Anksčiau dvarai būdavo neatsiejami nuo vietovės kultūrinio gyvenimo. Dabar neretas dvaras - tik skambus žodis apsukraus verslininko kišenėje, fiziškai nesulaukiantis jokio savininko dėmesio. Tarpe tokių mūsų tautos istoriją menančių architektūrinių paminklų yra ir Bartkuškio dvaras. Šis istorinis statinis baigia sugriūti. Vos 30 minučių kelio nuo Vilniaus esantis Bartkuškio dvaras minimas nuo XV a.
Bartkuškis pirmą kartą minimas 1533 m. Maišiagalos bažnyčios dokumentuose. Kaimas išsidėstęs Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, 12 km į pietus nuo Širvintų, 2 km į vakarus nuo magistralės A2 Vilnius-Panevėžys. Šiaurinėje kaimo dalyje klasicistinio stiliaus dvaro rūmus apie 1845-1855 metus pasistatė grafai Pliateriai. Rūmus juosia parkas, kur pagrindinę parko alėją užbaigia masyvūs trijų arkų vartai su barokiniu frontonu. Bartkuškio vėlyvojo klasicizmo stiliaus dvaro rūmai stovi šiaurinėje Bartkuškio kaimo dalyje. Rūmų vidurinę dalį užima platus šešių kolonų portikas. Aplink ošia parkas.
Bartkuškio dvaro sodyba susiformavo XIX a. pirmoje pusėje. Svarbiausias akcentas - rūmai (vėlyvojo klasicizmo pastatas). 1845-1855 m. grafai Ignas ir Idalija Broel-Pliateriai pastatė Bartkuškio dvaro rūmus. Jie stovi parko šiauriniame krašte, ant stataus Bartkuškio ežero kranto, reprezentacinės alėjos ašyje. Priešais rūmus yra ovalinis parteris su apvažiavimu. Rūmus juosia ir iki Bartkuškio ežero nusidriekia peizažinio stiliaus parkas (14,5 ha). Į jį patenkama pro senovinius trijų arkų vartus.
Bartkuškio dvaro sodyba (arklidės liekanos, oficina, rūmai, spirito varykla, spirito varyklos sandėlis, tvartas, vandens malūnas, vartai, parkas) įtraukta į kultūros vertybių registrą ir yra saugoma valstybės.
Šiauriniame kaimo pakraštyje telkšo Bartkuškio ežeras, pietuose teka Musė, prie kurios pastatyta Bartkuškio hidroelektrinė, į pietus nuo kaimo yra Bartkuškio miškas. Bartkuškio miško rytinėje dalyje rasta akmens amžiaus (8 tūkstantmetis pr. m. e.) stovyklavietė ir bronzos amžiaus (II-I tūkstantmetis pr. m. e.) Žaliosios stovyklavietė ir gyvenvietė, miško šiaurinėje dalyje - IX-XII a. Plikiškių pilkapynas.
Apie Bartkuškio dvaro istoriją ir savininkus išsamiau:
Dvaro istorija ir savininkai
XV a. Bartkuškį valdė Mikalojus Radvila. Albertas Vladislovas Radvila 1615 m. Bartkuškio valdas padovanojo Kauno maršalkai Andriui Skarulskiui, Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio bendražygiui, lydėjusiam jį piligriminėje kelionėje po Šventąją Žemę. XVII-XVIII a. - Skorulskiai, Žabai. XVIII a. pr. Bartkuškis vedybų keliu atiteko Žabų giminei Joanai Skarulskytei ištekėjus už Valerijono Antano Žabos. 1777 m. vieno iš šios šeimos atstovų - Ignoto Žabos rūpesčiu Bartkuškyje pradėtos ūkinės permainos - ant Musės upės kranto pastatytas vandens malūnas, netoliese įrengta lentpjūvė, vietovėje Papiernia pastatytas popieriaus fabrikas. XIX a. pirmoje pusėje Bartkuškyje buvo įkurtas 8 ha parkas.
1841 metais dvarą nupirko Idalija ir Ignas Pliateriai. 1845-1855 metais jie čia pastatė dviaukščius vėlyvojo klasicizmo stiliaus rūmus. Aloyza Žabaitė 1833 m., ištekėjusi už grafo Stepono Broel-Platerio, Bartkuškį, kaip kraitį, atsinešė į Broel-Platerių giminę. 1896 metais Gustavo Vilhelmo Pliaterio dukra Stefanija ištekėjo už L.Vankovičiaus, kuriam ir atiteko dvaras. XIX a. pabaigoje grafaitė Stefanija Pliaterytė ištekėjo už Leono Vankovičiaus, ir dvaras, kaip jaunosios kraitis, atiteko Vankovičių giminei.
Vankovičiai 1913 m. Bartkuškį pardavė advokatui Aleksandrui Lednickiui (1866-1934). 1913 m. dvarą nupirko Varšuvos advokatas Aleksandras Lednickis, kurio herbas vis dar puikuojasi ant vartų. Apie 1928 metus A. Lednickis pastatė Bartkuškio dvaro vartus, kuriuose pavaizduotas šeimos herbas. Šie vartai yra tapę skiriamuoju dvaro simboliu. Po jo mirties, iki 1939 metų, dvarą valdė jo sūnus Vaclovas (1891-1967). Paskutiniais metais po advokato mirties Bartkuškį iki pat 1939 m. valdė jo sūnus literatūros tyrinėtojas Vaclovas Lednickis (1891-1967), 1926 m. habilitavęsis Vilniaus Stepono Batoro universitete.
