Turint privačios žemės sklypą nereiškia, kad su šia žeme galima daryti ką tik nori, ar kitaip tariant, nieko joje nedaryti. Egzistuoja įstatymais numatyta tvarka, kuri apibrėžia, kaip kokios paskirties žemė turi būti naudojama ir prižiūrima. Nesusitvarkiusiems gresia baudos ir didesnis žemės mokestis. Panagrinėkime, kokie įstatymai reglamentuoja žemės sklypų priežiūrą ir kokios sankcijos taikomos už jų nepaisymą.
O KAS, JEIGU Žemė nustotų suktis aplink savo ašį? | Negirdėti faktai!
Baudos už nepriežiūrą Panevėžyje
Panevėžio savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo Aušrio Valkūno teigimu, nešienaujamų privačių plotų žolės aukštį matuoti reikalauja tvarka, pagal kurią vėliau gali būti skiriamos baudos už teritorijos nepriežiūrą, negana to - ir padidintas žemės mokestis. Bauda gresia tuo atveju, kai žolė aukštesnė nei 25 centimetrai. Mažiausias piniginės baudos dydis 20 eurų, didžiausias - 140 eurų.
Anot jo, nustačius nešienaujamą privačią teritoriją, nepuolama savininko iškart bausti. Iš pradžių jam siunčiamas raštas su reikalavimu nušienauti savo teritoriją ir apie tai informuoti atsakingus Savivaldybės specialistus. Jei į gautą raštą neatsiliepiama, po susitvarkyti skirto termino Savivaldybės atstovai vėl važiuoja įvertinti neprižiūrimų teritorijų, o tuomet jų savininkai jau apdalijami baudomis.
Nesitvarkančio asmens duomenys taip pat perduodami Valstybinei mokesčių inspekcijai, o šios specialistai netvarkomo sklypo savininkams apskaičiuoja didesnį žemės mokestį - 4 proc. nuo sklypo vertės.
Piktžolės - viena iš priežasčių, kodėl gali būti skirta bauda už neprižiūrimą sklypą.
Apsileidėlių sumažėjo
Šiemet Panevėžyje nenušienautų sklypų, palyginti su praėjusia vasara, sumažėjo. Pernai per pirmąjį patikrinimą Savivaldybė buvo nustačiusi 130 apsileidėlių, šiemet - 103. Praėjusiais metais sulaukę perspėjimų 104 asmenys savuosius sklypus nušienavo, baudas užsitraukė 26 sklypų savininkai. Jiems taip pat buvo padidintas žemės mokestis.
Pasak A. Valkūno, įnirtingai ieškoti apleistų sklypų savininkų nė nereikia - paprastai būna metai iš metų tie patys savininkai. Neretai paaiškėja, kad jie išvykę į užsienį. Taip pat apie aukštą žolę informuoja apsileidėlių kaimynai.
Situacija Marijampolėje
Patikros dieną su žemės nuosavybės dokumentais susirinkę asmenys sunkokai NŽT specialistams sugebėjo parodyti, kurioje konkrečiai vietoje yra jų sklypų ribos, mat vos vienur kitur yra išlikę riboženkliai, be to akivaizdu, kad savininkai čia retokai lankosi, savųjų sklypų neprižiūri, dauguma juos palikę likimo valiai. Ne vieni šių sklypų savininkai prisipažino, kad jau seniai negyvena Marijampolėje ir į patikrą atvyko iš Vilniaus bei kitų tolimesnių vietovių.
Kai kas bandė aiškintis, kad savo teritorijas prižiūri, bent kartą per vasarą nušienauja. Vieša paslaptis ir tai, kad geroje miesto vietoje esanti teritorija labai rūpi verslininkams, kurie pamažu supirkinėja iš buvusių sodininkų jų sklypelius ir tikrai nesiruošia čia sodininkauti. Šiuo metu už arą žemės savininkams siūloma apie 1000 Eur, nors miesto teritorijoje žemės vertė yra kur kas didesnė.
Net neabejojama, kad žemės paskirtis ateityje čia bus pakeista į komercinę ir tuomet jos vertė gerokai šoktels, kažkas sėkmingai čia įgyvendins komercines užmačias ir susikraus nemenką kapitalą. O kol kas apleistas, kelmais ir piktžolynais nusėtas plotas neatrodo patrauklus, bet galima įtarti, kad kai kas specialiai formuoja tokį įvaizdį, siekiant numušti žemės kainą ir priversti vis dar esamus savininkus pigiai parduoti sodininkauti netinkamus sklypus.
Šią vasarą vėl čia sukiojosi atžalynus traiškanti technika, plušo keli darbininkai. Vėl nebuvo paisoma jokių žemės nuosavybės ribų ir niekas negalėjo paaiškinti, kieno užsakymu tai vyksta. Marijampolės savivaldybės vadovai bei Viešosios tvarkos skyriaus specialistai pasidžiaugė, kad kažkas pagaliau ėmė tvarkyti apleistą teritoriją, tačiau nepasidomėjo, nei kas tai daro, nei šių veiksmų teisėtumu.
„Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu buvo patikrinti keturiasdešimt aštuoni žemės ūkio paskirties žemės mėgėjų sodo naudojimo būdo žemės sklypai. Aštuoniuose žemės sklypuose buvo nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, todėl šių sklypų savininkai bus kviečiami dėl aplinkybių, kurios turi administracinio nusižengimo požymių, aiškinimosi, bus atliekamas administracinių nusižengimų tyrimas, o pažeidimus padariusiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 333 straipsnį bus taikoma administracinė atsakomybė.
Apleistas sodas gali tapti baudų priežastimi.
Klaipėdos atvejis: Rimanto Cibausko istorija
Teisėjai teko apie keliolika kartų raginti verslininką Rimantą Cibauską eilinės jo paties inicijuotos bylos posėdžio metu nekomentuoti, nevertinti, nusiraminti ir nepertraukinėti kitų proceso dalyvių. Pastarasis, nelegaliai pastatyta tvora Dailidžių gatvėje užtvėręs valstybinį žemės sklypą, ypač piktinosi, kad institucijos dėl to ėmėsi veiksmų po žurnalisto kreipimosi.
Klaipėdos apygardos teisme inicijuotoje byloje verslininkas prašo, kad būtų pripažinti niekiniais ir negaliojančiais esą tik ažūrinės tvoros ir 0,0483 ha žemės plotą užimančių želdinių perdavimas valstybei. Ieškinyje nurodoma, kad jei nėra galimybės restitucijos taikyti natūra, jam turėtų būti sumokėti 125 413 eurų. Taip pat R. Cibauskas prašo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2018 m. sausio 25 d. jam surašytą savavališkos statybos aktą. Byloje kurį laiką vyko mediacija, bet šalims nepavykus taikiai susitarti vėl buvo surengtas teismo posėdis, prieš kurį buvo gautas papildomas R. Cibausko iniciatyva į bylą įtraukto Turto banko atsiliepimas.
Pasak Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) patarėjo Žydrūno Kumpio, visiškai nesvarbu, kas pranešė, „koks korespondentas ar žiniasklaida“, esmė yra pareigūnų konstatuotos aplinkybės.
Klaipėdos apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama byla, kurioje Statybų inspekcija prašo skirti baudą R. Cibauskui už tai, kad jis, pažeisdamas privalomąjį nurodymą, neleidusį atlikti jokių statybos darbų, tik visiškai nugriauti tvorą, ją tiesiog savavališkai pažemino.
Daivos istorija
Už baudą būtų išbučiavusi Rožyno mikrorajone gyvenanti Daiva „Sekundei“ pasakojo iki šiol jaučianti nuoskaudą, jog tuomet, kai gyventojams buvo gražinama sovietmečiu nusavinta žemė, jai pritrūko dokumentų įrodyti, kad turi teisę paveldėti Rožyne esančią senelių žemę. Tarpukariu tą žemę pirko ir ją dirbo Daivos seneliai, sovietmečiu - jos tėvai ir ji pati.
Nepavykus atsiimti žemės, Daiva persikėlė tvorą ir nustojo „valdišką“ sklypą tvarkyti. Prieš porą metų panevėžietė sulaukė miesto Savivaldybės rašto, kad už sklypo nepriežiūrą jai gresia bauda bei padidintas žemės mokestis. „Nuoširdžiai pasipiktinau, kad mane ketina bausti už negrąžintą, kaip aš vadinu, atimtą senelių žemę. Tad į gautąjį dokumentą ir aš išsiunčiau laišką, parašiau: „Esu pasirengusi Jus išbučiuoti už tai, kad „grąžinote“ man žemę, kurios niekaip negrąžina žemėtvarkininkai“. Iškart gavau atsakymą, kad įvyko klaida, manęs atsiprašė“, - pasakojo panevėžietė.
O štai šiemet kitame mieste gyvenantis Daivos sūnus jai pranešė matęs reportažą, kaip Savivaldybės atstovas matuoja jai negrąžinto sklypo žolę ir baisisi jos dydžiu.
Tvarkingas žemės sklypas - ramybė savininkui.
Baudų už neprižiūrimą žemę dydžiai
Apibendrinant, baudos už neprižiūrimą žemę gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės, tačiau bendros tendencijos yra tokios:
- Mažiausia bauda: 20 eurų
- Didžiausia bauda: 140 eurų
- Dažniausiai skiriama bauda: 80 eurų
- Padidintas žemės mokestis: 4% nuo sklypo vertės
Ši informacija padės jums geriau suprasti, kaip prižiūrėti savo žemės sklypą ir išvengti galimų baudų.
| Savivaldybė | Žolės aukštis, virš kurio skiriama bauda | Mažiausia bauda | Didžiausia bauda | Padidintas žemės mokestis |
|---|---|---|---|---|
| Panevėžys | 25 cm | 20 eurų | 140 eurų | 4% nuo sklypo vertės |
| Marijampolė | Nėra tikslios informacijos | Nėra tikslios informacijos | Nėra tikslios informacijos | Nėra tikslios informacijos |
| Klaipėda | Nėra tikslios informacijos | Nėra tikslios informacijos | Nėra tikslios informacijos | Nėra tikslios informacijos |
tags: #bauda #uz #netvarkoma #zemes #sklypa