Per pastaruosius dešimtmečius tradicinės šeimos samprata Lietuvoje stipriai pakito. Nesusituokusių porų bendras gyvenimas kartu praktiškai niekuo nesiskiria nuo santuoką sudariusių porų. Jos lygiai taip pat susilaukia bendrų vaikų, ima bendras paskolas, įsigyja nekilnojamojo turto (butą, sodybą ir kt.), ar kito materialaus ir nematerialaus turto (akcijų, reikalavimo teisių ir kt).
Įprastai visas nesusituokusių porų įgytas turtas, arba bent jau didžioji jo dalis, yra įregistruojamas tik vieno iš jų vardu kaip asmeninė vieno sugyventinio nuosavybė, nors turtas ir būna įgytas bendromis lėšomis (pavyzdžiui, automobilis, namas, butas ir kt.). Todėl tais atvejais, kai nesusituokusios poros nusprendžia skirtis, neretai tenka spręsti klausimą, kaip reikėtų padalinti tokį bendro gyvenimo metu įgyta turtą?
Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas
Teisinis Reglamentavimas
Galiojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) šeimos teisės normos reglamentuoja tik sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius. Tuo tarpu kartu gyvenančių ir santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja.
Dar 2000 m. priimto CK trečiojoje knygoje buvo įtvirtintas partnerystės (bendro gyvenimo kartu nesusituokus) institutas, o šios CK normos turėjo įsigalioti priėmus įstatymą, reguliuojantį partnerystės įregistravimo tvarką.
Tikėtina, kad įstatymo leidėjo nenorą reglamentuoti partnerystės teisinių santykių nulėmė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) sprendimas byloje Oliari ir kiti prieš Italiją, kuris galutinai parodė Europos valstybių kryptį reglamentuojant partnerystės institutą.
Todėl galima teigti, kad Lietuvoje vis dar esant konservatyviam požiūriui į tos pačios lyties asmenų santykius, įstatymų leidėjas baiminasi sureguliuoti skirtingų lyčių partnerystės institutą, kadangi priėmus tokį teisinį reguliavimą, tarptautinėse institucijose prieš Lietuvą gali būti pateikti skundai, grindžiami nediskriminavimo principu tos pačios lyties asmenims, nurodant, jog Lietuvoje nustatytas teisinis reguliavimas suteikia teisinę apsaugą tik skirtingų lyčių asmenims ir leidžia jiems įregistruoti savo partnerystę, kai tuo tarpu tos pačios lyties asmenims jokia teisinė apsauga nėra suteikta.
Pagal formuojama teismų praktiką, nesusituokusių asmenų turtiniai santykiai yra vertinami remiantis prievolių teisės normomis, o tiksliau, CK šeštoje knygoje įtvirtintu jungtinės veiklos (partnerystės) institutu.
Teismų praktikoje vertinant susiklosčiusius nesusituokusių asmenų turtinius santykius per jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, buvo modifikuota CK 6.969 str. 4 d., kurioje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais - notarinės formos.
Šiame straipsnyje taip pat nurodoma, kad minėtų sutarties formų nesilaikymas daro jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį negaliojančią.
Teismų Praktika
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas nesusituokusių asmenų tarpusavio faktinius santykius, nurodė, jog reikalavimas, kad kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys (sugyventiniai) bendrai įgydami turtą dar turėtų sudaryti tarpusavio rašytinius susitarimus, neatitiktų sąžiningumo ir protingumo principų, įtvirtintų CK 1.5 str.
Taigi, nepaisant CK 6.969 str. 4 d. esančios normos imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami per jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį, ar ne.
Taigi, nesusituokusių asmenų bendro gyvenimo metu įgytas turtas, kuris, nors ir yra įregistruotas tik vieno sugyventinio vardu, ir (ar) nesant sugyventinių rašytinio susitarimo dėl šio turto įgyjimo jų bendrojon nuosavybėn, gali būti teismo tvarka pripažintas sugyventinių bendrąja daline nuosavybe.
