Šiame straipsnyje aptariama Baltijos laivų statyklos istorija, nuomos klausimai ir svarbūs strateginiai sprendimai, susiję su SGD terminalu Klaipėdoje.
Klaipėdos SGD terminalas
SGD Terminalo Nuomos Klausimai
Viešojoje erdvėje ne kartą keltas klausimas, kodėl Lietuva nusprendė laivą-saugyklą „Independence“ nuomotis 10 metų. Juk per tą laiką nuomai bus išleista daugiau, nei valstybė būtų sumokėjusi iš karto įsigydama laivą ir tapdama jo savininke. Pietų Korėjoje pagamintas brangus laivas, kuriuo taip didžiuojasi valstybinio projekto įgyvendintojai, iki 2024 metų priklausys Norvegų kompanijai. Kodėl laivas nuomojamas, o ne perkamas, 2012 metais domėjosi ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuriai tuo metu vadovavo Diana Korsakaitė.
Tad „Klaipėdos nafta“ 2012 metų rugsėjo 14 d. kreipėsi į Kainų komisiją, kad ši patvirtintų SGD terminalo ir jo infrastruktūros įrengimo bei eksploatavimo sąnaudas. SGD terminalo projekto įgyvendinimą pagal kompetenciją prižiūrėjo Energetikos ministerija. Todėl Kainų komisija kreipėsi ir į ją, prašydama patvirtinti, ar pritaria „Klaipėdos naftos“ pateiktai projekto finansavimo schemai. Energetikos ministerijos, pavyzdžiui, klausta, ar ji svarstė papildomos akcijų emisijos galimybę didinant „Klaipėdos naftos“ įstatinį kapitalą, siekiant finansuoti mažiausiai 30 mln. Valstybinis reguliuotojas galiausiai patvirtino SGD terminalo pateiktas sąnaudas ir finansavimo schemas.
Vis dėlto pažymoje, tarsi apsidrausdama, Kainų komisija įrašė pareiškėjų pažadus, kad dėl projekto bus tariamasi su Latvija ir Estija bei kreipiamasi dėl ES paramos, galinčios sumažinti SGD terminalo išlaikymo finansinę naštą Lietuvos vartotojams.
Valstybės įmonė „Klaipėdos nafta“ dar 2010 metais paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą dėl SGD terminalo projekto vadovaujančio patarėjo paslaugų pirkimo. Viešojo pirkimo būdu vadovaujančiu patarėju buvo pasirinkta Ispanijos įmonė „Fluor S. A.“, su ja 2011 metų birželį „Klaipėdos nafta“ pasirašė konsultavimo paslaugų teikimo sutartį, kurioje numatyta, kad „Fluor“ taip pat prižiūrės projekto techninį įgyvendinimą ir dalyvaus per visą projekto vykdymo laikotarpį iki pat SGD terminalo veiklos pradžios 2014 metų pabaigoje. Ispanijos įmonei už paslaugas numatyta sumokėti 34 mln. 243 tūkst. litų.
„Klaipėdos naftos“ ir „Fluor S. A.“ sutartis numatė, kad pastaroji teiks vadovaujančio patarėjo paslaugas ketverius metus ir atliks tokius darbus: paruoš projekto techninį planą, padės išsirinkti technologijas, atliks darbus, reikalingus privalomiems leidimas gauti, išspręs projekto saugumo, navigacijos bei kitus su projekto techniniu įgyvendinimu susijusius klausimus. Taip pat lygiagrečiai atliks darbus, kurie susiję su ekonomine dalimi, tai yra paruoš terminalo verslo modelį, finansinį modelį bei sukurs terminalo veiklos strategiją.
Plaukiojančio Terminalo Pasirinkimas
Ruošdama SGD terminalo projektą, „Klaipėdos nafta“ nagrinėjo plaukiojančio ir antžeminio SGD terminalo statybos variantus, bet galiausiai pasirinko plaukiojančio SGD terminalo tipą, nes, kaip nurodė Kainų komisijai, tai reikalavo 50 proc. mažiau investicijų.
