Kaip Išvengti Turto Realizavimo Negrįžtamų Pasekmių: Skolininko Teisės ir Pareigos

Kiekvienas asmuo savo gyvenime prisiima finansinius įsipareigojimus. Tačiau dėl įvairių priežasčių, tokių kaip ekonominė padėtis ar nenumatytos aplinkybės, ne visada pavyksta juos įvykdyti. Finansinių įsipareigojimų nevykdymas gali lemti kreditorių inicijuotus priverstinius skolos išieškojimo veiksmus, kurių metu skolos išieškomos antstolio pagalba, realizuojant skolininko turtą.

Nepaisant to, kad turtas realizuojamas priverstiniu būdu, skolininkas turi konkrečias teises ir pareigas, kurios yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (CPK). Viena iš tokių teisių - turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui.

Skolininko Teisė Siūlyti Pirkėją

CPK 704 straipsnis nustato skolininko teisę surasti areštuoto turto pirkėją už kainą, ne mažesnę nei turto arešto akte nurodyta turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Tai yra vienas iš CPK nustatytų priverstinio turto realizavimo būdų.

Kas Nutinka, Jei Atsiranda Kitas Pirkėjas, Siūlantis Didesnę Kainą?

Įstatymuose tiesiogiai nėra reglamentuota, kaip antstolis turi elgtis, kai skolininko pasiūlytam pirkėjui pateikus kainos pasiūlymą, atsiranda potencialus pirkėjas, siūlantis didesnę kainą. Tokia situacija spręstina pagal vykdymo proceso principines nuostatas ir sukurtus precedentus.

Vykdymo esmė - skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. Dėl to, aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, turi būti užtikrinama, kad teises taikymo rezultatas nebus priešingas siekiamam tikslui. Įstatyme nustatytos taisyklės yra optimalios įprastais atvejais. Kai yra įstatymo leidėjo nereglamentuota situacija, ji sprendžiama taikant įstatymo ar teises analogiją.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išieškotojo ir skolininko interesų derinimas suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant ir skolininko interesus, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą.

Taigi, turto pardavimas už didžiausią galimą kainą yra siektinas priverstinio skolos išieškojimo tikslas, naudingas tiek kreditoriui, tiek ir skolininkui. Todėl egzistuoja galimybė turtą parduoti ir kitam subjektui, pasiūliusiam didesnę kainą už vykdymo procese realizuojamą turtą.

Svarbūs Aspektai

• Skolininko pasiūlytas pirkėjas, savo ketinimų realumui užtikrinti, privalo į antstolio depozitinę sąskaitą pervesti 10 proc. sumos, už kurią siūlo įsigyti turtą.
• CPK 704 str. 6 d. nustato, kad areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas tik tuo atveju, jei yra surašomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktas, tai yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas.
• Turto pardavimo sandorio sudarymo teisiniai padariniai įstatyme siejami ne su 10 proc. įmokos sumokėjimu, o su Sprendimu vykdymo instrukcijoje nustatytos formos akto surašymu.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, skolininko sutikimo pakeisti jo siūlomą pirkėją nereikalaujama, jei naujasis pasiūlymas visais aspektais geriau atitinka vykdymo proceso dalyvių interesus. Taigi, turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui, neišnaudojus galimybės jį parduoti už reikšmingai didesnę kainą, pažeistų įstatymų įtvirtintas antstolio pareigas bei vykdymo proceso principus, todėl būtų neteisėtas.

Antstolis, prieš priimdamas sprendimą turtą parduoti kitam potencialiam pirkėjui, privalo įsitikinti, jog potencialaus pirkėjo pasiūlyta kaina už realizuojamą turtą yra didesnė bei įsitikinti tokio pasiūlymo realumu. Pasiūlymo realumą įrodo tai, jog potencialus pirkėjas, siūlantis didesnę kainą, privalo į antstolio depozitinę sąskaitą per operatyvų terminą pervesti visą už turtą siūlomą sumą.

