Klausimas, ar turto bendrasavininkas, kuris negyvena gyvenamajame name, turi mokėti komunalinius mokesčius, tokius kaip elektra, vanduo ir dujinis šildymas, yra gana dažnas ir gali sukelti daug nesutarimų. Atsakymas į šį klausimą nėra vienareikšmis ir priklauso nuo konkrečios situacijos.
Komunaliniai mokesčiai ir bendrasavininkų pareigos
Pagal Civilinio kodekso 4.76 straipsnį, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Tokią pačią pareigą įtvirtina ir CK 4.82 straipsnio 3 dalis, kuri nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
Tačiau praktikoje situacija gali būti sudėtingesnė. Aptarkime atskirus komunalinių mokesčių atvejus:
- Dujinis šildymas: Jei name yra viena bendra šildymo sistema, negyvenantis bendrasavininkas turėtų prisidėti prie išlaidų, nes šildymas reikalingas ne tik komfortui, bet ir namo būklei palaikyti (kad nesusidarytų pelėsis, drėgmė ir pan.).
- Vanduo: Jei bendrasavininkas visiškai nenaudoja vandens, gali būti sunku prisiteisti dalį sumos už kito bendrasavininko suvartotą vandenį.
- Elektra: Jei patalpose yra elektros energiją naudojančių prietaisų (pvz., įjungtas šaldytuvas), galima prisiteisti dalį sumos už suvartotą elektros energiją.
Svarbu pažymėti, kad bendrasavininkai neturėtų piktnaudžiauti situacija, kai kitas bendrasavininkas name negyvena, ir siekti jo sąskaita sutaupyti, prisidengiant pareiga išlaikyti namą.
Bendrijos mokesčiai ir įnašai
Daugiabučių namų bendrijos taip pat kelia klausimų dėl mokesčių. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių situacijų:
- Privalomoji žemės priežiūra: Už bendrojo naudojimo žemės privalomąją priežiūrą (pvz., žolės pjovimas, pėsčiųjų takų valymas) moka proporcingai visi savininkai. Įprastai žemės priežiūrai lėšos numatomos biudžete, kurį tvirtina bendrijos narių susirinkimas.
- Kaupiamieji įnašai: Prievolė mokėti kaupiamuosius įnašus yra priskirta savininkui.
- Mokesčiai už mašinų stovėjimo aikštelės įrengimą: Jei daugiau nei pusė visų savininkų balsavo už naują bendrojo naudojimo objekto (aikštelės) įsirengimą ir ta aikštele galės naudotis visi savininkai, manytume, visi ir turėtų prisidėti prie aikštelės įrengimo.
Svarbu žinoti, kad bendrijos narių teisėtai priimtus sprendimus vykdo visi savininkai. Tačiau, jei individualaus gyvenamojo namo savininkas nepareiškia savo valios prisijungti prie bendrijos, prieš jo valią jo namo įrašyti į bendrijos įstatus negalima.
Garažų bendrijoms, kaip ir daugiabučių namų bendrijoms, taikomos to paties Bendrijų įstatymo nuostatos. Savininkai turi žinoti, už ką ir kiek moka. Reikėtų mokestiniame pranešime nurodyti, už ką renkami mokesčiai.
Bendrasavininkų nesutarimai ir jų sprendimo būdai
Dažnai nesutarimai tarp bendrasavininkų kyla dėl skirtingų lūkesčių ir interesų. Tokiais atvejais rekomenduojama kreiptis į profesionalus, kurie gali padėti rasti geriausią problemos sprendimą. Civilinis kodeksas nustato, kad esant nesutarimui, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato teismas bet kuriam bendrasavininkui pateikus ieškinį.
Svarbu žinoti savo teises:
- Teisė gauti pajamas: Kiekvienas iš bendrasavininkų proporcingai savo daliai turi teisę į bendro turto duodamas pajamas.
- Teisė disponuoti savo dalimi: Kiekvienas bendrasavininkas turi teisę valdyti, naudoti ir disponuoti savo turima turto dalimi kaip savininkas.
- Teisė atsidalinti: Kiekvienas bendrasavininkas turi teisę reikalauti atidalyti jį iš bendro turto.
Taip pat svarbu nepamiršti ir pareigų:
- Finansinė atsakomybė: Kiekvienas bendrasavininkas atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo dalyvauti išlaidose, daromose jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitiems mokėjimams.
