Stebuklingos vietos ar vietos, kuriose tikima, kad įvyko stebuklai, visais laikais traukė piligrimus ir kitus keliautojus. 2008 m. Dariaus Liutiko atliktas Lietuvos katalikų piligrimų motyvų ir vertybių tyrimas atskleidė, kad stebuklais tiki 44 proc. piligrimų, dar 24 proc. labiau tikėjo nei netikėjo.
Katalikų tradicijoje visus įvykusius stebuklus galime suskirstyti į tris dideles grupes: tai apsireiškimai (Kristaus, Švč. Mergelės Marijos, įvairių šventųjų), stebuklai, susiję su šventais atvaizdais (paveikslai, skulptūros ir kt.), ir stebuklai, susiję su šventųjų asmenų veikla bei jų relikvijomis. Įvairūs stebuklai (apsireiškimai, šventųjų kultas ir jų relikvijos, stebuklingi atvaizdai) pasaulyje vis dažniau tyrinėjami įvairių disciplinų atstovų.
Stebuklų sociologinė samprata
Sociologiniu aspektu stebuklingus atvaizdus galima nagrinėti analizuojant socialinį jų poveikį ir ryšius, su jais susijusių religinių institucijų veikimą, individualaus religingumo ir pamaldumo raišką bei santykį su socialinėmis ir kultūrinėmis struktūromis, piligrimų ir turistų elgesio bei jų atliekamų apeigų motyvus ir kt.
Sociologinės atvaizdų analizės trūkumas buvo viena iš priežasčių parengti šį straipsnį. Jame pateiktą analizę ir įžvalgas galima priskirti stebuklų sociologijai. Tokie stebuklų sociologijos tyrimai nagrinėja socialinius ir kultūrinius procesus, susijusius su stebuklais, ir dėl pastarųjų atsirandančius socialinius institutus. Stebuklų sociologija neanalizuoja pačių stebuklų tikrumo ir autentiškumo, tačiau dėmesį skiria šių reiškinių socialinei sąveikai ir funkcinėms sąsajoms.
Stebuklais dažnai pavadiname mokslo žiniomis nepaaiškinamus įvykius, nutikusius žmonėms ar jų grupėms, taip pat racionaliai nesuvokiamus atsitikimus su kitais gamtiniais ar žmonių sukurtais objektais.
Patį stebuklą Paolo Parigi (2012) apibrėžė kaip „bet kokį bendrų lūkesčių neatitinkantį įvykį, pasižymintį egzistuojančiomis ir lengvai prieinamomis protinio suvokimo ribomis, kurios paneigia ar pašalina atsitiktinumo, kaip įvykio priežasties, vaidmenį". Taigi stebuklas yra mūsų įsitikinimo, kokia turėtų būti įvykių seka, paneigimas. Alfredas Gellas (1998) pažymi, kad nebūtų jokio stebuklo, jei būtų lūkestis, kad visi atvaizdai gali kraujuoti ar judėti.
Socialine prasme stebuklai, ypač įvykę viešumoje, turi telkiančią galią, kuri prilygsta socialinius judėjimus paskatinantiems įvykiams. Tikėjimas stebuklu gali sujungti skirtingas socialines grupes ir skirtingų statusų asmenis.
Pasak Yujin Nagasawa’os (2017), tarp stebuklų ir religijos egzistuoja glaudus ryšys, daugelyje religinių tradicijų stebuklus atlieka Dievas, šventieji ar angelai. Kai kurie stebuklai įtvirtina religinę viršenybę, kiti daugiau skirti įtikinti netikinčius. Dažnai stebuklai priimami ir interpretuojami kaip tam tikri Dievo ženklai.
Katalikų tradicijoje ne kiekvienas stebuklas yra pripažįstamas. Stebuklingų įvykių, pvz., apsireiškimų, stebuklingų išgijimų, pripažinimas yra įgavęs institucinį filtrą. Katalikų Bažnyčia nuodugniai tiria įvairius stebuklingus įvykius ir tik nedidelę jų dalį pripažįsta dieviškojo veikimo ženklais.
Kita vertus, į šį tyrimų ir institucinės kontrolės lauką patenka tik išviešinti, dažniausiai daugiau nei vieną liudininką ar antgamtinio įvykio faktu patikėjusį asmenį turintys įvykiai.
