Vasario 16-oji dažnai minima kaip savaime suprantama istorinė data, tačiau viešojoje erdvėje vis dar kyla klausimų, abejonių ir net sąmokslo teorijų. Prieš 108 metus, 1918 m. Vasario 16 d., Lietuvos valstybę atkūrė drąsūs žmonės, pasirinkę laisvę ir prisiėmę atsakomybę už bendrą tautos ateitį. Jų ištikimybė laisvės idėjai tapo pamatu valstybei, kurią kuriame iki šiol: savo sąžiningu darbu, savanorystės akimirkomis ar tiesiog gražiais poelgiais šalia esančiųjų atžvilgiu.
Šiandien panagrinėkime vieno iškilaus žmogaus, Jono Žemaičio-Vytauto, gyvenimą ir veiklą, kuris visą savo laiką dedikavo Lietuvai. Jo pavyzdys rodo, kad mes turime iš ko semtis stiprybės.
2025-03-05 Dok. filmo „Jonas Žemaitis-Vytautas. Paskutinis noras“ peržiūra Seimo lankytojų centre
Ankstyvasis gyvenimas ir šeima
Jonas Žemaitis gimė 1909 m. kovo 15 d. valsčiaus Kiaulininkų kaime. Tai buvo apsišvietusi šeima, kuri nuomavo 12 hektarų žemės. Tėvas, teisingas žmogus, buvo išrinktas viršaičiu. Jaunystėje J. Žemaitis tarnavo pienininkystės meistru. Vėliau vedė dešimčia metų jaunesnę Petronėlę Daukšaitę.
Berniuko vaikystė prabėgo Lenkijoje. Šeima vertėsi sunkiai mažame ūkelyje. 1920-1922 m. J. Žemaitis dirbo Tauragės senelių prieglaudos ūkvedžiu. Šliūpas, kurį J. apsigyveno Šiauliuose ir 1923-1928 m. miesto laikraščio redaktorių. 1922 m. ūkininkams kooperuotis ir steigti pienines, J. Žemaitis 1922 m. gyvulininkystės instruktoriumi. kooperacijos pieninėse sviesto gamybos meistru. įvairiose Lietuvos vietose ėjo nuo 1922 iki 1930 m. dalyvavo 1924 m. draugijos, kurios iniciatorius buvo J. Šliūpas, veikloje.
Vaikai buvo gabūs mokslui. 1921 m. valstybinės gimnazijos pirmąją klasę. Visa klasė nusifotografavo. grupinės nuotraukos mokytojas P. Mikšas mokiniui J. širdį. valstybinės gimnazijos šeštoji klasė 1926 m. socialdemokratinės pakraipos būrelio veikla. baigusi mokytojavo Raseiniuose, vėliau - Šiluvoje. susipažino su šaulių būrio vadu eiguliu Rapolu Juška. porą hektarų žemės. J. nepaisydama tėvo nuomonės, ištekėjo už Rapolo. 1935 m. Aušrą. 1941 m. ištremti į Komijos ASSR Kortkeroso rajoną. Nuo 1941 m. Kotryna savo brolio nebematė.
O tada, 1930-aisiais, tėvas J. pienine. Norėjo pagaliau pats būti pieninės šeimininkas. charakteriui, todėl 1932 m. pardavęs ūkį persikėlė į Kretingą. atidarė arbatinę ir maisto produktų parduotuvėlę. susipažino su Palangoje burmistro pareigas ėjusiu J. Tačiau prekyba J. pas brolį Antaną į Šiluvos valsčiaus Kiaulininkų kaimą. Pasistatęs naują trobą, ketino čia gyventi iki savo mirties. karo nepriteklių, 1916 m. kryžių. savo mėgstamo verslo tęsėju - patarė jam užsiimti pienininkyste. ir šis vaikas tėvo patarimų nepaisė: 1926 m. Kauną ir įstojo į Karo mokyklą.
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje
Mokymosi kursas Karo mokykloje trukdavo dvejus metus. Pretenduodavo vidutiniškai du kandidatai. Mokydavosi Karo mokykloje. 1926 m. gruodžio 17 d. karininkai. socialdemokratai. prezidentas atsiliepė apie tautos patriarchą dr. žodžių ir dėjosi juos į širdį.
