Individuali įmonė (IĮ) Lietuvoje yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Tai reiškia, kad įmonės savininkas atsako už įmonės prievoles visu savo turtu, o ne tik įmonės turtu. Ši atsakomybė ypač svarbi įmonės bankroto atveju. Straipsnyje aptariami pagrindiniai aspektai, susiję su bankrutuojančios individualios įmonės savininko turtu, įskaitant teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir bankroto procedūras.
Individualios Įmonės Atsakomybė ir Savininko Turtas
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 2.48 straipsnio 1 dalį, individuali įmonė turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise. Kaip savarankiškas civilinių teisinių santykių subjektas, įmonė už savo prievoles atsako jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (IĮĮ 8 str.; CK 2.50 str. 1 d.).
Individualios įmonės steigėjas yra vienas fizinis asmuo, kuris nuo įmonės įregistravimo laikomas individualios įmonės savininku (IĮĮ 3 str., 6 str. 1 d.). Individualioje įmonėje yra vienas savininkas, kurio teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Individualių įmonių įstatymas bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (IĮĮ 6 str. 1, 4 d.).
Savininko Subsidiari Atsakomybė
Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (įskaitant ir individualios įmonės) įmonės turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (savininkas). Tai reiškia, kad individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas savo asmeniniu turtu.
Būtent individualios įmonės teisinė padėtis ir lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 str. 4 d.). Nesant pakankamai įmonės turto, bankroto procese gali būti realizuotas visas įmonės savininko turtas (išskyrus tą, į kurį pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnį negali būti nukreipiamas išieškojimas) ir savininko kreditoriai prarastų bet kokią galimybę nukreipti išieškojimą į šį turtą.
Bankroto Bylos Iškėlimas ir Savininko Dalyvavimas
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, jog bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų:
- Įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas.
- Įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.
Įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įvardintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalis 1 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 11 punkte išaiškinta teismams, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, teismo paskirtam bankrutuojančios įmonės administratoriui turtas natūra nėra perduodamas. Įmonės savininkas (savininkai) administratoriui privalo pateikti viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas turi imtis priemonių, kad šis turtas būtų išsaugotas iki bylos išnagrinėjimo ir prireikus būtų galima į jį nukreipti išieškojimą, išskyrus tą jo dalį, į kurią išieškojimas negali būti nukreiptas pagal CPK priedėlį Nr. 2.
Bankrutavusios įmonės savininkas turi dalyvauti byloje bendraatsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308. Teismų praktika. 2004, 22).
Bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1124-381/2016).
Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima būtų spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1372-330/2016).
Teismų Praktika
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nagrinėjo bylą, kurioje AB Ūkio bankas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo (A.L. individualios medienos perdirbimo įmonės (IĮ)) negrąžintą skolą. Teismai nurodė, kad atsakomybė pagal juridinio asmens prievoles tenka ne tik juridiniam asmeniui, bet ir jo dalyviams. Todėl buvo konstatuota, kad atsižvelgiant į tai, jog IĮ turtas neatskirtas nuo savininko turto, atsakovas A. L. privalo įsiskolinimą padengti iš savo asmeninio turto.
Tačiau LAT nutarė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos nutartį panaikinti. LAT nurodė, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl IĮ skolos priteisimo asmeniškai iš A. L. po to, kai jau buvo baigtos bankroto procedūros ir IĮ buvo išregistruota. Teismo nuomone, tokios teisės ieškovas neturėjo.
LAT konstatavo, kad kai dėl bankroto likviduojama individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 str. 4d.), ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad šios įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6.128 str.).
Taigi, įstatymai nustato, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo, už kurios prievoles įmonės savininkas atsako visu turtu. Tačiau LAT savo praktikoje išaiškino, kad ne visais atvejais kreditorius su savo reikalavimu gali kreiptis tiesiogiai į įmonės savininką.
Pavyzdžiai iš Teismų Praktikos
Žemiau pateikiami keli pavyzdžiai iš teismų praktikos, iliustruojantys individualios įmonės bankroto bylas:
Kauno Apygardos Teismo Nutartis (Civilinė byla Nr. eB2-1553-43/2017)
Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą S. M. individualiai įmonei, nustatęs, kad įmonė yra nemoki ir negali vykdyti įsipareigojimų. Teismas atsižvelgė į tai, kad įmonė nevykdo veiklos, turi skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, o įmonės savininkas neturi registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje.
Kauno Apygardos Teismo Nutartis (Civilinė byla Nr. eB2-2162-153/2016)
Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą L. Kmitienės individualiai įmonei dėl nemokumo. Teismas nustatė, kad įmonė turto neturi, veiklos nevykdo, nemoka įstatymų nustatytų mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų. Teismas įtraukė į bylą bendraatsakove įmonės savininkę L. K.
Išvados
Bankrutuojanti individuali įmonė ir jos savininkas susiduria su sudėtingomis teisinėmis procedūromis. Svarbu suprasti, kad individualios įmonės savininkas atsako už įmonės prievoles visu savo turtu, tačiau teismų praktika rodo, kad ne visais atvejais kreditoriai gali tiesiogiai kreiptis į savininką po bankroto procedūrų pabaigos. Todėl būtina atidžiai sekti teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, siekiant tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas.
Apsaugokite savo turtą nuo ieškinių, kreditorių, bankroto ir paveldėjimo mokesčių
tags: #bankrutuojancios #individualios #imones #savininko #turtas #trumpalaikis