Balkonų Aptvarai Daugiabučių Namų Atnaujinimas Lietuvoje

Balkonai yra svarbi daugiabučių namų dalis, vertinama Lietuvos gyventojų. Renkantis naują būstą, balkoną kaip vieną svarbiausių kriterijų nurodo beveik pusė (47 proc.) Lietuvos gyventojų. Kadangi balkonai yra Lietuvos gyventojų itin vertinama būsto dalis, NT vystytojai stengiasi kuo geriau atliepti šį klientų lūkestį ir tik išskirtiniais atvejais siūlo butų be balkonų ar terasų.

Pasak NT vystytojos „Realco“ pardavimų vadovės Raimondos Meškelės, bendrovės vystomuose projektuose kiekvienam būstui priklauso balkonas ar terasa, o kai kuriais atvejais ir vienas, ir kitas. Jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra galimybės įrengti įprasto balkono, stengiamasi suprojektuoti bent iš pietų Europos kilusius siaurus prancūziško tipo balkonus, kuriuose dalį didelio lango dengia turėklai.

Balkono Įstiklinimas ir Teisiniai Aspektai

Dažnas būsto pirkėjas domisi, kaip įstiklinti įsigyto būsto balkoną, tačiau retas žino, kad balkono stiklinimo projektas traktuojamas kaip paprastasis remontas, kuriam reikalingas leidimas. Norint įstiklinti balkoną, pirmiausia reikia gauti leidimą iš projekto architekto. Balkono įstiklinimas mieste esančiame daugiabučiame name priskiriamas paprastojo remonto darbams keičiant pastato išvaizdą.

Pagal Statybos techninio reglamentą, balkono įstiklinimas yra priskiriamas atvejams, kai privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Atvejai kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas statinio paprastajam remontui yra nurodyti Statybos techniniame reglamente, t.y. atliekant daugiabučio ar visuomeninės paskirties pastato paprastąjį remontą mieste, kai keičiama pastato išvaizda.

Balkonų stiklinimas - fasado pakeitimas. Statybos rūšis - paprastasis remontas, kuriam privalomas statybą leidžiantis dokumentas per IS Infostatybą. Taigi, jei nusprendžiate įstiklinti balkoną, o tai traktuojama kaip pastato išvaizdos keitimas pagal Statybos reglamentą, turite pasirūpinti valstybės įgalioto tarnautojo rašytiniu leidimu. Norint įstiklinti balkoną reikalingas ir supaprastintas projektas, jo aprašas ir atsakingo asmens pritarimas remontui, t. y. jūsų balkonui stiklinti.

Kitaip tariant, statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiami Statybos įstatyme nurodyti dokumentai, o pastato paprastojo remonto projektas rengiamas pagal statybos techninio reglamento nustatytus reikalavimus, kuriuose numatyta, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimui reikalingas dar ir statinio bendraturčių sutikimas.

Savavališkas Balkonų Stiklinimas

Savarankiškas balkonų stiklinimas - dar viena problema, į kurią dėmesį atkreipia tiek „Realco“ pardavimų vadovė, tiek architektas. „Savavališkas balkonų stiklinimas labai negera praktika ir tai reikia drausti. Balkono įstiklinimas yra ne tik bendrosios architektūrinės pastato išraiškos darkymas, bet ir gali būti traktuojamas kaip nelegali statyba, nes įstiklinto balkono plotas turėtų būti įtraukiamas į pastato bendrą plotą“, - pastebi architektas J.R. Meškelė atkreipia dėmesį, kad dažnas būsto pirkėjas domisi, kaip įstiklinti įsigyto būsto balkoną, tačiau retas žino, kad balkono stiklinimo projektas traktuojamas kaip paprastasis remontas, kuriam reikalingas leidimas. Norint įstiklinti balkoną, pirmiausia reikia gauti leidimą iš projekto architekto.

Dažnu atveju NT vystytojas turi iš anksto paruoštą ir su architektu suderintą projektą, kuriame numatyta, kaip turėtų atrodyti įstiklintas balkonas. Teisiniuose reglamentuose nurodoma, kad įstiklinti balkonai ir lodžijos yra įskaitomi į gyvenamosios patalpos pagalbinį nenaudingąjį plotą. Atviri plotai neskaičiuojami ir neturėtų būti įtraukti į bendrą būsto plotą.