Asmeniniame lygmenyje stebuklas yra įvairių problemų išsprendimas (sveikatos, santykių, darbo, artimųjų ir kt.). Tas pats įvykis gali sukelti skirtingus vertinimus ir interpretacijas, priklausomai nuo turimų interesų, įsitikinimų, poreikių ir norų.
Religija, suvokiama kaip socialinės pagalbos sistema, gali ne tik padėti išspręsti iškilusias problemas, bet ir parodyti, kaip interpretuoti problemos išsprendimo faktą.
Stebuklai yra susiję su šventumo samprata. Stebuklingiems atvaizdams galios suteikia jų šventumas. Tai tas pats galios šaltinis, kaip ir šventųjų relikvijų. Tačiau meno kūriniai sustiprina „gyvos“ šventybės buvimo jausmą.
Pasakojimai, susiję su atvaizdo kilme ir įvykusiais stebuklais, taip pat sustiprina tikinčiųjų pamaldumą, empatijos jausmą.
Ryšys su stebuklinga vieta
T. Wisliczas (2006) siūlo supaprastintą asmens ir stebuklingos vietos santykio schemą, į kurią patenka ir Katalikų Bažnyčios kontrolės elementai, pasireiškiantys nustatytais ritualais ir praktikomis:
- Sąžiningas pasiryžimas užmegzti santykį su stebuklinga vieta.
- Problemos išsprendimas, dažniausiai - pasveikimas (lėtinių ligų atveju, kai nebūtina staigi šventybės intervencija, tai vyksta įvykdžius duotus religinius įsipareigojimus).
- Pasižadėjimo, įžado įvykdymas, tai yra piligriminė kelionė į šventovę ir tam tikrų ritualinių apeigų atlikimas (pvz., dalyvavimas šv. Mišiose, išpažintis, komunijos priėmimas, o kartais, jei buvo poreikis, ir egzorcizmo seansas), voto paaukojimas ir stebuklo užregistravimas stebuklų knygoje.
Šiandien šią schemą galima papildyti dar keliais elementais - tai šventos vietos ar švento atvaizdo pasirinkimo motyvai, stebuklingo įvykio momentas ir jo liudijimai, pasveikusiojo (stebuklo gavėjo) santykis su stebuklinga vieta po įvykio.
Religinės praktikos šventose vietose
Išskiriamas ir didesnis religinių praktikų, ritualų ir apeigų, kurias siekiama atlikti šventojoje vietoje, skaičius. Visas šias praktikas taip pat galima suskirstyti į penkias grupes:
- Vidinės (dvasinės) - asmeninė malda (galimos įvairios fizinės pozos: klūpant, stovint, mušantis rankomis į krūtinę, linksint galvą, iškėlus rankas, atsigulus kryžiumi ir kt.), atgaila, vidinių intencijų apmąstymas, šventų tekstų skaitymas.
- Išorinės žodinės - asmeninė garsiai tariama malda (galimos įvairios fizinės pozos), bendruomeninė malda (pvz., rožinis), garsinė meditacija, šventų tekstų skaitymas, giesmių giedojimas, išpažintis, bendravimas su kitais maldininkais.
- Fiziniai veiksmai, pavyzdžiui, ėjimas basomis, ėjimas keliais, relikvijų ir paveikslų bučiavimas, jų lietimas, jų pagerbimas nusilenkiant ar priklaupiant.
- Veiksmai, panaudojant įvairius daiktus ir atributus, pavyzdžiui, žvakių uždegimas, specialių drabužių apsirengimas, specialių simbolių, devocionalijų nešiojimas ar įsigijimas, pinigų paaukojimas vargšams ar Bažnyčiai, grojimas muzikos instrumentais, kryžiaus, vėliavų ar relikvijų nešimas, švento ar stebuklingo vandens naudojimas (gėrimas, prausimasis, maudymasis ir kt.).
- Kompleksiniai veiksmai, pvz., dalyvavimas šv. Mišiose, dalyvavimas procesijoje, Kryžiaus kelio ėjimas, dalyvavimas Švč. Sakramento ar specialiose atvaizdo pagerbimo apeigose ir kt.
