Ispanų kalbos gramatikos ir leksikos pagrindai

Kalba yra daugiau negu gramatika ir leksika. Tik su žodžiais ir taisyklėmis negalima kalbėti taip, kaip kalba tikri ispanai. Čia pateikiamos trumpos ispanų kalbos gramatikos ir leksikos temos, su paaiškinimais lietuvių kalba ir pratimais.

Pagrindinės gramatikos temos

1. Veiksmažodis SER ir pagrindiniai žodžiai

Pirmas ir pagrindinis veiksmažodis ir žodžiai, kurie vartojami su juo (daiktavardžiai, reiškiantys profesiją, tautybę, būdvardžiai).Įvardžiai (vardininkas YO, TÚ, USTED, ÉL,...). Daiktavardžiai apie tautybę ir profesijas. Būdvardžiai apie plaukus.

2. Klausimų formavimas

Kaip klausti. Klausiamieji žodžiai (QUÉ, QUIÉN, CÓMO, DÓNDE,...) ir žodžių tvarka klausiant. Taisyklė, kuri nustato, kokia yra žodžių tvarka klausimuose, kai juose yra klausiamieji žodžiai (DÓNDE, CÓMO, CUÁNDO,...).

3. Veiksmažodžių asmenavimas

Trijų pirmų asmenų asmenavimas. Veiksmažodžiai HACER, HABLAR, ESCUCHAR, PREGUNTAR, LEER, RESPONDER, ESCRIBIR. Neiginys. ME GUSTA, TE GUSTA... Esamojo laiko asmenavimas yra sudėtinga gramatikos dalis, bet pradžioje reikia susipažinti su pagrindiniais elementais - asmenuotėmis ir vienaskaitos galūnėmis.

Veiksmažodžiai yra susiję su kalbomis ir mokymuisi - HABLAR, ESCUCHAR, PREGUNTAR, LEER, ESCRIBIR, kurie yra taisyklingi. Tik HACER netaisyklingas. Prie kiekvieno veiksmažodžio pateikiami vartojimo pavyzdžiai (HABLAR ESPAÑOL, LEER LIBROS, HACER EJECICIOS,...).

4. Veiksmažodis TENER

Veiksmažodis TENER (turėti). Veiksmaodžiai apie kasdienybę (1). Veiksmažodis TENER turėti yra labai dažnai vartojamas, dėl to reikia išmokti pradžioje. Su juo galima kalbėti apie nuosavybę, amžių, pareigą, apibūdinimą...

5. Veiksmažodis QUERER

Veiksmažodžiai QUERER (norėti). Veiksmažodžiai apie kasdienybę (2). Veiksmažodis QUERER vartojamas noriui išreikšti, paprastai su bendratimi.

6. Artikelių vartojimas

Nežymimasis artikelis ir žymimasis artikelis, daiktavardžių ir būvardžių GIMINĖ ir SKAIČIUS. Vartojant daiktavardžius ir būdvardžius reikia turėti galvoje, kad jie gali būti vyriškosios (masculino) ar moteriškosios (femenino) giminės, vienaskaita (singular) ar daugiskaita (plural).

7. Beasmenės konstrukcijos

Beasmenės veiksmažodinės konstrukcijos HAY QUE + bendratis (reikia), NO HACE FALTA + bendratis (nereikia), veiksmažodis NECESITAR (reikti, to need angliškai). Skirtingai negu TENER QUE + bendratis, HAY QUE ir NO HACE FALTA yra beasmenės konstrukcijos, dažnai vartojamos kalbant apie poreikį ar neporeikį ką nors daryti.

8. Parodomieji įvardžiai

Parodomieji įvardžiai ESTE, ESTA,..., (šis, ši,...), ESE, ESA,... (tas, ta,...).

9. Veiksmažodis ESTAR

Veiksmažodis ESTAR, "būti" kur nors, su dalyviu, kalbant apie būseną ir apie veiksmą, atliekamą kalbėjimo metu.