Minint Vasario 16-ąją prezidentas A. ginklo pajėgos. pajėga - nepriklausomybės laidas. 1928 m. lapkričio 23-iąją mokyklos auklėtiniai išsirikiavo parado aikštėje. nesveria tautos teisė, jeigu jos neparemia tautos kalavijas. Lankėsi Karo muziejuje. Kariūnai dalyvavo vėliavos nuleidimo ceremonijoje. procesija. studentų kulkos savo vadą. Paskutinė J. 1929 m. spalio 6 d. įkūrimo sukaktis. šeši kariuomenės generolai. pavadinta Pirmojo Lietuvos Prezidento (P. L. Rytą, 9 val. sustingo rikiuotė. vėliavos. suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis. pasipuošę kariūnai. Mišios. įrengtas šalia balto marmuro lentos. žvelgė į mokyklos aktų salę. vėliavininkas. Prie karo mokyklos 1928 m. su draugais P. Ulčinu,Simu Adamoniu ir S. Zablockiu. Per šv. orkestras. 11 val. 20 min. išsirikiavo kursantai ir kariūnai. prezidentas A. Smetona. Savo kalboje A. pakelti į pirmą karininko laipsnį. ir darnus „Valio!“, nuskambėjo himnas. kareivines, kur jų laukė karininkų uniformos. užtiesto stalo žibėjo kardai. - karininko garbės simbolis. makštis ir grįžo į rikiuotę. žodžius, kuriuos kartojo pakėlę dešinę ranką. Marija“.
1924 m. buvo atidaryta Karininkų ramovė. Pulko šventėse dalyvaudavo visas miestas. Į manevrus... pulko styginis orkestras. 1929 m. lapkričio 23 d. šventę j. ltn. J. lydimas orkestro, vedė savo skyrių į bažnyčią. - atsakingas už kitus. aikštėje, šokių vakarai Karininkų ramovėje. karininkas J. santykių su kareiviais. Iš pirmųjų tarnybos metų J. ypač įsiminė vasaros poligone. Jonas Žemaitis 1932 m. maketus. taktinius pratimus, bet ir įsirengdamos stovyklą. ansambliai. Po atviru dangumi vykdavo pamaldos. Dažnai nugalėtojų vardus pelnydavo 2-ojo pulko artileristai. savaičių. stebėdavo nukrypimus, tikslindavo ugnį. „mėlynųjų“ ir „raudonųjų“. stebėdavo aukšto rango karininkai. paprastai vadovaudavo art. plk. nagrinėjo gautą uždavinį, o pulko vadas davinėjo įsakymus. artilerijos sviedinio ženklą.
1935 m. 2-asis artilerijos pulkas buvo perdislokuotas į Klaipėdą. Pajūris nuo vaikystės traukė J. galybė ir laisvė. Iš jos laivu plaukė į Nidą. buvo įsikūrusi sklandymo mokykla. J. nebuvo pakilęs į orą. Klaipėdoje buvo savos tradicijos. karininkai, kaip ir kitur, mėgdavo paūžauti, tačiau J. št. plk. Mėgdavo jodinėti ir J. Žemaitis. Tokį egzaminą 1936 m. ir J. Žemaitis. Prancūzijos artilerijos mokyklą. Vasarą jis jau buvo Prancūzijoje. Apsistojo privačiame pensione. Šiluvoje mokytojavusiai seseriai. pamatyti. Mokslas prasidėjo manevrais. J. lietuviškų pašto ženklų. Paryžiuje su draugais. Paryžiuje su draugais. 1937 m. susirado naujų draugų. Be to, 1937 m. Polujanskas. už J. 1938 m. Venecijoje. Su J. Polujansku J. gerai. 1938 m. Lankėsi Genujoje, Neapolyje, Romoje, Florencijoje, Milane. laiko ir pramogoms. atvažiavęs P. Gužaitis, kuris drauge su J. tėviškės. lauktuvių.
Debesys. 1938 m. „žygiuoti į Kauną“. 1938 m. kovo 17 d. ultimatumą reikalaudama užmegzti diplomatinius santykius, t. susitaikyti su Vilniaus užgrobimu ir demarkacijos linija. laukė vyriausybės sprendimo. fondui. 1938 m. vasario mėn. R. šautuvams pirkti. Vyrai vieningai tam pritarė. laukė mobilizacijos. paaukojo 1,07 mln. Lt. vadas brig. gen. Tokiu metu, 1938 m. Prancūzijoje, į tėvynę grįžo J. Žemaitis. artilerijos pulko skyriaus vadu. pulkai. rengiami puskarininkiai. klases baigę vyrai. Pajuostės dvare. 1926 m. m. Kai J. Žemaitis atvyko į paskyrimo vietą, pulkas buvo ką tik grįžęs iš Gaižiūnų poligono. J. Žemaitis apdovanotas Nepriklausomybės medaliu. Kalėdas po trejų metų pertraukos J. sutiko tėviškėje. neramumai pasaulyje. paleistas E. krašto vokiečių fiureriu. 1939 m. kraštą. Nors sausio 10 d. karo sūkurių, tačiau turėjo patenkinti Vokietijos reikalavimus. lietuviškos įstaigos. su svastika. Kovo 24 d. Klaipėdos įgulos viršininkas gen. št. plk. medicinos seselė Marijona Žiliūtė. mokomosios baterijos eilinės laidos išleistuvės. Kpt. Žemaičio kariai ypač gerai išlaikė egzaminus. baigusius karius. išleistuvių kpt. J. dislokuotą 4-ąjį artilerijos pulką. Pulkui vadovavo gen. Vasara praėjo Gaižiūnų poligone. tradiciškai. žygiuoja“. pajodinėti žirgu Gražuole. gatvėje stovėjo vainikais apipinti vartai. vadas brig. gen. M. gen. št. plk.