Šios dvi aplinkybės yra kumuliatyvios. Todėl sugyventinis, siekdamas konkretaus turto objekto nuosavybės pripažinimo, pirmiausia turi įrodyti, kad jį sugyventiniai buvo sutarę įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, t.y. jog tarp sugyventinių buvo susitarimas, kad įgyjamas turtinis objektas bus bendras, nors jis ir bus įregistruotas tik vieno iš jų vardu.
Šią aplinkybę, kaip ir bendro gyvenimo kartu faktą, galima įrodinėti visais leistinais įrodymais. Teismui įsitikinus, kad sugyventinių susitarimas dėl konkretaus turto įgijimo bendrosios dalinės nuosavės teise buvo, toliau yra sprendžiama dėl kiekvienam iš sugyventinių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies.
Ji yra nustatoma pagal kiekvieno iš sugyventinio įnašus į turtinį objektą, kurie gali būti piniginiai (pavyzdžiui, asmeninės sugyventinio santaupos, dovanotos lėšos, ar kitos pajamos), kitas turimas sugyventinio turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (CK 6.970 str. 1 d.).
Teismų praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad bendroji nuosavybė gali būti kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, ar kitu turtu, bet ir sugyventiniui dalyvaujant savo darbu kuriant bendro turto objektą.
Dalyvavimas savo darbu gali būti įvairus. Jis iš esmės priklauso nuo įgyjamojo turto objekto pobūdžio. Pavyzdžiui, vienoje iš kasacine tvarka nagrinėtų bylų, kasacinis teismas sugyventinei pripažino 1/3 dalies nuosavybės į gyvenamąjį namą, nurodydamas, kad ji prie gyvenamojo namo rekonstrukcijos prisidėjo savo darbu planuodama statybos darbų organizavimą, parūpindama statybines medžiagas, užtikrindama statybininkų priežiūrą darbų metų, jų maitinimą ir kt., nors sugyventinės bendras piniginis įnašas į gyvenamojo namo rekonstrukciją viso labo sudarė tik 2201,11 EUR iš 57924 EUR sąmatos sumos .
Atkreiptinas dėmesys, kad yra tam tikrų turtinių objektų, prie kūrių sukūrimo (įsigyjimo) nėra galimybės prisidėti savo darbu.
Šeima
Sugyventinių Teisės ir Pareigos Prieš Valstybę
Mūsų turimais duomenimis, partnerių ir (ar) sugyventinių teises ir pareigas prieš valstybę reglamentuoja apie 60 nacionalinių teisės aktų. Nepaisant to, kad šios teisės ir pareigos jau dabar įtvirtintos Lietuvos teisės aktuose, neturint galimybės registruoti partnerystės juridinio fakto, jų įgyvendinimas yra keblus.
Nesant tokių santykių pripažinimo ir išviešinimo prieš trečiuosius asmenis (valstybę), partneriai(-ės) yra priversti(-os) šį santykį įrodinėti. Šią problemą iliustruoja situacija, susiklosčiusi 2015 m., kai Baltarusijos pilietis kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu (nurodytas asmuo buvo sudaręs santuoką su tos pačios lyties sutuoktiniu, Lietuvos piliečiu). Departamentas atmetė prašymą, motyvuodamas tuo, kad Lietuvoje tos pačios lyties santuokos nėra pripažįstamos. Po ketverių metų bylinėjimosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė Baltarusijos piliečiui palankų sprendimą.
Tačiau ši byla atskleidė, kad tos pačios lyties partnerių teisių įgyvendinimas praktikoje tebėra sudėtingas ir ilgas procesas.
Partnerystės Turinio Apibrėžimas
Partnerystės turinys gali būti apibūdinamas ir vidiniu aspektu, apimančiu tarpasmeninius turtinius ir neturinius partnerių santykius. Pripažįstama, kad šiuos santykius, net ir nepriėmus Partnerystės įstatymo ar nesudarius tokių santykių turinį detalizuojančios sutarties, šiandien iš dalies reglamentuoja jungtinės veiklos nuostatos.