„Balkonuose savarankiškai negalima gręžti jokių skylių, nes gali būti pažeistos pastato konstrukcijos, betonas, mūras, monolitas ar armatūra ir dėl to pradėti skilinėti viso namo sienos. Norint balkone pasikabinti šiuo metu itin populiarias sūpynes, hamakus, gimnastikos juostas ar kitus daiktus, taip pat tikriausiai į balkono lubas teks gręžti tvirtinimo elementus, o tai yra draudžiama, tad pirmiausia patarčiau apsvarstyti, ar tikrai to reikia. Daugiabučio namo balkonas nėra individualaus namo terasa, kurioje galima ir reikėtų sutalpinti viską“, - sako R.

Atsakomybė Už Savavališką Statybą

„Jei nori įsitiklinti, turi kreipti į savivaldybę ir gauti leidimą, o prieš tai - gauti gyventojų sutikimą“, - pasakojo ji, tačiau negalėjo patikslinti, kiek tokių leidimų išduota ir pridūrė, kad savivaldybė negali nubausti savavališkai balkonus įstiklinusių gyventojų.

„Pagal Statybos įstatymą savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (14 str.) nustato, kad VTPSI pareigūnas, surašęs savavališkos statybos aktą, pateikia privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Asmeniui neįvykdžius privalomojo nurodymo taikoma administracinė atsakomybė“, - tikina E. Šlajūtė.

Grėsmės Įstiklinus Ne Pagal Projektą

Kodėl reikia gauti leidimą įstiklinti balkoną? Tokia procedūra reikalinga ne šiaip sau. Pasak E. Šlajūtės, dauguma visų daugiabučių balkonų suprojektuoti ir įrengti atviro tipo, tačiau pradedant 1992 metais juos imta įvairiais būdais, daugeliu atvejų nelegaliai, be statybos leidimų, įstiklinti. Be specialių projektų įstiklinti balkonai greičiau nusidėvi.

„Dėl netinkamo įstiklintų balkonų erdvių naudojimo, t.y. jų nevėdinant daugeliu atveju butų naudotojai sudarė sąlygas balkonų perdangoms bei jų aptvarams irti. Susidarantis vandens garų kondensatas, pirmiausia besikondensuojantis ant šaltų balkono perdangos lubų, jo aptvarų bei langų stiklų, sudaro sąlygas nuolat ar periodiškai įdrėkusiam/įdrėkstančiam betonui dėl šalčio ciklų kaitos irti“, - paaiškina ekspertė.

Anot jos, patalpų savininkams rekomenduojama visais metų laikais balkonų langus laikyti pravirus, tai išvengiant kondensacijos sukeliamų padarinių bei su galimybe išvengti su remontu susijusių ypač didelių kaštų.

Pasak E. Šlajūtės, tinkamai neprižiūrint ne tik balkono, bet ir viso pastato, gali kilti tokios nelaimės, kokia įvyko Vilniuje, Architektų gatvėje, kai nuo daugiaaukščio namo nukrito balkonas.

„Savivaldybė, atsižvelgdama į įvykusią avariją Architektų g. , ir įvertindama, kad analogiška situacija dėl deformacijų gali būti ir kituose balkonuose, nes situacija dėl balkonų naudojimo yra panaši, siekdama išvengti balkonų konstrukcijų griūčių, įpareigos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojus atlikti specializuotą apžiūrą, detaliai apžiūrint daugiabučio namo balkonus iš išorės ir vidaus, ypatingą dėmesį atkreipiant į gelžbetonines, didelio svorio atitvarų konstrukcijas, jo kopiją pateiktų savivaldybei“, - pabrėžia specialistė.

Ji tęsia, kad apžiūrų metu nustačius defektus turinčius galimos avarinės būklės požymius, turi būti skubiai užsakyta balkonų konstrukcijų ekspertizę, apie užsakytą ekspertizę ir jos išvadas informacija turi būti pateikta savivaldybei.

„Savivaldybė kontroliuos, kad eksperto išvadose pateiktos rekomendacijos galimos avarinės būklės likvidavimui būtų įgyvendinamos nedelsiant, t.y. kontroliuosime, kad remonto darbai būtų atlikti. Taip pat statinių naudojimo priežiūros vykdytojai, atliekantys statinių techninės priežiūros kontrolę, atlikdami patikrinimus didelį dėmesį skirs fasadų elementams“, - tikina E. Šlajūtė.

Balkonų Priežiūros ir Remonto Išlaidos

Tam tikrų abejonių ir ginčų iki šiol kyla dėl kitų pastato dalių (balkonų, lodžijų) ir namo inžinerinių sistemų, dažniausiai liftų, teisinės priklausomybės ir jų išlaikymo išlaidų padengimo. Butų be balkonų savininkai, manyčiau, pagrįstai kelia klausimą ar jie privalo apmokėti name esančių ir asmeniškai kitų butų savininkų naudojamų balkonų priežiūros ir atnaujinimo (remonto) išlaidas.