10. Sangrąžiniai veiksmažodžiai

Sangrąžiniai veiksmažodžiai su pagalbiniais veiksmažodžiais TENER ir QUERER. Sangrąžinius veiksmažodžius vartoti būna šiek tiek sudėtingiau, nes prie jų visada yra sangrąžiniai įvardžiai, kurie asmenuojasi (me, te, se, nos, os, se).

11. Veiksmažodžiai PODER, SABER ir CONOCER

PODER labai dažnai vartojamas prašant leidimo, informacijos, mandagiai liepiant. Pateikiami įprasti veiksmažodžiai ar junginiai, kurie vartojami su PODER galėti (abrir la ventana, cerrar la puerta, hablar más despacio, repetir...). SABER žinoti, mokėti taip pat yra vienas iš pagrindinių veiksmažodžių.

12. Savybiniai būdvardžiai

Savybiniai būdvardžiai MI, MIS, TU, TUS, SU, SUS, NUESTRO,-A, -OS,-AS, VUESTRO,-A,-OS,-AS. Savybiniai žodžiai MI, MIS, TU...

13. Leksika apie namus

Leksika apie NAMUS; sakiniai naudojami aprodant namus. Pagrindiniai žodžiai apie namų dalis. Taip pat pateikiami tipiniai sakiniai, kurie vartojami, kai svečiams aprodome namus.

14. Veiksmažodis IR

Veiksmažodis IR (eiti, važiuoti; būsimas laikas IR A + bendratis). Labai dažnai vartojamas veiksmažodis IR yra labai svarbus, nes reišikia "eit"i ir "važiuoti". Be to, su juo galima išreikšti būsimus veiksmus, kurie jau suplanuotos, pvz.

15. Esamasis laikas

Esamasis laikas (PRESENTE DE INDICATIVO), TAISYKLINGIEJI IR NETAISYKLINGIEJI (BALSYJE) VEIKSMAŽODŽIAI. Esamasis laikas yra pagrindinis laikas, dažniausiai vartojamas. Nuo šio laiko formų sudaromi kiti laikai ar nuosakos (liepamoji nuosaka, tariamosios nuosakos esamasis laikas).

16. Veiksmažodžių valdymas

Veiksmaodžių valdymas (tiesioginis papildinys ir prielinksnis). Kiekvienas veiksmažodis daro įtaką kitoms sakinio dalims. Dažniausiai veiksmažodis turi papildinį (terminar el trabajo, oír la radio). Kartais valdo prielinksnius (me acuerdo de mi amigo).

17. Skaitvardžiai ir valandos

Skaitvardžiai ir valandos. Skaičiai, kiekis. Kiekiniai ir kelintiniai. Metai. Valandos:a. ¿Qué hora es? Kiek dabar valandų.b. ¿A qué hora?

18. Būtieji laikai

Būtųjų laikų PRETÉRITO PERFECTO, INDEFINIDO ir IMPERFECTO sugretinimas ir skirtumas. Tai kitas iš sudėtiniausių temų ispanų kalbos gramatikoje. Kiekvienas būtasis atspindi skirtingą požiūrį į praeitį.

19. Artiklelių vartosena

Artikeiliai ir jų vartosena. Kada nevartojami artikeliai. Ispanų kalboje, kitaip nei lietuvių kalboje, yra artikeliai, žymimieji ir nežimimieji.

20. Kiti netaisyklingieji veiksmažodžiai

Kiti netaisyklingieji veiksmažodžiai: conocer, influir, producir.

21. Vietos prielinksniai

Vietos sudurtiniai prielinksniai: ENCIMA DE ANT, DEBAJO DE PO, DELANTE DE PRIEŠ, UŽ DETRÁS ....

Veiksmažodžio laikai

Veiksmažodis yra kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą. Veiksmažodžio laikai nurodo, kada veiksmas vyksta: dabartyje, praeityje, ar ateityje.