Jungtinės veiklos pagrindu, teismai yra sprendę, kad bendras gyvenimas kartu ir bendro ūkio tvarkymas nesusituokus gali sukurti bendrą dalinę nuosavybę (CK 6.969 str.). Taigi, tarpasmeninius teisinius padarinius gali sukelti ir pats tokio bendro gyvenimo kartu faktas.
Vadovaujantis sutarčių laisvės principu, vidinį partnerių santykių turinį gali sulygti ir patys partneriai. Pavyzdžiui, sutartimi pripažinti, kad partnerius sieja ilgalaikiai tarpusavio santykiai, aptarti nekilnojamojo turto ar bendrų išlaidų (pvz., nuomos, maisto produktų, komunalinių paslaugų) klausimus, pajamų tvarkymą, įnašus į bendrą biudžetą ar namų ūkį, skolas ir įsipareigojimus.
Šiuo metu ne viena Lietuvoje gyvenanti tos pačios lyties pora yra sudariusi partnerystę ar santuoką užsienyje, todėl vidinį partnerių santykių turinį galėtų apibrėžti ir užsienio teisė.
Nors Lietuvos registrai nesuteikia galimybės registruoti su (tos pačios lyties) partneryste susijusių juridinių faktų, tą padaryti galėtų įpareigoti ir teismai. Tokio įrašo pagrindas galėtų būti teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas ieškovų reikalavimas pripažinti partnerystės juridinį faktą ir įtraukti jį į civilinės metrikacijos apskaitą.
Apžvelgus aukščiau nurodytą teismų praktiką, galima daryti išvadą, jog šiai dienai nesusituokusių asmenų turtinių interesų teisinė apsauga yra vertinama tik per sugyventinio turtinį įnašą ar jo indėlį į bendro gyvenimo metu įgyto turtinio objekto sukūrimą (įsigijimą).
Suprantama, kad aukščiau nurodytos teismų praktikos taisyklės, reguliuojant nesusituokusių asmenų tarpusavio turtinius santykius, nėra ir negali būti pripažintomis visuotinai taikytomis teisės normomis, kurios būtų prilyginamos įstatymų leidėjo įtvirtintomis įstatyme.
Situacijos Pavyzdžiai
- Pavyzdys 1: Jeigu buvo įsigytas būstas už 100 tūkst. eurų ir jis buvo registruotas vieno partnerio vardu, o kitas partneris įrodė, kad šio būsto įsigijimui pervedė savo partneriui 20 tūkst. eurų, tokiu atveju partneris jau galėtų pretenduoti į atitinkamą turto dalį.
- Pavyzdys 2: Jeigu gyvenant kartu būstas buvo suremontuotas, remontas buvo atliktas bendru darbu ir abiejų partnerių lėšomis, o būsto vertė padidėjo iki 150 tūkst. eurų, tokiu atveju partneris jau galėtų pretenduoti į didesnę turto dalį, atsižvelgiant į jo investicijas.
Vedybų Sutartys
Sužadėtiniai ar sutuoktiniai sudarydami tokią sutartį aptaria ir nusprendžia, koks konkretus turtas, įgytas iki santuokos arba jos metu, bus laikomas bendrąja nuosavybe, o koks - liks asmenine. Taip pat gali susitarti, kaip bus tvarkomas vėliau įgytas turtas: taps bendrąja sutuoktinių nuosavybe ar teks vienam iš sutuoktinių. Šis instrumentas itin svarbus tiems jaunavedžiams ar sutuoktiniams, kurie jau turi įkūrę ar paveldėję įmones, tęsia šeimos verslą.
Santuokos metu įsteigus ir išplėtojus įmonę, kurioje yra darbuotojų, įmonė generuoja pelną - nesant kitų faktorių, ji bus laikoma santuokos metu įgytu turtu. Skyrybų atveju sutuoktiniai gali įrodinėti savo indėlį į įmonės veiklą, kad tik vienas iš jų plėtojo įmonę arba jo indėlis buvo svaresnis. O kol vyksta šis teisminis procesas ir ginčai, įmonėje gali strigti būtinų sprendimų priėmimas.