Buto be balkono savininkas suprantama negali ir neturi jokio intereso įgyti kitiems butų savininkams priklausančių balkonų valdymo ar naudojimo teisę ir atitinkamai prievolę dengti šių balkonų išlaikymo išlaidas.

Visų savininkų bendras interesas ir prievolės susijusios su balkonų laikančiųjų konstrukcijų priežiūra ir remontu gali atsirasti kai balkono (lodžijos) laikančioji konstrukcija sutapdinta (monolitiškai sujungta) su tarpaukštinio perdenginio plokšte (priskirtina namo laikančiajai konstrukcijai), tačiau tik tuo atveju, kai jos deformacija ir remonto būtinumas atsiranda dėl priežasčių nesusijusiu su balkono naudojimu.

Bendras interesas ir prievolės atsiranda ir tuomet kai balkono laikančioji konstrukcija ir/ar aptvaras sutapdinti su namo fasado dekoro elementais. Su pastaraisiais atvejais susijusios išlaidos turėtu būti paskirstomos proporcingai butų ir kitų patalpų savininkų daliai bendrojoje nuosavybėje, į palyginamuosius naudinguosius plotus įskaitant ir balkonų plotus.

Visais kitais atvejais balkonų priežiūros ir remonto išlaidas turi apmokėti balkonus turinčių butų ir kitų patalpų savininkai.

Pažymėtina, kad pagal ES šalių (Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos) pastatų bendrosios nuosavybės teisę - bendrosios nuosavybės objektais laikomos pastatų ir žemės sklypų dalys, kuriomis naudojasi visi bendrasavininkai. Bendrosiomis dalimis laikoma žemė, prieigos keliai, pastatų pamatai, sienos, stogas, bendrosios įrangos dalys, bendrųjų paslaugų patalpos, koridoriai. Pastatų dalys priskirtos naudoti išskirtinai konkrečiam bendrasavininkui yra privačios nuosavybės. Balkono remonto ir techninės priežiūros išlaidas dengia tik tas savininkas, kuris tuo balkonu naudojasi.

Balkonų, kaip pastato fasado elemento, savininkai turi jausti didesnę atsakomybę už jų priežiūrą ir savalaikį remontą. Pagal Statybos įstatymą (47 straipsnis) statinio naudotojas, šiuo atvejų balkono savininkas, privalo naudoti jį pagal paskirtį, laikytis normatyviniuose ir saugos dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, suremontuoti statinį, jei tolesnis jo naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

Už balkonų remontą turėtų apmokėti butų su balkonais savininkai, o už pastato techninę priežiūrą, įskaitant balkonų būklės kontrolę, - visi namo savininkai proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje.

Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui. Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Vyriausybė.

Svarbu: Renovuojant namą, būtina atkreipti dėmesį į balkonų būklę ir numatyti lėšas jų remontui ar stiprinimui. Gyventojai turėtų būti perspėti apie galimas grėsmes ir patys spręsti, ar investuoti į saugumą, ar taupyti.

Bendrijos Vaidmuo ir Atsakomybė

Siekiant pastatų priežiūros teisinio reguliavimo harmonijos, aktuali Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo korekcija. Jame pateiktas detalus bendrojo naudojimo objektų apibrėžimas neatspindi pastatų konstrukcijos ir jų inžinerinių sistemų įvairovės.

Prie pastato bendrųjų konstrukcijų apriori priskiriamos balkonų laikančios konstrukcijos ir aptvarai, kai realybėje gali būti ir dažnai yra kitaip. Tikslingiau būtų šioje sąvokoje apsiriboti nuorodą į bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuris sudaromas pagal aplinkos ministro tvirtinamą forma ir derinamas su butų ir kitų patalpų savininkais.

Tokia Bendrijų įstatymo korekcija leistų lanksčiau formuoti bendrojo naudojimo objektų sampratą, atsižvelgus į pastatų įvairovę ir jų priežiūros praktikoje iškylančius klausimus.

Taigi žinotina, jog statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas nustatomas pagal statinio kategoriją, statybos rūšį, statinio paskirtį bei teritoriją, kurioje yra žemės sklypas.

Statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (12 punkte) detalizuojama, jog statinio paprastojo remonto tikslas yra atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant.

Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų: balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; architektūros detalių pakeitimas; kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų.