Nuo karių negalėjo atsilikti ir jų vadas. J. Žemaitis labai mėgo skaityti. namus. tėvais ir sesers šeima. liko šeimos nuotrauka. Galinga pušis tartum simbolizavo Žemaičių giminės stiprybę. 1939 m. ruduo buvo neramus. buvo priskirta Vokietijos įtakos sferai. protokolo pasirašymą. Buvo laukiama tolesnių veiksmų. d. Rugsėjo 17 d. Sąjunga. gyventojų gyvybę ir turtą. Rugsėjo 18 d. globą“ buvo paimtas Vilnius. Lenkijos karių ir apie 6 tūkst. Kariuomenė tam buvo pasirengusi. Tuo metu ją sudarė 30 tūkst. puskarininkių ir kareivių, 1,8 tūkst. karininkų.
Kova už Lietuvos nepriklausomybę
Sunku objektyviai vertinti savo istorijų. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. kolaboravimas. ir įsakymais, ši teisė kvestionuojama. organizuotam partizaniniam judėjimui. kad nepripažinus 1938 m. nuosprendžius. respublikos atkūrimas. krašto valdymą. likti nelegalioje padėtyje. ar buvo įmanomas. šimtmetį trukusios Rusijos carų priespaudos. atvirai demokratiškai visuomenei. mūsų dvasinės orientacijos kontūrai. tarybos veiklą. tarnybai. gyvo, jautraus žmogaus. Epistoliarinis J. medžiaga, nors ir atskleidė taurų J.
Žemaičio parengtas, apmąstytas LLKS tarybos prezidiumo statutas. Lietuvos santvarka - demokratinė parlamentinė respublika. Nors LLKS tarybos 1949 m. vasario 16 d. ambicijų. Be to, J. okupuotoje Lietuvoje partijos nebeegzistavo. legaliai gyvenančių asmenų pogrindis. nuomonė rėmėsi J. J. atskirų politinę vadovybę. Dainavos) apygardos štabo pareigūnai. 1946 m. balandžio 23 d. suvažiavimo deklaracija. 1946 m. birželio 10 d. kontroliavo MGB agentas Juozas Markulis. įstatymų leidžiamoji galia. Konstitucijos galiojimas atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje. atstovus, bet ir politinių partijų narius. Markulį, Tauro apygardos vado A. Baltūsio iniciatyva 1947 m. d. BDPS nutarimų pagrindu buvo sukurta BDPS deklaracija N.r. pirmąja deklaracija laikytas 1946 m. birželio 6 d. ir vėlesnioji VLAK’o deklaracija). buvo aptarta 1947 m. rugpjūčio 23 -24 d. patikslintos VLAK’o deklaracijos nuostatos. organizacijų bei politinių partijų atstovai. teises, ir raginama pamiršti įsitikinimų skirtumus. politinė deklaracija yra J. Žemaičio iniciatyva 1949 m. deklaracija. Ji nuo BDPS deklaracijos Nr. organas - LLKS taryba. y. čia aiškiai išreikšta J. lygmens į dvasinį. J. Žemaičio, J. padaliniams. Pirmaisiais lygiaverčiais J. A. - Visuomeninės veiklos vadovas) J. Taigi J. pasiryžęs jų įgyvendinimui paaukoti gyvybę.
Būtent tada atsiranda mintis apie pertvarą. bunkeryje su J. arešto metus, J. pusiausvyrą, pagarbą kitiems. lapkričio partizanams buvo pasiūlyta vadintis broliais. J. marškinius paprastam partizanui. vargstate jūs?.. laikotarpį, jo uždėtą naštą. Kaip minėjo L. stengiausi užpildyti pasakodama apie J. norėjęs jiems paskirti visas monografijas bei paminklus. savo pasiaukojimu, begaliniu darbštumu ir narsumu. nėra Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio studija. gyvenimą ir to laikotarpio atmosferą. J. niekuo neišsiskyrė iš daugelio. pateikiami kai kurie J. laiškai. - LLKS statuto /-// dalis („Bendroji dalis“ ir „Valdymas“, pirmasis projektas; 1948 m. gruodis-1949 m. - LLKS statuto įstatai (antrasis projektas, 1949 m. - LLKS tarybos nutarimas dėl laisvės kovotojų ir gyventojų santykių pobūdžio (1949 m. - LLKS baudžiamasis statutas (1949 m. kituose leidiniuose. J. Žemaitis buvo pareigos ir tarnybos žmogus. atskleisti, tespręs skaitytojai. savo duotą žodį atšauksime“.
tags: #basanaviciaus #49a #utena #nuomininkai