- Atsakomybė prieš kitus bendrasavininkus: Kiekvienas bendrasavininkas privalo raštu pranešti kitiems bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviams apie ketinimą parduoti savo dalį pašaliniam asmeniui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda.
Jei bendrasavininkai negali susitarti, ginčą sprendžia teismas. Teismas gali atidalinti bendrasavininko dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant vienam turto, kitam bendrasavininkui kito turto dalis arba kompensaciją pinigais.
Santuokos nutraukimas ir turto padalinimas
Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę. Svarbu nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nebent sutuoktiniai yra sudarę vedybinę sutartį ir ja pakeitę turto teisinio režimo.
Asmeninė sutuoktinių nuosavybė apima:
- Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
- Sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
- Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
- Intelektinės nuosavybės teisės.
- Lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
- Lėšos, gautos kaip žalos atlyginimas už sveikatos sužalojimą, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu.
- Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalinamas ar ne.
Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise, rašytiniais įrodymais.
Bendrijos veikla ir narių teisės
Bendrijos veikla turi būti vykdoma vadovaujantis Bendrijų įstatymu ir bendrijos įstatais. Bendrijos nariai turi teisę dalyvauti bendrijos valdyme, teikti pasiūlymus ir balsuoti dėl svarbių klausimų.
Jei bendrijos pirmininkas nevykdo reikalavimo sušaukti bendrijos narių susirinkimą ir nepateikia bendrijos narių sąrašo, galima arba gauti visų 100 proc. savininkų rašytinį patvirtinimą parašu, kad jis yra bendrijos narys arba nėra bendrijos narys ir taip sudaryti sąrašą, arba gal galima remtis kokias nors kitais duomenimis.
Bendrijos visuotiniame susirinkime (arba bendrijos nariams balsuojant raštu) vienas bendrijos narys turi vieną balsą, nesvarbu, kiek į bendriją įtrauktų butų ar patalpų, ar pastatų jis valdo nuosavybės teise.
Bendrijos nariai nori perrinkti (atšaukti) bendrijos pirmininką ir valdybos narius. Pirmininkė nesutinka organizuoti susirinkimo, teigdama, kad tai neteisėta, nes į skelbimą turi įrašyti kandidatus, tam kad bendrijos nariai (kurie negali dalyvauti susirinkime gyvai) galėtų balsuoti iš anksto. Skelbiant bendrijos narių sausirinkimo darbotvarkę siūlomus sprendimus galima nurodyti, galima ir nenurodyti (nebent jūsų bendrijos įstatuose tuo klausimu kas nors įsakmiai įrašyta, kuo abejotume). Siūlomą sprendimą privaloma nurodyti tik tada, kai tai numatyta įstatymuose arba bendrijos įstatuose.
Jei bendrijos pirmininkė sušaukė susirinkimą paskutinę termino dieną nuo reikalavimo įteikimo (pagal bendrijų įstatymą 11 str.), tačiau į darbotvarkę neįtraukė klausimo iš įteikto reikalavimo dėl valdymo organų perrinkimo, bendrijos nariai turėtų pranešti pirmininkei apie netinkamą susirinkimo sušaukimą ir tada nariams jį organizuoti patiems.
Informacija apibendrinta lentelėje:
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Ar turto bendrasavininkas, negyvenantis name, turi mokėti mokesčius? | Priklauso nuo konkrečios situacijos ir mokesčio tipo. |
| Kokie įstatymai reglamentuoja bendrasavininkų pareigas? | Civilinio kodekso 4.76 ir 4.82 straipsniai. |
| Kaip spręsti nesutarimus tarp bendrasavininkų? | Rekomenduojama kreiptis į profesionalus arba kreiptis į teismą. |
| Kaip dalinamas turtas nutraukiant santuoką? | Turtas dalinamas pagal nuosavybės formą (bendroji jungtinė arba asmeninė nuosavybė). |
| Ar bendrijos nariai turi įtakos bendrijos priimamiems sprendimams? | Taip, bendrijos nariai turi teisę dalyvauti bendrijos valdyme ir balsuoti dėl svarbių klausimų. |
Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija. Jei turite konkrečių klausimų, rekomenduojama kreiptis į teisininką.