Pažymėtina ir tai, kad pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos) yra pastato bendrojo naudojimo objektai.

Todėl sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.

Atvejai, kai privalomas SLD statinio paprastajam remontui, nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 4 punkte.

Atkreiptinas dėmesys, jog Statybos įstaymo 24 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad statinio projektas turi būti parengtas, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodytus SLD.

Kas yra laikoma pastato išvaizdos keitimu, nurodyta STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte (tarp jų ir balkonų, lodžijų įstiklinimas). Apibendrinant teigtina, kad jeigu yra atliekamas paprastasis remontas keičiant neypatingos ar ypatingos kategorijos daugiabučio namo išvaizdą, kaip nurodyta STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte, t. y.

Balkonų Naudojimo Taisyklės ir Apribojimai

Nors balkonai laikomi privačia erdve, jie nėra gyventojų nuosavybė, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių.

Balkonuose negalima rengti vakarėlių, nederėtų kepti kepsnių, o nuo šių metų pradžios - ir rūkyti, jei tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas. Taip pat nerekomenduojama balkonuose kaupti ar laikyti daiktų (nenaudojamų baldų, vaikų žaislų, likusių statybinių medžiagų, automobilių padangų ir kt.), kurie gali darkyti gyvenamojo namo estetinę išvaizdą.

„Gėlės ar kiti augalai balkonuose yra labai gražu, estetiški kabantys vazonai taip pat, bet pasitaiko atveju, kai balkonų išorėje kabantys vazonai nukrinta, o laistant...

Visų savininkų bendras interesas ir prievolės susijusios su balkonų laikančiųjų konstrukcijų priežiūra ir remontu gali atsirasti, kai balkono laikančioji konstrukcija sutapdinta (monolitiškai sujungta) su tarpaukštinio perdenginio plokšte (priskirtina namo laikančiajai konstrukcijai), tačiau tik tuo atveju, kai jos deformacija ir remonto būtinumas atsiranda dėl priežasčių, nesusijusiu su balkono naudojimu. Bendras interesas ir prievolės atsiranda ir tuomet, kai balkono laikančioji konstrukcija ir/ar aptvaras sutapdinti su namo fasado dekoro elementais. Visais kitais atvejais balkonų priežiūros ir remonto išlaidas turi apmokėti balkonus turinčių butų ir kitų patalpų savininkai.

Europos Komisija skaičiuoja, kad pastatuose suvartojama apie 40 proc. visos šilumos energijos. Tai sudaro daugiau nei trečdalį į aplinką išmetamo anglies dvideginio Europos Sąjungoje. Atnaujinus seną daugiabutį namą, sutaupoma apie 50-70 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio. Per vienerius metus - vidutiniškai 15 687 tonų mažiau CO2 išmetimų į aplinką. Tokius rezultatus skaičiuoja „Mano BŪSTAS“, padėjęs klientams įgyvendinti jau 251 daugiabučių namų renovacijos projektus.

Kiekvienas norime gyventi jaukiuose ir taupiuose namuose, o kai dalis šilumos iškeliauja per stogą, langus, sienas - tai ne tik neteikia džiaugsmo, bet ir ženkliai padidina išlaidas. Jūsų ir daugumos kaimynų sprendimu atlikta namo renovacija sumažins nuo 40 iki 70 procentų buvusių šildymo išlaidų. Būsto atnaujinimas padidins ir turto vertę, kuris taps žymiai patrauklesne investicija.

Jei Jums priklausantis būstas yra gyvenamajame trijų ir daugiau butų name, pastatytame pagal iki 1993 m. Vidutinė vieno kvadratinio metro kaina norint pasiekti A naudingumo klasę yra apie 1,70-1,90 € per mėnesį su valstybės parama, o norint pasiekti B naudingumo klasę yra apie 1,60-1,80 € per mėnesį su valstybės parama.

Neretais atvejais Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistų gyventojai teiraujasi, ar visuomet namo atnaujinimo metu yra įstiklinami balkonai. Ir nors tai priklauso nuo konkretaus daugiabučio atnaujinimo projekto, techninių sprendimų ir gyventojų susitarimo, balkono įstiklinimas turi išties daugybę privalumų.

Jei daugiabučio modernizacijos projekte numatyta, kad visi balkonai bus įstiklinti, gyventojai neturi galimybės atsisakyti šio sprendimo. Vis tik svarbu žinoti ir tai, kad balkono įstiklinimas daugiabučio modernizacijos metu turi net keletą išties reikšmingų privalumų.