Pasirinkdama laivo-saugyklos dydį „Klaipėdos nafta“ atliko tuo metu rinkoje buvusių laivų analizę ir nustatė, kad mažų laivų (iki 60 tūkst. kub. metrų) rinkoje yra mažai. Be to, siūlyti tokie laivai esą buvo 20-30 metų senumo. Be to, „Klaipėdos nafta“ Kainų komisijai teigė, kad dauguma tuo metu plaukiojančių dujovežių buvo 140 tūkst. kub. metrų talpos, todėl esą tikėtina, kad krovinį į Klaipėdą atgabens tokio pat dydžio laivai. Galiausiai „Klaipėdos nafta“ pasirinko naujai statomą 170 tūkst. kub. metrų talpos laivą-saugyklą.
Valstybinė įmonė argumentavo, kad naujas laivas-saugykla pritaikytas dirbti šiaurės sąlygomis, tokio laivo tarnavimo amžius - 40 metų, o tai 10 metų daugiau negu senosios kartos laivai. Be to, 170 tūks. kub. metrų laivas-saugykla su dujinimo įrengiu būtų didesnis už ją papildančius dujovežius, nes esą pigiausia dujas tiekti 130-160 tūkst. kub. metrų talpos dujovežiais, kurie sudaro 61 proc. „Klaipėdos nafta“ skaičiavo, kad palyginti su mažesniu, pavyzdžiui, 90 tūkst. kub. metrų talpos terminalu, transportavimo sąnaudos į 170 tūkst. kub. metrų talpos terminalą yra 44 proc. mažesnės dėl masto ekonomijos.
Tuo metu laivo saugyklos kaina, kaip Kainų komisijai teigė bendrovė, nuo dydžio svyruoja labai nežymiai: „Klaipėdos naftai“ viešųjų pirkimų konkurse siūlytų 130-170 tūkst. kub. metrų talpos laivų nuomos kainų skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios sudarė 3 procentus.
Kodėl Laivas Buvo Nuomojamas, o Ne Perkamas?
Grįsdama tokį pasirinkimą „Klaipėdos nafta“ Kainų komisijai aiškino, kad perkant laivą-saugyklą, statybos darbai laivų statykloje būtų kainavę apie 250 mln. eurų, todėl reikėtų didelių pradinių nuosavo kapitalo investicijų. „Klaipėdos nafta“ negalėtų iš karto sumokėti visos sumos, todėl reikėtų valstybės lėšų (90 mln. eurų finansavimo kaštai su 6,5 proc. palūkanomis 10 metų paskolos laikotarpiui.) Tuo tarpu laivą-saugyklą nuomojant valstybės lėšų esą visai nereikėtų, be to, 430 mln.
Kitas pasitelktas argumentas tas, kad laivą-saugyklą perkant, nuo įrangos įsigijimo momento savininkas „Klaipėdos nafta“ turėtų padengti su laivo įrangos gedimų rizika susijusias išlaidas, be to, išleistų 50 mln. eurų privalomai techninei priežiūrai. Įmonė Kainų komisijai taip pat nurodė, kad Lietuva neturėjo nei SGD laivų projektavimo patirties (specialistų samdymas kainuotų apie 50 mln. eurų), nei patirties aptarnauti SGD laivą (įgulos nuoma, remonto draudimo sąnaudos kainuotų apie 60 mln. eurų.). Dar reikėtų 20 mln. eurų komandos formavimui, draudimui ir kitoms išlaidoms.
„Klaipėdos nafta“ aiškino, kad tuo metu (2012 metais) iki 2014 metų pabaigos SGD laivų negalima nusipirkti dėl statyklų užimtumo. Esą nė vienas iš potencialių 11 gamintojų nepasiūlė pirkimo su laivo prisatymu 2014 metų gruodį. Įmonė nurodė, kad realiausiai laivą nusipirkti pavyktų tik po 2016 metų. Pasirinktas tiekėjas „Hoegh LNG“ turėjo sutartį su Pietų Korėjos laivų statykla.