Lietuvą užėmus sovietams, Bartkuškio dvaras buvo nacionalizuotas. 1945 metais čia įsikūrė tarybinis ūkis, buvo kontora ir butai. Per pirmuosius dvejus metus dėl tarybinio ūkio direktoriaus Ustinovo kaltės buvo apardytas dvaro pastato stogas, medinės konstrukcijos. 1950 metais buvo paruoštas rekonstrukcijos projektas, 1954 metais pradėti atstatymo darbai. 1950-1954 m. pagal Levo Kazarinskio projektą rūmai atstatyti ir pritaikyti ne tik tarybinio ūkio administracijai, bet ir apylinkės kultūros klubui. 1959-1961 metais pagal architektės Aldonos Svabauskienės 1961 metų projektą vidus iš dalies buvo pertvarkytas, pritaikytas mokymui - dvare įsikūrė daržininkystės tarybinis ūkis. 1959-1965 m. veikė žemės ūkio technikumas, 1965-1977 m. buvo įkurtas hidromelioracijos technikumas. Kurį laiką čia dar veikė kelios įstaigos, tarybinio ūkio kontora, kino teatras, parduotuvė, o oficinoje įsikūrusiame bendrabutyje gyveno žmonės.
1977 metais technikumas išsikėlė. Kurį laiką čia dar veikė kelios įstaigos, sovietinė miestelio kontora, kino teatras, parduotuvė, o oficinoje buvusiame bendrabutyje gyveno žmonės. Bet štai atėjo ilgai laukti nepriklausomybės laikai ir tautos paveldas pradėtas leisti vėjais.
Ant stataus Bartkuškio ežero kranto stūksantis Bartkuškio dvaro rūmai kritinę būklę pasiekė patekę į privačias rankas: jie už grašius buvo privatizuoti verslininko Juozo Petraičio žmonos Giedros. Deja, dvarą įsigiję asmenys nesuvokė, kokia tai vertybė, nejautė atsakomybės. Naujieji savininkai jau dešimtį metų piktybiškai neprižiūri kultūros paveldo ir pirštu nepajudina, kad bent sustabdyti istorinio pastato nykimą. Beviltiška apeliuoti į iš svetur atvykusių dabartinių dvaro savininkų Petraičių sąžinę. Tačiau jei Lietuvos kultūrinis paveldas taip piktybiškai naikinamas, valstybė privalo parodyti savo valią ir padėti šioje liūdnoje dvaro istorijoje tašką.
Bartkuškio dvaro vartai
Dvaro sodybos elementai
- Dvaro rūmai
- Kumetynas
- Oficina
- Spirito varykla
- Arklidės
- 8 ha parkas
Netoliese yra Bartkuškio vandens malūnas, statytas 1805 m. Tai dviejų aukštų plytų mūras su rūsiu. Kitoje Musės upės pusėje veikė garsus popieriaus fabrikas, todėl toji vietovė iki šiol vadinama Papiernia.Bartkuškio vandens malūnas statytas 1805 m. Pastatas dviejų aukštų, plytų mūro su rūsiu. Dvišlaitis stogas. Malūno įrenginiai neišlikę. Tvenkinys nuleistas, užtvankos nelikę.
Bartkuškio dvaras šiandien
Dabar Bartkuškio dvarą apžiūrėti dėl pastato avarinės būklės ne taip paprasta. Pliaterius menantis dvaras sunykęs taip, kad jau yra pavojingas smalsuoliams. Kritinę būklę dvaro rūmai pasiekė patekę į Juozo Petraičio, ar tai jo žmonos rankas. Tiesa, negalima nepaminėti naujai (prieš keletą metų) apskardinto stogo, tačiau toks indėlis nykstančiam dvarui per menkas ir, regis, Kultūros paveldo departamento pasispardymai kol kas įtakos neturi.
Vilnių supa maždaug 40 išlikusių dvarų, tačiau dauguma jų dūla palikti likimo valiai. Nei valstybė, nei juos įsigiję naujieji dvarininkai nesugeba arba nenori jų prižiūrėti ir tvarkyti. Dabar neretas dvaras, tik skambus žodis apsukraus verslininko kišenėje, fiziškai nesulaukiantis jokio savininko dėmesio.
Galima sakyti, šiam nepasisekė, kai jį įsigijo skandalingai pagarsėjęs Australijos lietuvis Edvardas Juozas Petraitis, 2002 metais kandidatavęs net į Lietuvos prezidentus. Privatizavęs Bartkuškio dvarą Edvardas Juozas Petraitis absoliučiai nieko nepadarė išsaugant esamus dvaro pastatus. Pastatai pradėjo nykti, nes laiko ir aplinkos poveikis negailestingas.
Apibendrinant
Bartkuškio dvaras - svarbus Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo objektas, tačiau šiuo metu jis yra apleistas ir nyksta. Būtina imtis priemonių, kad šis dvaras būtų išsaugotas ateities kartoms.
tags: #bartkuskio #dvaro #sodyba