Gyventojai turėtų žinoti tai, kad įstiklintas balkonas veikia kaip papildomas barjeras nuo šalčio ir vėjo, padedantis sumažinti šilumos nuostolius bute. Įstiklinus balkoną jis tampa apsaugotas nuo lietaus, sniego, vėjo ir dulkių. Taip yra prailginamas jo eksploatacijos laikas. Daugeliui žmonių norisi gyventi ramiai, o grįžus po darbų ilsėtis tyloje. Įstiklintas balkonas mažina iš gatvės sklindantį triukšmą. Įstiklintas balkonas tampa papildoma erdve, kurią galima naudoti kaip poilsio zoną, darbo kampelį ar net sandėliuką. Balkono įstiklinimas išties sumažina ir vagysčių bei įsilaužimų tikimybę. Tai ypač aktualu pirmuosiuose daugiabučių aukštuose gyvenantiems žmonėms. Taip pat balkono įstiklinimas gali apsaugoti net nuo tragedijos, jei, pavyzdžiui, namuose yra augintinių ar mažamečių vaikų. Juk iškristi iš neįstiklinto balkono nėra taip jau ir sudėtinga.

Atnaujintų daugiabučių namų energinis auditas ir įgyvendintų priemonių ekspertizė - kokybės kontrolės etapas, padedantis tobulinti Lietuvoje vykstančius būstų modernizavimo procesus. Ekspertizės metu buvo ištirti daugiabučiai pastatai iš Ignalinos, Jonavos, Anykščių ir Baisogalos. Jų statybos metai svyravo nuo 1969 m. iki 1990 m., būstuose esančių butų skaičius - nuo 6 iki 60.

„Tai padeda įvertinti daugiaaukščių ir mažaaukščių, blokelių ir plytų mūro pastatų tipo energinį ir ekonominį naudingumą, tinkuojamų ir ventiliuojamų fasadų ar atskirų langų tipų efektyvumą, įvairių šildymo, vėdinimo sistemų indėlį į geresnį žmonių gyvenimą po renovacijos“, - sako V.

Šiais metais buvo įvertintas atrinktų atnaujintų daugiabučių pastatų patalpų mikroklimatas, energijos suvartojimas, atlikta projektų ekspertizė, termovizinė analizė.

Atnaujintų daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko tvirtinimu, apšiltinti vidinės balkono sienos šiandien nėra privaloma, todėl dalis butų savininkų šios priemonės nesirenka. „Kai patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti - gerokai padidėja. Be to, šiluminiai tilteliai lemia didesnius šilumos nuostolius, tad vidinę sieną reikėtų šiltinti ir dėl siekio išlaikyti šilumą patalpose. Todėl net jei vidinės balkono sienos pagal esamus reikalavimus šiltinti nėra būtina, atsižvelgę į realią situaciją, gyventojai turėtų pagalvoti apie šios priemonės pasirinkimą“, - kalba G.

„Vykdant daugiabučių projektines ekspertizes reikėtų atkreipti dėmesį į projektų detalumą, kadangi, nepasirengus reikiamos dokumentacijos, ji gali būti netiksli. Projektų ekspertizė - itin svarbi pastato renovacijos proceso dalis, kurios apleisti nereikėtų. Ekspertai akcentavo, kad projektavimo metu turėtų būti nustatyti bei pašalinti ir konstrukcijų pažeidimai, ir minėtų pažeidimų atsiradimo priežastys.

Aplinkos ministerija pastaruoju metu gauna vis daugiau skundų dėl daugiabučių renovacijos metu paaukštintų balkonų aptvarų. Dažnai sulaukiame klausimo: „Ar tikrai balkono aptvaras turi būti toks aukštas?“. Vadovaujantis STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (STR) nuostatomis, balkonų ir lodžijų aptvarų žmonių saugai užtikrinti (saugančių nuo iškritimo) aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,1 m. Dauguma renovuojamų daugiabučių namų pastatyti sovietmečiu, ir jų balkonų aptvarai dažnai yra žemesni, negu turi būti pagal galiojančius reikalavimus. Daugiabučių namų atnaujinimo projektų rengėjai privalo laikytis STR reikalavimų ir numatyti projekte aukštesnius negu 1,1 m balkonų ir lodžijų aptvarus.

Apibendrinant, balkonų atnaujinimas ir priežiūra yra svarbus daugiabučių namų aspektas, reikalaujantis teisinio reguliavimo, gyventojų atsakomybės ir bendrijų įsitraukimo.

tags: #balkonu #aptvarai #daugiabuciu #namu #atnaujinimas