Be to, kaip teigė „Kaipėdos nafta“, pradiniame derybų etape visi SGD laivų tiekėjai siūlė tik laivų nuomą be galimybės išsipirkti. Kainų komisijai nurodyta, kad laivo-saugyklos pirkimas ir su tuo susijusios kitos išlaidos siektų apie 475 mln. eurų, o nuoma per 10 metų - 430 mln. 2012 metų kovo 2 d. Sutartis numatė, kad „Klaipėdos nafta“ norvegų kompanijai privalės pateikti ne didesnę kaip 50 mln.
Pagal ispanų kompanijos „Fluor“ parengtus SGD terminalo infrastruktūros priešprojektinius sprendimus SGD terminalo investicijos iki 2015 metų turėjo siekti apie 453 mln. litų bei papildomai 2014 metais „Klaipėdos nafta“ turėjo suteikti apie 150 mln. litų banko garantiją, skirtos laivo-saugyklos nuomos sutarčiai užtikrinti.
„Klaipėdos naftai“ ir jos pagrindinei akcininkei Energetikos ministerijai šie banko pasiūlymai netiko. Kainų komisijai nurodyta, kad didinti nuosavo kapitalo esą neleidžia valstybės finansinės galimybės. Atsisakant išleisti akcijų emisiją naujiems akcininkams apeliuota ir į Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą, kuris nustatė, jog SGD terminalo projektą privalo įgyvendinti bendrovė, kurioje valstybei priklauso ne mažiau kaip du trečdaliai akcijų.
„Jeigu valstybė nedalyvautų naujos akcijų emisijos platinime, išlaikant SGDT įstatyme numatytą akcininkų struktūrą, iš naujų akcininkų būtų galima pritraukti iki 30 mln. eurų. Atsisakyta ir planų finansuoti terminalą išleidžiant obligacijų emsiją, - tuo metu tai esą buvo brangiau nei bankų paskolos. „Klaipėdos nafta“ ir Energetikos ministerija Kainų komisijai nurodė, jog obligacijos leidžiamos 5-10 metų laikotarpiui. Pagal nustatytas nusidėvėjimo normas ir leidžiamą investicijų gražą, „Klaipėdos naftai“ būtų sudėtinga išpirkti obligacijas, todėl ji susidurtų su obligacijų refinansavimo būtinybe. Be to, obligacijų išpirkimas dažniausiai atliekamas vienu dideliu mokėjimu termino pabaigoje, o SGD terminalas turėjo generuoti nuolatinį pinigų srautą.
Galiausiai nuspręsta naudotis skolintu kapitalu. „Klaipėdos nafta“ kreipėsi į Europos investicijų banką, Šiaurės investicijų banką ir Europos plėtros ir rekonstrukcijos banką dėl 250 mln. litų finansavimo, skirto SGD terminalo infrastruktūrai paruošti. Iš komercinio banko prašyta 150 mln. litų banko garantijos, skirtos laivo-saugyklos nuomos sutarčiai užtikrinti.
Kaip žinoma, Lenkija didesnį SGD terminalą prie Baltijos jūros kranto pasistatė užsitikrindama ES finansavimą, kuris sudarė 44 proc. viso projekto investicijų. Sprendimai dėl ES finansinės paramos prioritetų, skyrimo ir paskirstymo tvarkos ir sąlygų 2014-2020 metų laikotarpiu dar nebuvo priimti, tikėtasi, kad tai bus padaryta 2013 metų pirmą ketvirtį.
„Klaipėdos naftos“ vertinimu, ES lėšų ji galėjo tikėtis pasinaudojus Europos infrastruktūros tinklų priemone (CEF) ir ES struktūrine parama iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) biudžeto. Vis dėlto pripažinta, kad parama CEF pagrindu galėtų būti skiriama tik tarpvalstybiniams projektams, tad šios paramos galimybės priklausytų nuo to, ar Klaipėdos SGD terminalas būtų naudojamas regioniniams dujų poreikiams.