Teismo proceso metu akcijos gali būti areštuotos, bankai nebeduoti paskolų, kiti akcininkai susilaikyti nuo sprendimų priėmimo. Tokios socialiai grėsmingos situacijos gali ir nebūti, jeigu sutuoktiniai laiku savo turtui nustatys sutartinį režimą.
Vis dėlto 90 procentų gyvenimo atvejų - taikomas sutuoktinių turto teisinis režimas pagal įstatymą, nes sutartys nebūna sudarytos. Tiesa, dovanoto ar paveldėto turto atvejais reguliuojama šiek tiek kitaip.
Vėlgi teisė tuo ir nuostabi, kad joje begalė išimčių ar variacijų: net jeigu turtas ir padovanotas sutuoktinei (tarkim, jos tėvų) ir turėtų taptų asmenine sutuoktinės nuosavybe, tačiau, pvz., abiem sutuoktiniams atlikus kapitalinį namo remontą, jį esmingai pagerinus - toks turtas gali tapti bendrąja sutuoktinių nuosavybe.
Tačiau jei vienas iš sutuoktinių turtą ar įmonę iš esmės pagerino, prisidėjo prie jos plėtros ar naujų verslo įdėjų, nutraukiant santuoką bus gana sudėtinga nustatyti tikslią tų pagerinimų sumą. Įmonės pagerinimus, padidėjusį pelną taip pat reikės dalintis.
Paskolą imant susituokus - abu sutuoktiniai tampa bendraskoliais ir bendrai atsako kreditoriui vykdant prisiimtą prievolę. Jeigu už paimtą paskolą įsigytas būstas ar automobilis, nutraukiant santuoką šis turtas turės būti dalijamas po lygiai.
Paskolą imant nesusituokus, tai yra gyvenant partnerystėje - ši prievolė bus laikoma asmenine to partnerio prievole ir į partnerį kreditorius savo reikalavimų nukreipti negalės.
Jeigu partneriai nėra atskirai susitarę dėl bendros partnerystės metu įkurtos, išplėtotos įmonės akcijų (jų kiekio), dalių priklausomybės ir dydžio - nutrūkus partnerystei bus itin sudėtinga įrodyti, kad buvo susitarimas būti tokios įmonės akcininkais (dalininkais), kokia konkrečia dalimi kiekvienas prisidėjo ir pan.
Patarimai ir Rekomendacijos
Jūsų situacijoje, kai gyvenate uošvio namuose, kur esate registruoti su trimis mažamečiais vaikais, teisinė padėtis gali būti sudėtinga. Dėl išvarymo iš namų, tai priklauso nuo to, kas yra namo savininkas ir kaip yra tvarkomos nuosavybės teisės.
Jei namas priklauso uošviui ir jis yra vienintelis savininkas, teoriškai jis turi teisę nuspręsti, kas jame gali gyventi. Dėl to, kas jums priklauso išeinant iš namų, tai priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant jūsų santykių su partneriu pobūdį ir tai, ar buvo sudaryti kokie nors susitarimai dėl turto ar išlaikymo.
Kadangi nesate susituokę su uošvio sūnumi, santuokinis turtas ir jo dalijimas čia nebus taikomas.
Rekomenduočiau jums pasitarti su teisininku, kuris specializuojasi šeimos teisėje. Jis galėtų suteikti konkrečią informaciją ir patarimus, atsižvelgiant į jūsų konkrečią situaciją, teisių ir pareigų santykį su partneriu ir uošviu, taip pat į jūsų ir vaikų teises.
Labai tikslų apibrėžimą, kuris apibūdina sutuoktinių (tačiau ne partnerių) turto teisinio režimo būdus, yra pateikęs jas registruojantis Registrų centras: „vedybų sutartys - raktas į stabilesnius sutuoktinių santykius ir ekonomiškai saugią šeimą“. Galima būtų pridėti - ir raktas į saugią tolesnę bendros įmonės veiklą.
Eimantas Kadys.
tags: #bendra #nuosavybe #kai #nesusituokus