Taigi, vykdymo proceso metu, kuomet skolininkas pasinaudoja savo teise pasiūlyti jam priklausančio turto pirkėją, egzistuoja galimybė tokį turtą parduoti ir kitam potencialiam pirkėjui, pasiūliusiam didesnę kainą.

Turto Realizavimas: Svarbus Vykdymo Proceso Etapas

Turto realizavimas yra svarbus vykdymo proceso etapas, kurio metu įgyvendinamos priverstinio poveikio priemonės. Tai yra procesas, kuriame dalyvauja suinteresuoti asmenys: skolininkas, išieškotojas, antstolis ir tretieji asmenys. Jų poreikiai, siekiai ir viltys, siejami su turto realizavimu, gali kardinaliai skirtis.

Teismo sprendimas yra ir turi būti skirtas asmeniniams interesams tenkinti. Todėl teismo sprendimo tikslas turi būti ne tik valstybės vardu deklaruoti pažeistas asmens teises, bet ir užtikrinti, kad teismo sprendimu nustatytos pareigos būtų privalomai vykdomos. Jeigu atsakovas savanoriškai nevykdo priimto teismo sprendimo, pradedamos taikyti priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemonės.

Vykdymo procese turi būti siekiama įvykdyti sprendimą kuo ekonomiškiau, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo, kad būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams ir išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas.

Pažeistosios subjektyvinės teisės atkuriamos tik tada, kai atsakovas ieškovo naudai atlieka teismo sprendime nurodytus veiksmus: perduoda priteistą turtą, atlygina žalą, grąžina pinigus ir t.t. Tad civilinis procesas nesibaigia teismo sprendimo priėmimu ar kasacinės bylos išnagrinėjimu.

Antstolių darbo tikslas yra įvykdyti teismų ir kitų kompetentingų institucijų sprendimus. Antstolis gali turtą realizuoti, jeigu pats jį areštavo.

Antstolis, ketinantis organizuoti skolininko areštuoto turto realizavimą, patikrina, ar šis turtas nėra areštuotas kitų antstolių. Kito arešto uždėjimas nestabdo turto realizavimo. Turto realizavimas stabdomas vykdomosios bylos sustabdymo atvejais.

Norėdamas paruošti turtą realizavimui, antstolis turi ne tik surasti areštuotiną turtą, jį aprašyti, bei teisingai įvertinti (kiekvieno daikto skyrium ir viso areštuojamo turto vertę). Pagrindinis reikalavimas antstoliui šiame etape - turto aprašyti tiek, kiek jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, kartu turi būti atsižvelgiama į išieškojimo pobūdį, areštuoto turto paklausą ir galimybę jį realizuoti.

Pagal CPK, areštuojant turtą, skolininkas turi teisę pareikšti teismo antstoliui, į kuriuos daiktus reikia nukreipti išieškojimą pirmiausia.

Turto pardavimas iš varžytynių tai vienas pirmųjų ir iki šiol dominuojantis priverstinio turto realizavimo būdas. Tačiau tam tikras turtas negali būti parduodamas iš varžytynių, todėl CPK numato ir kitus būdus. Vertybiniai popieriai parduodami per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus.

Turto Areštas ir Jo Priežastys

Dažniausiai duomenis į Turto arešto aktų registrą apie areštuotą turtą teikia antstoliai. Jų teigimu, fizinių ir juridinių asmenų turto areštą antstoliai taiko tada, kai būtina užtikrinti nesumokėtų skolų išieškojimą ar kitų asmens prievolių vykdymą.

Ne visais atvejais būtinai taikomi visų rūšių apribojimai: disponavimo, naudojimo ir valdymo teisės. Jei nėra rizikos, kad turtas gali dingti, būti sugadintas ar kitaip gali sumažėti jo vertė, areštuotas turtas įprastai paliekamas skolingam asmeniui, t.y. turtas neperduodamas saugoti išieškotojui ar kitam asmeniui. Skolingam asmeniui gali būti leidžiama areštuotu turtu naudotis ir tokiu būdu gauti pajamų.