SGD terminalo statyboms finansuoti jau nuo 2013 metų pradžios reikėjo 200 mln. eurų, ir „Klaipėdos naftos“ prašymu, šią sumą nuspręsta finansuoti gamtinių dujų vartotojų lėšomis, tai yra įplaukomis iš papildomos ir neatsiejamos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinos ribos (vadinamojo SGDT priedo). 2013 metais iš dujų vartotojų SGD terminalo įrengimui surinkta 113,8 tūkst. litų, 2014 metais - 86,2 tūkst. litų SGDT priedo.
Pagal „Klaipėdos naftos“ 2012 metų rugsėjo 14 d. pateiktą schemą Kainų komisija patvirtino preliminarią SGD terminalo infrastruktūros projekto vertę - 453 mln. litų. Nustatyta, kad SGD terminalas turi būti pradėtas eksploatuoti iki 2014 metų gruodžio 3 dienos. Dalis projekto investicijų - 253 mln. litų - turėjo būti finansuojama tarptautinių finansų institucijų suteiktomis paskolomis, kita dalis - 200 mln.
Be to, „Klaipėdos nafta“ laivo-saugyklos tiekėjui privalėjo pateikti ne didesnę kaip 50 mln. Dabar laivas - saugykla „Independence“ priklauso Norvegijos kompanijai „Hoegh LNG“, iš kurios jį nuomojasi Klaipėdos SGD terminalo valdytoja „Klaipėdos nafta“. Pagal 2012 metų kovą pasirašytą sutartį su „Hoegh LNG“ už SGD laivo nuomą, įskaitant įgulos darbo užmokestį ir kitus mokesčius, ji moka 156, 2 tūkst. JAV dolerių (be PVM) per dieną.
Sprendimą dėl laivo-saugyklos „Independence“ likimo po to, kai baigs galioti nuomos sutartis, šiemet turės priimti Vyriausybė. Jeigu „Klaipėdos nafta“ laivą įsigytų, naujojo savininko rankose būtų visi sprendimai, kaip tą laivą įdarbinti.
"Baltijos" Laivų Statyklos Istorija
1919 m. teritorijoje pradėjo veikti laivų statykla „Schiffswerft Memel - Lindenau und cie, Eisen und Holzschiffbau, Maschinenfabrik und Giesserei” (laivų statyklos šioje teritorijoje veikė jau nuo XIX a. vid.).
2019 m. spalį „Klaipėdos laivų remonto įmonė” buvusios P. Lindenau laivų statyklos pastatus, taip pat ir Klaipėdos elingą, pardavė UAB „Puiki investicija”, planuojančiai šioje teritorijoje statyti daugiabučius. Visgi Klaipėdos elingo, kaip valstybės saugomo technikos paveldo objekto, griauti nenumatoma.
Pilies dirbtuvės - socialinė viešosios įstaigos Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas bei Vakarų laivų gamyklos iniciatyva, veikianti buvusiame „Baltijos“ laivų statyklos administraciniame pastate, Pilies g. 14.
Šįkart Klaipėdos istorija besidomintiems skaitytojams pristatome, kokius sprendimus tuomet priiminėjo miesto valdžia dėl medvilnės verpimo ir audimo fabriko „Trinyčiai” bei 1947 m.
1949-ųjų vasarį VK, siekdamas aprūpinti „Trinyčių” darbuotojus ir inžinerinį-techninį personalą gyvenamuoju plotu, nusprendė į fabriko balansą perduoti apgriautus namus Vilniaus (dabar - Tilžės) g. 21/33, Bangų g. 13, 17, 24, Joniškės g. 1, 6, 8, 10 ir 14 bei Aguonų g.
Kartu VK nusprendė anksčiau „Trinyčiams” penkerių metų laikotarpiui išnuomotų namų Gluosnių g. 7 ir 10, Baltikalnio g. 5 ir 10, Joniškės g. 3, 5 ir 26 bei Mokyklos g. VK atsisakė „Trinyčiams” perleisti namus Joniškės g. 7, nes jis buvo grąžintas repatriantui; Bangų g. 13, nes jį atstatė karo belaisvių lageris; Bangų g. 26, nes jis atsidūrė ant gatvės raudonųjų linijų ir dėl to turėjo būti nugriautas; Aguonų g.