Pats šventovės aplankymas gali būti atliekamas specialiu laiku, atlaidų ar kitų religinių švenčiu metu.
Ėjimas keliais aplink Šiluvos Švč. Mergelės Marijos stebuklingą paveikslą.
Atvaizdas kaip socialinis konstruktas
Sociologai Peteris L. Bergeris ir Thomas Luckmanas knygoje „Socialinis tikrovės konstravimas“ (The Social Construction of Reality, 1966) tikrovę analizavo kaip socialinį konstruktą. Autorių teigimu, tikrovę žmonija sukūrė panaudodama įvairias veiklas ir objektus. Visuomenė yra objektyvi realybė, jai turi įtakos ir pačių žmonių sukurtas socialinis pasaulis, ir jo objektai. Kiekvienas žmonijos objektas turi savo vertybes, pasaulis tampa vertybių cirkuliacijos vieta.
Liaudies religingumo kontekste atvaizdas įgauna tam tikrų žmogiškųjų savybių ir atributų, pvz., emocijų, valios, troškimų ir norų. Atvaizdas gali būti pavargęs, jis gali pasiduoti meilikavimui ir papirkimui. Su tokiu personalizuotu ir gyvu atvaizdu kai kuriems tikintiesiems yra lengviau užmegzti asmeninį santykį. Frankas Graziano teigia, kad atvaizdas „jį kuriančių žmonių bendruomenėje tampa dar vienu socialiniu asmeniu, specialiai apdovanotu superasmeniu“.
Alfredas Gellas (1998) knygoje „Menas ir veiklumas: Naujoji antropologijos teorija“ iškėlė idėją, kad meno objektas veikia kaip socialinis veikėjas (angl. social agent). Meno objekto galia slypi jo patrauklume, objektas tampa menu pagal tai, kaip veikia stebėtoją, o ne kas jis yra. Atvaizdo sampratos kontekste svarbiausiu veiksniu tampa jo paveikumas, perduodamos žinios efektyvumas. Atvaizdo veiklumas (agency) yra susijęs su gebėjimu sužadinti emocinį atsaką, perduoti jo kūrėjų intencijas.
Davidas Morganas (2005) pažymi, kad religiniai atvaizdai per su jais susijusias religines praktikas gali keisti erdvę ir laiką, sukurti įsivaizduojamą bendruomenę, bendrauti su dievybe, bendradarbiauti su kitomis religinės raiškos formomis (tekstais, muzika ar architektūra), įtikinimu ar magija daryti įtaką žmonių mintims ir elgesiui, išstumti konkuruojančius atvaizdus ir ideologijas.
Pavyzdžiui, atvaizdai siūlo tam tikras vietas priskirti šventoms vietoms, sukurti piligriminius centrus, jie dėlioja liturginį kalendorių ar siūlo simbolines formas ir ritualus įsivaizduojamai bendruomenei kurti ir palaikyti. Atvaizdai taip pat palengvina bendravimą su dievybe.
Atvaizdas, kaip socialinis konstruktas, socialiniame bendruomenės gyvenime įsitvirtina bendraudamas su kitais asmenimis. Jis aiškiai žodžiais, ženklais ar veiksmais išreiškia savo valią. Tokia sąveika dažniausiai pasižymi suprantamais atvaizdo siekiais, susijusiais su juo pačiu. Tačiau ne visuomet suprantami atvaizdo sprendimai, kuriems žmonėms suteikti malonę, o kuriems ne, yra vertinami kaip jo valios išraiška.
Labai dažnai atvaizdai pasipriešina jų paėmimui ar perkėlimui.
Magijos ir religijos skirtumai
Magija (magia lotyniškai, magic angliškai, graikiškai dažnai vadinama mageía - μαγεία) - vienas seniausių žmonijos bandymų suprasti ir valdyti pasaulį. Ji grindžiama įsitikinimu, kad tam tikri veiksmai, žodžiai ar daiktai gali priversti gamtą, dvasias ar likimą paklusti žmogaus valiai. Magija remiasi simboliais ir ritualais, kurie, tikima, turi tiesioginę galią.