Esamasis laikas

Esamasis laikas nurodo veiksmus, vykstančius dabartyje, ir atsako į klausimą „ką veikia?“. Šis laikas vartojamas apibūdinti veiksmams, kurie vyksta tuo momentu, kai apie juos kalbama, pavyzdžiui: eina, žaidžia, važiuoja.

Būtasis kartinis laikas

Būtasis kartinis laikas vartojamas tada, kai norime nurodyti, kad veiksmas vyko konkrečiu momentu praeityje ir jau yra pasibaigęs.

Būtasis dažninis laikas

Būtasis laikas skirstomas į dvi formas: būtąjį kartinį ir būtąjį dažninį. Būtasis dažninis laikas atsako į klausimą „ką veikdavo?“. Juo apibūdinami veiksmai, kurie praeityje kartojosi arba vyko nuolat.

Būsimasis laikas

Būsimasis laikas nurodo, kad veiksmas vyks ateityje, ir atsako į klausimą „ką veiks?”. Būsimųjų laikų veiksmažodžiai visada baigiasi priesagomis -s ar -š, pavyzdžiui: miegos, šoks, vaidins, pieš, veš, neš.

Nors kartais gali būti sunku pasirinkti tinkamą laiką arba parašyti be klaidų, svarbu atsiminti, į kokius klausimus atsako kiekvienas laikas ir šias svarbiausias rašybos taisykles.

Leksikologija, morfologija ir žodžių daryba

Leksikologija

Leksikologijos objektas - kurios nors kalbos žodžių visuma. Leksikologija tyrinėja pačius žodžius: rūpi atskleisti žodį kaip žmogaus bendravimo priemonę.

• onomasiologija tiria, kodėl vienas ar kitas dalykas, viena ar kita sąvoka pavadinta tuo žodžiu.
• etimologija tyrinėja žodžių kilmę.
• charakterizuoti žodžius vartojimo ploto, vartojimo sferų požiūriu (ar sfera yra teritorijos, profesijos, ar kitų socialinių veiksnių apribota).
• tirti leksiką raidos požiūriu. Vieni žodžiai ssensta ir nyskta, kiti įvairiais būdais ateina į kalbą.
• analizuoja žodyno sudėtį stilistiniu požiūriu.

Morfologija

Morfologija - žodžio formomis reiškiamų gramatinių reikšmių mokslas. Žodis morfologija atsiranda 1823 m. Morfologija apima tik dalį gramatikos objekto. Kita šio objekto dalis priklauso sintaksei.

Žodžių daryba

Žodžių daryba -- naujadarų darymas iš esamų žodžių kaičiant jų morfologinę struktūrą; morfeminis leksemų formavimas ir jį lemiantis kalbos posustemis, kurio pagrindinis vienetas - darybos tipas; žodyno gausinimo būdas, t.y., kai jau iš turimų gaunami nauji žodžiai.

Žodis kaip leksinė ir gramatinė kategorija

Kalba - žodžių visuma ir kiekvienas žodis egzistuoja kaip tos žodžių visumos elementas. Ženklai būna natūralūs ir dirbtiniai. Žodis turėtų būti apibrėžtas kaip gramatinės sistemos elementas. „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, sakytų, jog žodis yra garsinė sąvokos raiška.

Jeigu žodis sudarytas daugiau negu iš vienos morfemos, tai viena iš šių morfemų yyra šaknis, o kitos afiksai. Jeigu žodis sudarytas iš dviejų morfemų, tai viena iš jų paprastai būna šaknis, o kita galūnė. Jeigu žodis sudarytas iš vienos morfemos, tai ta morfema yra unikali, nepriklausanti nei šaknų, nei afiksų klasei.

Žodis - mažiausias dvipus kalbos vienetas, turintis nekaitomą formą ar visą paradigmą kaitybos formų. Garsinis kalbos vienetas, turintis savo formą, kuria išreiškiamas tam tikras turinys. Žodis kaip leksinė kategorija tiriamas reikšmės požiūriu, kaip gramatinė kategorija - raiškos.