O 1949-ųjų rugsėjį VK nusprendė „Trinyčiams” 10 metų laikotarpiui išnuomoto tris dviaukščius medinius namus Giruliuose, Pajūrio g. 18, 18A ir 19, kad fabrikas ten įsirengtų poilsio namus.
1949-aisiais teritorijas ir pastatus VK reikėjo skirti ir 1947 m. 1947 m. kovo pabaigoje VK laivų statyklai jau buvo perdavusi atstatymui tinkamus namus, kurių bendras jų plotas siekė 21 600 kv. m.
1949-ųjų vasarį į tokį sąrašą papildomai įtraukti namai Petro Cvirkos (dabar - Turgaus) g. 1, 2, 3, 4 5, 9, 10, 11, 12, Jono Biliūno (dabar - Galinio Pylimo) g. 16, Pergalės (dabar - Tiltų) g. 22A, 42, 43, 44, Montės (dabar - Herkaus Manto) g. 19, 53, 68, 75, 77, 82 ir Mažvydo (dabar - Mažvydo alėja) g.
1949-ųjų lapkritį VK „Baltijos” laivų statyklai jau skyrė 1,1 ha ploto sklypus, turėjusius adresą Laivotgavis 25-27, kad čia ji pasistatytų šlakinio betono ir betono gamyklą.
Klaipėdos Universiteto Mokslinių Tyrimų Laivas
Klaipėdos universiteto rektorius prof. Vaidutis Laurėnas ir bendrovė „Vakarų Baltijos laivų statykla“ direktorius Vitalij Frolov pasirašė sutartį dėl naujo Mokslinių tyrimų laivo projektavimo ir statymo.
Naujas Mokslinių tyrimų laivas turi būti pastatytas pagal Klasifikacinės bendrovės taisykles ir reikalavimus, pagal įprastą Europos Sąjungos ir Norvegijos laivų statybos praktiką ne vėliau kaip iki 2014 metų pabaigos.
Naujai statomas Mokslinių tyrimų laivas yra sudėtinė ir labai svarbi Jūrinio slėnio branduolio kūrimo dalis. Mokslinių tyrimų laivas turėtų būti naudojamas ne tik moksliniams tikslams, bet gali tenkinti ir kitų sektorių, susijusių su jūra poreikius, pvz. vykdyti jūrinės aplinkos monitoringą, žuvų išteklių tyrimus, reaguoti į taršos incidentus, vykdyti palaidoto cheminio ginklo rajonų taršos monitoringą ir kita. Dėl šios priežasties Lietuvai yra būtinas šiuolaikinis daugiafunkcinis mokslinių tyrimų laivas.
Laivas bus statomas kaip daugiafunkcinis ir bus skirtas vykdyti visus pagrindinius okeanografinius tyrimus. Numatyta, kad kelios tyrimų sistemos galės dirbti vienu metu. Laive bus įrengtos dvi stacionarios laboratorijos, skirtos geologiniams, biologiniams, fizikiniams-cheminiams tyrimams. Bus galimybė papildomai pastatyti konteinerinio tipo laboratorijas. Laivo įgula sudarys 6 žmonės, o mokslinis personalas iki 18 žmonių.
Laivo projektavimas ir statyba finansuojami iš projekto „Jūrinio slėnio branduolio sukūrimas ir studijų infrastruktūros atnaujinimas (JŪRA)“, įgyvendinamo ir finansuojamo pagal 2007-2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioritetą „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“. Šios sutarties kaina yra 33,5 mln. litų.
Finansiniai Rodikliai
Akcinė bendrovė "BALTIJOS" LAIVŲ STATYKLA finansiniai rodikliai 2024 metais:
- Pardavimo pajamos: 3 355 069 €
- Grynasis pelnas: 1 050 259 €
- Nuosavas kapitalas: 4 244 472 €
Pagrindinė informacija:
- Įmonės pavadinimas: Akcinė bendrovė "BALTIJOS" LAIVŲ STATYKLA
- Teisinė forma: Akcinė bendrovė
- Veiklos rūšis: Nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas
- Buveinės adresas: Klaipėda, Pilies g. 8, LT-91234