Jeigu į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama pinigų suma, kurios užtenka skolai ir jos išieškojimo išlaidoms visiškai padengti, varžytynės nebevykdomos. Su tokiu pirkėju galima susitarti dėl turto atpirkimo ar nuomos. Ypač palanki išeitis - parduoti turtą artimiems giminaičiams.

Turto areštas - viena iš priemonių užtikrinti skolų išieškojimą.

Elektroninės Varžytynės: Naujos Galimybės

Registrų centro duomenimis, vien tik per 2023 metų spalio-gruodžio mėnesius buvo paskelbta beveik 3 tūkst. naujų e. aukcionų ir varžytynių, įvyko 1,1 tūkst. e. aukcionų ir varžytynių, o jų metu parduoto turto vertė siekė 25,5 mln. eurų.

Brangiausiai per pastarąjį ketvirtį e. aukcionuose ir varžytynėse siūlytu objektu tapo Lietuvos antstolio areštuotas Nigerijos skrydžių bendrovės „Arik Air“ lėktuvas „Boeing 737“ - varžytynių laimėtojas už jį sutiko sumokėti beveik 4,9 mln. eurų.

Į brangiausiųjų e. aukcionuose parduotų objektų penketuką taip pat pateko Turto banko realizuotas nekilnojamasis turtas: Administracinės patalpos Kaune, Demokratų g. (2,3 mln. eurų), administracinis pastatas Klaipėdoje, Jūros g. (2,2 mln. eurų), administracinės patalpos Vilniuje, Algirdo g. (1,7 mln. eurų) ir bendrabutis Klaipėdoje, Jaunystės g. (1,2 mln. eurų).

Žvejybos entuziastus sudomino mažiausiai du elektroniniai aukcionai. Viename iš jų nemokumo administratorius realizavo bankrutuojančios bendrovės turtą - žvejybos reikmenis, žūklės prekių parduotuvės atsargas. Šiose varžytynėse dalyvavę 10 dalyvių pradinę turto pardavimo kainą padidino daugiau nei dukart. Kitame aukcione, kurį organizavo Valstybės sienos apsaugos tarnyba, dalyvavo net 35 dalyviai - visi jie varžėsi dėl motorinės valties.

E. aukcionų ir varžytynių platforma tampa vis populiaresnė ieškant nuomininkų. Vien per praėjusius metus buvo paskelbta per 200 elektroninių nuomos konkursų, kurie sulaukė ne ką mažesnio dalyvių skaičiaus.

Elektroninę turto realizavimo paslaugą Registrų centras teikia nuo 2013 metų. Nuo elektroninių paslaugų sukūrimo įvyko apie 30 tūkst. elektroninių varžytynių ir aukcionų. Juose turto parduota už daugiau nei 975 mln. eurų.

Praktiniai Patarimai Skolininkams

Antstolės teigimu, kai vis dėlto nepavyksta išvengti varžytynių, galima bandyti surasti ir antstoliui pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Jeigu į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama pinigų suma, kurios užtenka skolai ir jos išieškojimo išlaidoms visiškai padengti, varžytynės nebevykdomos. Su tokiu pirkėju galima susitarti dėl turto atpirkimo ar nuomos. Ypač palanki išeitis - parduoti turtą artimiems giminaičiams.

Svarbu: Skolininkas turi teisę pareikšti teismo antstoliui, į kuriuos daiktus reikia nukreipti išieškojimą pirmiausia.

Statistika

2024-aisiais į Turto arešto aktų registrą iš viso buvo įrašyta 34 tūkst. naujų turto arešto faktų. Iš viso šiuo metu registre yra įregistruota apie 260 tūkst. įrašų.