Leksinę reikšmę sudaro žodžio šaknis. Kiekvienai kalbos daliai būdinga tam tikra kategorinė gramatinė reikšmė. Gramatinė reikšmė pirmiausia siejasi su gramatiniais afiksais.

Žodžio sandara

Šaknis

ŠAKNIS - tai tokia žodžio sudedamoji dalis, prie kurios jungiami žodžių darybos ir kaitybos afiksai. Šaknis dažnai vadinama leksine morfema - jos turinys leksinės žodžio reikšmės pamatas. Tačiau šaknis vis tiek nesudaro žodžio. Žodžiui būtinas gramatinis įforminimas - galūnė. Tik tada, kai prijungiami afiksai, paaiškėja ir pati konkretaus žodžio reikšmė.

Afiksai

AFIKSAI - tai žodžio dalys, kurios jungiasi prie šaknies ir keičia jos leksinę bei gramatinę (kategorinę) reikšmes. Afiksai įformina žodį kaip leksinį ir gramatinį vienetą. Padaromas naujas žodis su sava gramatine reikšme. Tokią funkciją atlieka žodžių darybos afiksai - priešdėliai ir priesagos. Žodžių kaitybos afiksai yra galūnės.

Pagal funkcijas žodyje visus afiksus klasifikuojame į žodžių darybos (priešdėlius ir priesagas) ir žodžių kaitybos, arba žodžių formų darybos, afiksus (galūnes ir gramatines priesagas). Žodžių darybos afiksai visada priklauso kamienui, o kaitybos afiksai yra už kamieno ribų. Ypač aišku, kad už kamieno ribų yra galūnė.

Kamienas

KAMIENAS apibrėžiamas kaip žodžio dalis, kuri lieka atmetus galūnę.

• Leksinis kamienas.
• Morfologinis kamienas. Morfologiniu kamienu vadinama toji žodžio dalis, kuri lieka atmetus galūnę.

Priešdėliai

PRIEŠDĖLIAI yra afiksai, einantys prieš šaknį. Kilmės atžvilgiu šie afiksai yra dvejopi - vieni siejami su prielinksniais, o kiti su dalelytėmis.

Priesagos

PRIESAGOS yra afiksai, einantys po šaknies. Su priesagomis ne tik padaromi nauji žodžiai, bet ir pažymimas jų priklausymas kalbos daliai. Pagal priesagą galima nusakyti, kokia yra kalbos dalis. Ji yra kategorinės žodžio reikšmės rodiklis, tad su ja galima daryti žodžius ir iš kitų kalbos dalių.

Galūnė

GALŪNĖ apibrėžiama kaip kintamoji žodžio dalis, rodanti gramatines žodžio reikšmes ir jų sąlygojamą sintaksinių žodžių ryšį sakinyje. Dar vadinama tarptautiniu terminu fleksija (lot. flexio - lenkimas, lankstymas).

Sangrąžos afiksas

SANGĄŽOS AFIKSAS -SI. Sangrąžos afikso -si funkcijos primena priešdėlių ffunkcijas. Ir priešdėlių, ir sangrąžos afiksas gali suteikti žodžiui individualią, kitiems atvejams neišplečiamą reikšmę, t.y. gali leksikalizuotis. Sangrąžos afiksas -si priklauso žodžių darybos afiksų grupei, rodo pavadinimų sferos gramatines reikšmes.

Įvardžiuotinės formos

ĮVARDŽIUOTINĖS FORMOS niekada nekeičia kamieno leksinės reikšmės, niekada nesileksikalizuoja, bet ir nerodo konkrečių žodžių ryšių sakinyje. Todėl nedera nei prie žodžių darybos, nei prie jų kaitybos afiksų (galūnių). Jis yra formalioji ypatybės pabrėžimo priemonė.