Religija kitokia. Joje žmogus kreipiasi į aukštesnes jėgas - dievus, dvasias ar likimą - su malda, auka ar pagarba, prašydamas pagalbos ar malonės. Religijoje nėra bandymo priversti dievybę veikti, tik tikėjimas, kad ji gali padėti, jei žmogus nusipelnė ar jei taip lemta. Čia žmogus pripažįsta savo menkumą ir paklūsta aukštesnei valiai.
Skirtumas aiškus: magijoje žmogus stengiasi pats valdyti jėgas, religijoje - tarnauti joms ar prašyti. Jamesas Frazeris knygoje Auksinė šakelė tai apibūdino paprastai: magija - klaidingas mokslas, bandantis priversti gamtą, o religija - klaidinga teologija, bandanti įtikti dievams.
Tačiau riba ne visada griežta. Daugelyje kultūrų magija ir religija susipynusios. Kunigas aukoja ir meldžiasi (religija), bet kartu naudoja ritualus, kurie, tikima, priverčia dievą išklausyti (magija). Senovės Egipte faraonas buvo laikomas dievu žemėje, tad jo veiksmai buvo ir magija, ir religija vienu metu. Net krikščionybėje sakramentai turi magišką atspalvį - vanduo krikšte „nuplauna“ nuodėmę, duona ir vynas Eucharistijoje „virsta“ Kristaus kūnu ir krauju.
Magija siejama su simpatine logika - „panašus veikia panašų“. Jei nori sukelti lietų, imituoji lietų; jei nori sustiprinti meilę, naudoji daiktus, susijusius su meile. Religija remiasi kitokia nuostata - aukojimu, malda, pasitikėjimu.
Šiandien magija laikoma prietaru ar pseudomokslu, o religija - tikėjimu. Tačiau skirtumas slypi ne tikėjimo objekto realume, o nuostatoje: magijoje - „aš valdau“, religijoje - „aš prašau“. Magija suteikia iliuziją, kad žmogus pats yra valdovas, religija - kad jis yra tarnas. Vienas bando būti dievu, kitas - tarnauti jam.
Magijos rūšys:
- Homeopathic Magic (Panašumo magija) - remiasi principu „panašus veikia panašų“.
- Contagious Magic (Užkrato magija) - grindžiama idėja, kad daiktai, kartą lietęsi, išlaiko ryšį per atstumą.
- Juodoji magija siekiama žalos kitam žmogui ar jo turtui.
- Baltoji magija skirta gydymui, apsaugai ar sėkmei pritraukti.
Mazgų magija - viena iš stiprių ir veikiančių priemonių realiai pakeisti savo likimą, pritraukti sėmę, meilė ar pinigus. Mes jau kalbėjome apie slavų paprotį - paprasčiausią siūlą, užrištą ant riešo, kuris gali apsaugoti nuo “blogos akies”. Mazgų magija savyje jungia tris svarbiausius maginio ritualo elementus: mintį, veiksmą ir žodį (užkalbėjimą), todėl mazgų talismanų nereikia atskirai pašventinti ar pakrauti. Būtent šio amuleto gamybai skirkite mažiausiai pusvalandį, užsidekite žvakę, nurimkite ir rišdami mazgą pagal žemiau nurodytą schemą prašykite apsaugos savo namams. Būtinai paminėkite kokios ir nuo ko apsaugos prašote. Specialus užkalbėjimas čia nereikalingas, nes Jūsų energija ir taip “įsipins” giliai į mazgo raštą ir veiks tol, kol jo kas nors neatriš.
Tarologė Lina Balsė įspėja, kad gerais norais ir kelias į pragarą grįstas. Pašnekovė pabrėžia, kad juodoji magija labai apgaulinga. Esate sakiusi, kad magija yra tarsi katinas, vaikštantis ant tvoros: į vieną pusę pasvirs - bus baltas, į kitą - taps juodas. Skiriamoji riba yra labai subtili.