Praėjusiais metais buvo areštuota apie 60 tūkst. butų, pastatų, žemės sklypų ir statinių. Pernai maždaug trečdaliu padaugėjo transporto priemonių arešto atvejų - iš viso buvo areštuota apie 12 tūkstančių.

2023 m. e. aukcionų ir varžytynių duomenys:

Ši statistika rodo, kad elektroninės varžytynės tampa vis populiaresniu būdu realizuoti turtą, suteikiant galimybę tiek skolininkams, tiek išieškotojams efektyviau pasiekti savo tikslus.

Nuo naujojo Civilinio proceso kodekso (CPK) priėmimo teisminėje praktikoje pradeda aiškėti turto realizavimo vykdymo procese problemos. Problemų kyla įgyvendinant CPK 708 str. numatytą asmens, ketinančio pirkti išvaržomą turtą, teisę iki varžytynių pradžios antstolio nustatyta tvarka apžiūrėti parduodamą iš varžytynių turtą.

CPK turėtų būti išsamiau reglamentuota teisė apžiūrėti parduodamą iš varžytynių gyvenamąją patalpą nustatant ribojimus, išsaugančius toje patalpoje gyvenančių asmenų privatumo ir būsto neliečiamumo principus.

Siūloma pakeisti CPK 704 str., suteikiančio teisę skolininkui pačiam surasti išvaržomo turto pirkėją, reglamentavimą, kad būtų išvengta galimybių piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir vilkinti išieškojimą.

Praktikoje vis dažniau pasitaiko atvejų, kada varžytynių dalyviai, pasinaudodami teisinio reglamentavimo ydingumu, bando nupirkti turtą labai maža kaina arba iš viso sužlugdyti varžytynių procesą.

Pateikiami siūlymai pakeisti CPK 710, 713 str. nustatant, kad varžytynėse dalyvausiantis asmuo savo pradinį pasiūlymą dėl turto kainos visais atvejais pateiktų antstoliui tokia tvarka, kokia yra nustatyta dalyvaujant varžytynėse raštu (CPK 712 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija nutartyje apie turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus ir skolininko areštuoto turto pardavimo skolininko pasiūlytam turto pirkėjui tvarką išaiškino, kad skolininko teisės pasiūlyti areštuoto turto pirkėją įgyvendinimas nėra ribojamas pirmųjų varžytynių paskelbimu specialiame interneto tinklalapyje.

Priešingas skolininko teisės pasiūlyti vykdymo procese realizuojamo areštuoto turto pirkėją aiškinimas neatitiktų šio priverstinio turto realizavimo būdo ir vykdymo proceso tikslų.

Kasacinio teismo vertinimu, skolininkas turi teisę siūlyti areštuoto turto pirkėją pripažinus pirmąsias varžytynes neįvykusiomis iki antrųjų varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje, laikantis CPK 704 straipsnyje nustatytos tvarkos.

Toks skolininko teisės pasiūlyti vykdymo procese realizuojamo turto pirkėją aiškinimas priverstinio vykdymo proceso metu leidžia užtikrinti veiksmingą šios teisės įgyvendinimo tvarką, išieškotojo ir skolininko interesų balansą.

Nutartyje dėl antstolio veiksmų vykdymo procese realizuojant baudžiamojoje byloje nusikalstamos veikos rezultatu pripažintą turtą, kai šio turto savininkas pasikeitė, pabrėžta, kad antstolio teisė disponuoti svetimu turtu yra atsiradusi įstatymo pagrindu, todėl ši teisė turi būti įgyvendinama griežtai laikantis teisės normomis nustatytos kompetencijos ribų ir tik įstatyme nustatytu būdu.

Pradėdamas išieškojimą iš pareiškėjai, kuri vykdomoje byloje nėra skolininkė, priklausančio turto (Sklypo, padalyto į naujai suformuotus 8 sklypus), kurį pareiškėja įstatymo nustatyta tvarka įgijo kitoje vykdomojoje byloje, antstolis ne tik netinkamai interpretavo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarties teisinę reikšmę, bet ir netinkamai aiškino bei taikė vykdymo proceso nuostatas, reglamentuojančias turto arešto aktų išviešinimo tretiesiems asmenims teisinius padarinius.