Žodžio daugiareikšmiškumas, sinonimai, antonimai ir vertalai

Daugiareikšmiškumas

Toks reiškinys, kai žodis gali turėti daugiau nei vieną reikšmę, vadinamas daugiareikšmiškumu, arba polisemija. Vienareikšmių žodžių kalboje yra palyginti nedaug. Atskiros žodžio reikšmės realizavimo sąlygos, žodžio aplinka, kurioje jis vartojamas, vadinama kontekstu. Visos daugiareikšmio žodžio reikšmės sudaro semantinę žodžio struktūrą.

Homonimai

Homonimai - tai žodžiai, turintys tą pačią fonetinę išraišką ir visiškai skirtingas reikšmes. Homofonai - fonetiškai sutapę, bet skirtingos rašybos, kilmės ir reikšmės žodžiai bei žodžių formos. Homoformos - atskiros, atsitiktinai sutampančios bendrinėje kalboje savo fonetine struktūra visiškai skirtingų žodžių formos.

Sinonimai

Pavyzdžiui, yra lexiniai, gramatiniai sinonimai. Beje, sinonimai yra didelis kalbos turtas.

Antonimai

Antonimai yra priešingos reikšmės žodžiai. Protingesnis apibrėžimas: tai žodžiai, turintys skirtingą garsinę struktūrą ir priešingas lexines reikšmes. Paprasčiausia antonimų grupė - antonimų pora. Daugiausia antonimų turi būdvardžiai, prieveixmiai, veixmažodžiai, t.y. tie, kurie reiškia kokybę, požymį, būseną, veixmą.

Vertalai

Vertalai - tai tokie žodžiai arba jų junginiai, kurie nneteiktini vartoti bendrinėje kalboje. Į bendrinę kalbą priimami tik tie vertalai, kurie neprieštarauja mūsų kalbos žodžių darybos dėsniams ir yra kalbai reikalnigi, nes neturime savo adekvačių pakaitalų.

Anglų kalbos mokymosi programa

Tai 80 akademinių valandų anglų kalbos programa, skirta pasiekti A2 lygio kompetenciją. Kurse bus pasitelkiamas „Komunikacinis metodas”, kuris apjungia kalbėjimo, klausymo, skaitymo ir rašymo įgūdžius nuo mokymų pradžios. Studentai aktyviai skatinami komunikuoti, simuliuojant kasdienes situacijas, pasitelkiant problemų sprendimo užduotis, diskutuojant aktualiomis temomis, dalyvaujant mokomuosiuose žaidimuose, analizuojant video medžiagą.

Pagrindinės temos:

• Telefonas ir internetas.
• Viešasis transportas.
• Vykti į oro uostą.
• Būdo prieveiksmiai.
• Past simple ir Present perfect laikas.
• Spalvos.
• Emocijos.
• Liepiamoji nuosaka.
• Namai.
• Paklausti kelio nuorodų.
• Past Simple laikas: taisyklingieji ir netaisyklingieji veiksmažodžiai.
• Maistas ir gėrimai.
• Virtuvės reikmenys.
• Užsisakyti maisto restorane.
• Judėjimo ir vietos prielinksniai.
• Savaitės dienos.
• Skaičiai.
• Valstybės.
• Rezervacija viešbutyje.
• Dalykiniai įvardžiai.
• Savybiniai būdvardžiai.
• Orai.
• Metų laikai.
• Drabužiai.
• Apsipirkinėjimas.
• Profesijos.
• Laikas.
• Nusipirkti kavos.
• Būdvardžiai.
• Present Simple laikas.
• Muzika.
• Datos pasakymas.
• Numeravimas.
• Vietos ir pastatai.
• Miesto šventės.
• Būdvardžių laipsniavimas.
• Šeima.
• Kasdienė rutina.
• Mėnesiai.
• Prieveiksmiai.
• Savybiniai būdvardžiai.

Mokymosi programos trukmė:

• Mokymosi programos trukmė: 84 akad.
• Praktinio kontaktinio darbo trukmė: 38 akad.
• Teorinio kontaktinio darbo trukmė: 16 akad.
• Savarankiško darbo trukmė: 30 akad.

tags: #bendratis #es #laikas #ir #but #k