Žemės Sklypo Ribų Sutartis: Pavyzdys Ir Svarbūs Aspektai

Žemės sklypo ribų planas yra svarbus dokumentas, susijęs su žemės valdymu ir nuosavybe. Jis atspindi tikslią informaciją apie žemės sklypo ribas, plotą ir kitus svarbius duomenis. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra žemės sklypo ribų planas, kokią informaciją jis apima ir kaip jis naudojamas praktikoje.

Kas Yra Žemės Sklypo Ribų Planas?

Žemės sklypo ribų planas yra privalomas žemės pirkimo iš valstybės sutarties priedas, kurio privalo laikytis savininkai. Kitaip tariant - žemės sklypų kadastriniai matavimai - tikslus suformuotų žemės sklypų plotų nustatymas, plano ir kitų duomenų, reikalingų įrašyti į kadastro duomenų bazę, parengimas, tikslus žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinavimas (LKS94 valstybinėje koordinačių sistemoje).

Jo metu:

• Nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai.
• Nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės.

Topografinis Planas

Topografinis planas (toponuotrauka) - nedidelis vietovės sklypo grafinis vaizdas, stambaus mastelio (1:500-1:5000) brėžinys, sudarytas neatsižvelgiant į žemės sferiškumą. Topografiniuose planuose atvaizduojama žemės paviršiaus situacija, esantys inžineriniai tinklai, žemės naudmenos ir žemės paviršiaus aukščiai išreikšti altitudėmis, t. y.

Bendraturčių Sutarimas Dėl Žemės Sklypo Ribų

Jei bendrasavininkai sutinka, tai galima laikyti naudojimosi tvarka, tik geriau būtų įteisinti - pasirašykite sutartį ir registruokite registrų centre. O jei nesutinka, tai ilgu teismo keliu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

Susitarimo sudarymas patvirtinamas parašais. Notarinė registracija neprivaloma ir į teismą dėl patvirtinimo kreiptis nereikia.

Notarinis patvirtinimas aktualus tik tuo atveju, jei vienas iš bendraturčių ketina parduoti turtą ne kitam bendraturčiui, o naujam savininkui - tokiu atveju „naujajam“ bendraturčiui naudojimosi tvarka, kuri nebuvo patvirtinta notaro ir įregistruota viešajame registre - nebus privaloma.

Daug kam aktualus LAT išaiškinimas dėl sklypų bendratučių teisės statyti ar rekonstruoti statinius ant bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (Civilinė byla Nr. e3K-3-107-248/2018). Kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti.

Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio - galimo statytojo - būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiūlymų pateikimas.

Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams.

Teismų praktikoje pažymima, kad esant interesų išsiskyrimui svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, negali būti siekiama išimtinai savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų.

Bendraturčių Teisės Ir Pareigos

Atliekant keliems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, būtinas visų bendraturčių sutikimas. Iniciatyvą atlikti tokius kadastrinius matavimus gali išreikšti ir vienas iš bendraturčių, tačiau įregistruoti juos viešame registre, nesant kitų bendraturčių sutikimo, jis negali. Toks kadastrinių matavimų atlikimas pagal LKS-94, jeigu iki šiol pagal šią sistemą nebuvo atliktas, yra reikalingas prieš atliekant bet kokius tolimesnius teisinius veiksmus.

Tačiau bendraturčių be teisinio pagrindo neduodamas sutikimas atlikti kadastrinius matavimus gali būti vertinamas kaip to siekiančio bendraturčio nuosavybės teisės įgyvendinimo nepagrįstas suvaržymas.

Siekiant išvengti tokio ribojimo, bendraturčiams be teisėto pagrindo neduodant sutikimo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, šiuos matavimus siekiantis atlikti bendraturtis turi teisę kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti tokius matavimus be kitų bendraturčių sutikimo.

Reikalavimai Ieškiniui

Kai reiškiamas reikalavimas atidalyti iš bendrosios nuosavybės žemės sklypo dalį, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą žemės sklypą prašo suformuoti.

Be to:

• Bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas turi būti suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas su pažymėtomis posūkių taškų koordinatėmis pagal LKS-94.
• Parengtas žemės sklypų formavimo projektas turi atitikti tokiam projektui keliamus teisės aktų reikalavimus ir patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos.
• Atidalijant žemės sklypus tarp bendraturčių, turi būti atsižvelgiama į šių bendraturčių turimus statinius šiuose žemės sklypuose, kad nebūtų neproporcingai apsunkintas jų naudojimas.

Teismo Sprendimas

Kai tarp bendraturčių kyla ginčas dėl atidalijimo būdų, teismas atidalija atidalijimo siekiančio bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės, įvertinęs jam pateiktą atidalijimo projektą pagal kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus.

Teismas negali leisti atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui pačiam rengti atidalijimo projektą ateityje be bendraturčių sutikimo, kadangi tokio atsidalijimo siekiančio bendraturčio teisių gynybos būdo nenustato CK 4.80 straipsnio norma.

Apibendrinant, ieškinys dėl leidimo įregistruoti žemės sklypą be bendraturčio sutikimo yra galimas, tačiau būtina laikytis teisinio proceso ir pateikti teismui visus reikiamus dokumentus bei įrodymus. Svarbu atsižvelgti į bendraturčių teises ir siekti teisingo sprendimo, kuris užtikrintų nuosavybės teisės įgyvendinimą.

Reikalavimai Žemės Sklypo Atidalijimo Projektui

Ši lentelė apibendrina pagrindinius reikalavimus, kuriuos turi atitikti žemės sklypo atidalijimo projektas:

Kada Reikalingi Rašytiniai Šalia Esančių Sklypų Savininkų Sutikimai Dėl Statybų?