Kartais sprendimą, ar maginis veiksmas priskiriamas juodajai ar baltajai magijai, lemia tik ją praktikuojančiojo etiniai, moraliniai, dvasiniai ir religiniai įsitikinimai. Jie, kaip žinia, gali skirtis. Prieš tai reikia savęs paklausti: „Ko siekiu? Ar tikrai ritualas bus atliekamas aukščiausiojo gėrio labui?“
Vietų, kur yra itin stipri Motinos Žemės energija, apstu. Energijos šaltinį magas pasirenka pagal kerų tikslą. Juodieji magai gali naudoti kapinių energiją. Savo amato profesionalas žino, kaip apsisaugoti nuo greito atlygio sau ir nukreipti smūgį kur nors kitur. Manau, kad tai tik laikina apsauga. Savo sielos ir aukščiausių jėgų nepavyks apgauti. Pati neužsiimu juodąja magija, tačiau daugybė klientų laiškų ir pasakojimų liudija, kad magija nėra žaisliukas. Net jeigu atrodo, kad užsiimama baltąja magija, žinių trūkumas gali kelti didžiulį pavojų.
Visose šiose situacijose - atkreipti kito dėmesį, nors natūraliai tam žmogui asmuo neįdomus, susigrąžinti mylimąjį, nors jis laisva valia nusprendė išeiti, pakenkti nemėgstamam žmogui - pažeidžiama kito asmens laisva valia. Paaiškinsiu, kokį poveikį daro tokie meilės kerai. Pavyzdžiui, meilužė nori nuvilioti vedusį vyrą, nes negali be jo gyventi. Pasak vyro, nors jis yra vedęs ir turi vaikų, bet žmonos seniai nemyli. Tačiau sutuoktiniai vis dar gyvena kartu. Jeigu jie laisva valia nepasuko skirtingais keliais, vadinasi, vis dar nori būti kartu. Taigi meilės kerai sugriautų visų šeimos narių likimus. Tada dar pakenktų žmonai - ji būtų nepajėgi apginti šeimos ir išsaugoti vyro. Be to, atimtų laisvą vyro valią ir sukurtų jam naują likimo programą su kita moterimi. Žmonių likimai - ne juokas. Tai gyvenimo planas, kurį prieš įsikūnydama susidarė arba iš aukštesnių jėgų gavo siela. Jeigu ji nevykdys jo, nesieks išsikeltų tikslų, kokia prasmė tuomet gyventi? Taigi asmuo, įsikišęs ir sujaukęs natūralią tvarką, tikrai turės už tai atsakyti.
Esu įsitikinusi, kad niekada jokiais kerais neišeis sukurti tikros meilės. Pririšę prie savęs žmogų, atimame iš jo ir savęs galimybę vėliau sutikti likimo skirtąjį. Liūdniausia, kai pasitelkiant burtus ardoma šeima. Juk žmonės sujungė savo gyvenimus prieš Dievą. Pasitelkiant magiją nuvilioti patinkantį vyrą arba moterį yra labai egoistiška. Jokie pasiteisinimai neatleis nuo atsakomybės ir užsidirbtos karmos.
Magija pasitelkiama visose gyvenimo srityse, tačiau visada reikia jausti tą slidžią ribą. Atrodytų, pagydyti žmogų yra tikrai geras darbas. Tačiau gal ta liga buvo žmogaus sielos ankstesnių skolų išpirkimo būdas? Galbūt per šią ligą jis gavo svarbią gyvenimo pamoką ir ji yra būtina, kad žmogus eitų savo gyvenimo keliu? Gal ta liga saugo jį nuo kitų nelaimių ir neleidžia pasireikšti blogoms charakterio savybėms, nuo kurių siela vaduojasi? Viskas gyvenime vyksta teisingai ir tvarkingai. Nevalia kištis į Dievo planus. Tačiau visada galima prašyti aukštesnių jėgų pagalbos, kad padėtų suprasti ligos priežastį ir gyvenimo pamoką. Greičiau įsisavinus ją, kartais liga išnyksta savaime.