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto perleidimo aktus negaliojančiais, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis, be to, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui, gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei, turi įvertinti, ar turto perleidimo aktų vykdymo procese pripažinimas negaliojančiais yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė pažeistoms šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teisėms apginti, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę.

Nėra pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens „Fingood LLP“ argumentais kasaciniame skunde, kad prioritetas turėtų būti taikomas būtent jo, kaip nukentėjusio asmens baudžiamojoje byloje, priteistos žalos atlyginimui.

Baudžiamojoje byloje procesiniu sprendimu priteistos lėšos išieškomos CPK nustatyta tvarka. Taigi, suinteresuoto asmens „Fingood LLP“, kaip nukentėjusiojo baudžiamojoje byloje asmens, reikalavimas turėtų būti tenkinamas trečiąja reikalavimų tenkinimo eile pagal CPK 754 straipsnio 4 dalį. 53 proc.

Skolinimosi internetu bendrovės „Vivus Finance“ užsakymu atliktas tyrimas taip pat atskleidė, jog kas dešimtas (11 proc.) paskolos įmokas vėluojantis grąžinti gyventojas nerimautų dėl asmeninio kredito reitingo pablogėjimo, 3 proc. - viešumo (kad apie tai sužinos artimieji ar darbdavys), o 5 proc. nurodo kitas priežastis. Nieko nebijantys prisipažįsta 7 proc.

Netekti turto ir patirti kitų suvaržymų dažniau bijotų moterys, taip pat žemesnio išsilavinimo, mažesnes pajamas uždirbantys kaimiškų vietovių gyventojai.

„Antstolių laiškas dažnam asocijuojasi su skolų išieškojimu ir galimais teisiniais veiksmais, kurie gali dar labiau apsunkinti jau ir taip sudėtingą finansinę situaciją. Ką jau kalbėti apie automobilio, būsto ir kito turto suvaržymus. Papildomo spaudimo prideda ir tai, jog prasidėjus skolos išieškojimo procesui apie tai gali sužinoti darbdavys, mat tikrinami jo duomenys, taip pat - šeima, nes skolos gali būti išieškomos ir iš sutuoktinio turte esančios skolininko turto dalies. Tokiais atvejais ne tik apima baimė dėl asmeninės finansinės situacijos, bet neretai aplanko gėdos, nevilties jausmas“.

„Antstoliai privalo laikytis įstatyme numatytos skolos išieškojimo iš skolininko eilės. Pirmiausia išieškoti iš įkeisto turto, toliau - iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Tiesa, nors vėluojant grąžinti įmokas institucijos iš karto neareštuoja būsto.

„Neretai nutinka taip, jog vėluojantys klientai apie susiklosčiusią nepalankią finansinę situaciją paskolą išdavusią įmonę informuoja tik gavę antstolio laišką. Anot jos, didžiausia klaida, kurią daro vėluojantys žmonės - slepiasi nuo paskolos davėjo: neatsiliepia į skambučius, neatrašo el. „Susidūrus su sunkumais reikėtų nesislapstyti ir ieškoti būdų, kaip grąžinti susidariusią skolą. Kreipimasis į skolų išieškotojus yra pats paskutinis žingsnis, kurio imasi kredito davėjai. Pirmiausiai jie yra linkę bendradarbiauti, derinti išsimokėjimo dalimis galimybes, atidėti paskolos grąžinimo įmokas, peržiūrėti įmokų grąžinimo grafiką, jei reikia - jį pakoreguoti. Tai ne tik palengvina kliento finansinę padėti, bet ir sumažina pačią skolos sumą.

tags: #be #to #nera #sukeliamu #negriztamu #pasekmiu