliai.
Sudarant preliminariąją sutartį prisiimama prievolė ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Ši prievolė gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 str.). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai CK nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 str. 1 d.), nes neprieštarauja įstatymams.
Žiniasklaidoje nuolat mirga antraštės apie rekordinį nekilnojamojo turto pardavimo sandorių lygį, skaičiuojamos naujų butų rezervacijos ir kitais fiksuojamas NT bumas. Tačiau skubėjimas įsigyjant naują būstą arba parduodant senąjį priveda prie klaidų, kurios vėliau virsta finansiniais nuostoliais ir ilgais teisminiais ginčais.
Esami savininkai parduodami būstą dažnai prašo pirkėjo sumokėti avansą, o jį gavę jaučiai saugiai, mano, jog pirkėjui atsisakius sudaryti galutinį turto pirkimo sandorį jie avansą galės pasilikti kaip savo patirtų nuostolių atlyginimą. Kyla klausimas - ar tikrai? Atsakymas į šį klausimą yra nesudėtingas - avansą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti jį visais atvejais, išskyrus tuos, kai sandorio šalys yra sudariusios preliminarią sutartį, kurioje susitaria, kad avansas lieka pardavėjui kaip jo nuostolių atlyginimas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.
Žinoma, ši sąlyga galioja tik tada, kai pagrindinė sutartis nesudaroma, dėl pačio pirkėjo kaltės, o pardavėjas sutartį vykdė tinkamai ir netrukdė pirkėjui sudaryti pagrindinę sutartį. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas šių metų balandžio 7 d. nutartyje (civilinės bylos Nr.
Aiškinant tokią išvadą reikia žinoti, kas yra avansas ir kokią paskirtį jis atlieka. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų, vykdant pagrindinę sutartį, sąskaita. Pagal Civilinio kodekso 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo atsiskaitymo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo pareiga, t. y. sudaroma galutinė pirkimo-pardavimo sutartis. neatsiranda.
Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Kaip nurodyta aukščiau, reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį - pavyzdžiui, kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą - pagrindinę - sutartį.
Jei, visgi, preliminarios sutarties, kurioje nurodyta, jog avansas atlieka netesybų funkciją, nėra, pirkėjas gali reikalauti pardavėjo grąžinti sumokėtą avansą. Tokiu atveju kyla klausimas - kaip elgtis pardavėjui, patyrusiam nuostolius dėl pirkėjo kaltės nesudarius galutinio turto pardavimo sandorio?
Svarbu, jog tiek pirkėjas, tiek pardavėjas gali reikalauti vienas iš kito atlyginti patirtus nuostolius, tačiau tokiu atveju jau teks įrodyti įstatyme nustatytas civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus veiksmus; 2) kaltę; 3) priežastinį ryšį.
tags: #avansinis #mokejimas #uz #nekilnojamo #turto