Jeigu konkurentai užsakė prakeiksmą jūsų verslui, galbūt priimsite nuostolingus sprendimus, neliks klientų, ims lankytis inspektoriai ir pan. Jeigu tai meilės kerai, gali netikėtai apsėsti mintys apie iki tol nedominusį žmogų, apimti didžiulis poreikis būti su juo. Jeigu poveikis nukreiptas į šeimą, greičiausiai kils nesutarimų, namie taps nejauku, viskas erzins. Bendri požymiai, leidžiantys įtarti ką nors negero, yra sutrikęs miegas, vidinis chaosas ir pasimetimas, staiga užpuolę sveikatos negalavimai (galvos skausmas, pykinimas, silpnumas), gyvenimo džiaugsmo praradimas, negatyvios mintys. Atvejai, kai žmonės skundžiasi esą prakeikti, nes neranda darbo, nesutinka artimo žmogaus, tikrai nėra prakeiksmas. Visa tai galėjo lemti ir kitos aplinkybės, taip pat asmeninės savybės arba gyvenimo būdas. Tiesiog žmogus taip gyvena ir toks yra.
Lengviau užkerėti negu nuimti kerus, kaip lengviau sudaužyti vazą negu ją suklijuoti… Geresnių rezultatų pavyks pasiekti, jeigu atkerėti mėgins juos atlikęs profesionalus magas. Jeigu kas nors neskirta ir labai pakenktų sielai, kerai gali nesuveikti. Jei suveiks, teks užmokėti didžiulę kainą. Tobulų žmonių nėra. Todėl tikrai ne visada žinome, kas yra geriausia. Norintieji užsiimti magija turėtų kerus nukreipti tik į save. Taigi atskleiskite savo geriausius bruožus, prašykite aukštesnių jėgų išmokyti labiau mylėti, suvesti su jums tinkamiausiu žmogumi, lengviau įsisavinti kitų asmenų teikiamas pamokas, kad jus siejantys saitai natūraliai nutrūktų.
Nors būrimas kortomis ir su būrimo praktimomis siejamos istorijos - kaip, kur, kokiomis aplinkybėmis ir kokiais tikslais visa tai atsirado - visuomet apgaubiamos paslaptimis ir mitais, vistik burtų ir magijos knygose aprašomi pačių įvairiausių ritualų aiškinimai bei interpretacijos kuo plačiausiai taikomi ir šiuolaikiniame civilizuotų visuomenių gyvenime. Magija, viena iš tų sričių, kurią norint išmanyti - mokytis ir plėsti žinias reikėtų nuolatos. Tad burtų knygos gali būti geras atspirties taškas tiek pradedantiems entuziastams, tiek ir labiau įgudusiems.Pasinerkite į be galo įdomų antgamtinį pasaulį, viliojantį pažadais įgyti naujų galių, supratimo ar netgi nušvitimo per TOP burtų ir magijos knygas, parašytas tiek populiarių lietuvių autorių, tarp kurių tokios pavardės, kaip Dainora Krasavičiūtė, Dalia Montvilienė, Vladimiras Kivrinas, tiek tarptautiniu mastu pripažintų ir visame pasaulyje populiarių Rebecca Campbell, Danielle Noel, Robert Lee Camp, Osho ir kitų.
Burtų ir magijos kategorijoje rasite ne tik knygų šia tema, bet ir pačių būrimo kortų - Taro, Osho dzen taro, Osho transformacijos taro su jų reikšmių aptarimais ir pateikiamais būrimų pavyzdžiais. Taipogi rasite ir Audronės Ilgevičienės - Astrėjos “Akmenų kortas trims sąmonės lygmenims” bei Linos Skinderienės sudarytus afirmacijų kortelių „Aš esu. Aš galiu. Aš leidžiu sau“ rinkinius, papildytus unikaliais autoriniais piešiniais. Anot jos, šios afirmacijų kortelės rekomenduojamos moterims ieškančioms savęs ir ieškančioms šviesos savyje. Būrimo kortos gali būti labai įvairios, tačiau esmė ta, kad su jų pagalba žmonės dažnai ne tik save atranda, bet ir jų padedami suvokia įvairias savo gyvenimo aplinkybes bei galimus scenarijus, prieš renkantis vieną ar kitą sprendimą. Pažvelkite iš arčiau į alternatyvius savęs pažinimo ir pasaulio aiškinimo būdus rinkdamiesi įdomiausias būrimo kortas ir skaitomiausias burtų bei magijos knygas iš mūsų rekomenduojamų leidinių katalogo.Galbūt jau apsisprendėte, kuri burtų knyga tinka Jums labiausiai?