Trumpai galima sakyti, kad beveik visada, tačiau verta atsižvelgti į kiekvieną individualų atvejį. Pavyzdžiui, dažnai tenka išgirsti svarstymų - jei pastatas ar statinys yra toliau nei 3 metrai nuo sklypo ribos, tuomet kaimyninio sklypo savininko leidimo nereikia.

Kada Reikalingas Rašytinis Kaimynų Sutikimas?

Šalia esančių sklypų savininkų sutikimai dėl statybų Jūsų sklype reikalingi, kai:

• Yra statomas užtvaras ant sklypo ribos.
• Statoma arčiau kaip 1 metras iki sklypo ribos.
• Kitais Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 numatytais atvejais.

Visi atvejai, kada reikalingas šalia esančių sklypų savininkų rašytinis sutikimas dėl statybų, yra numatyti Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“.

Konkretus Pavyzdys

Tarkime, turite sodo namelį 6 arų sklype ir norite statyti priestatą. Koks turi būti mažiausias atstumas nuo sklypo ribos iš pietų pusės? Ar galima palikti tik 1 metrą? Ar reikalingas kaimynų sutikimas?

Jei norite palikti 1 metrą, reikalingas kaimyno notariškas sutikimas ir pastato rekonstrukcijos projektas. Privalomas pastato atstumas nuo sklypo ribos yra 3 metrai iš visų pusių. Jei kaimynas duoda raštišką sutikimą (notarinį), tuomet galima statyti arčiau tiek, kiek parašyta kaimyno sutikime.

Atstumai Nuo Sklypo Ribos: Pagrindinės Taisyklės

Statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. Bendruoju atveju, mažiausi atstumai nuo pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio - ne mažesnis kaip 3,0 m iki sklypo ribos. Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui.

Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu (patvirtintas notariškai). Bet kuriuo atveju turi būti išlaikomi ir priešgaisriniai atstumai tarp pastatų esančių gretimuose sklypuose.

Priešgaisrinis atstumas priklauso nuo pastatų konstrukcijų ir gali svyruoti nuo 6,0 m iki 8,0 m ar net 15,0 m. Tiksliai pasakyti atstumą galima tik įvertinus gretimuose sklypuose esančius pastatus.

Svarbu Įsidėmėti:

• Mažiausias atstumas nuo pastato iki sklypo ribos turi būti 3 metrai, kitu atveju reikalingas kaimyno notariškai patvirtintas sutikimas.
• Būtina įvertinti, ar yra išlaikomi priešgaisriniai atstumai tarp pastatų (minimum 6 metrai, jei pastatai pirmos ugniaatsparumo klasės).
• Pagal LR teisės aktus, minimalus atstumas nuo pastato stogo konstrukcijos iki sklypo ribos yra trys metrai, neišlaikant minimalaus atstumo būtinas gretimo sklypo savininko sutikimas patvirtintas seniūno ar notaro.

Moduliniai Namai: Ar Visada Reikalingas Kaimynų Leidimas?

Vis dažniau kylantis klausimas - ar modulinis namas statomas tam tikrame sklype visada yra lygiateisis tradiciniam namui? Kada jam statyti nereikia kaimynų leidimo?

Dažnai pastačius modulinį namuką šalia kito sklypo ribos, kyla ginčų, ar jis laikomas statiniu, kurio statybai taikomas minimalus 3 metrų atstumas nuo gretimo sklypo ribos, ar visgi nekilnojamas daiktas, kurio statybai netaikomi minimalūs atstumai nuo gretimo sklypo ribos, t.y. kuris gali būti pastatytas kad ir prie pat sklypo ribos.

Be gretimo sklypo savininko leidimo (sutikimo) statyti kilnojamą namuką galima, jeigu jis neatitinka statinio sąvokos, o tam įvertinti yra keli svarbūs kriterijai ir sąlygos.

Sąlygos, Kad Modulinis Namas Būtų Laikomas Kilnojamu Turtu:

• Laikančios konstrukcijos: Užtikrinti, jog daikto (modulinio namo) laikančios konstrukcijos nėra statomos statybos būdu žemės sklype.
• Ryšys su žeme: Daiktas nebūtų tvirtai, neatsiejamai susietas su žeme.
• Dokumentacija: Įsitikinti, kad namelio komerciniame pasiūlyme, pirkimo - pardavimo dokumente, techninėje specifikacijoje ir pan., nėra reikalavimo įrengti pamatus žemės sklype daikto naudojimo pagal paskirtį ar stabilumo užtikrinimo tikslais. Taip pat, jog būtų pažymėta, kad tai „kilnojamas“ modulis/namelis su visomis sienomis, langais ir durimis.
• Perkėlimo sąnaudos: Įsitikinti, kad namo perkėlimo sąnaudos yra palyginus mažos.
• Komunikacijos: Elektros tinklų pajungimą reikėtų padaryti lengvai atjungiamą. Vandens sistemą reikėtų įrengti taip, kad irgi būtų lengva atjungti bei perkelti į kitą vietą namą.
• Nuotekos: Jeigu namelyje bus reikalinga įrengti trapą (pvz. vandeniui nubėgti), rekomenduotina jį išleisti ant žemės sklypo, o ne į specialias nuotekų valymo sistemas (jeigu tos nuotekos netaršios).
• Apsaugos zonos: Statant namuką, reiktų įvertinti ir kaimyniniame sklype esančias apsaugos zonas: geriamojo vandens gręžinio ar šulinio vietos (jeigu toks yra), nuotekų valymo sistemos ir pan.
• Terasa: Jeigu ketinate įsirengti terasą aplink savo kilnojamą turtą, reikia žinoti, jog terasa priskiriama inžineriniam statiniui, kuriam taikomas minimalus 1 metro atstumas nuo gretimo sklypo ribos. Tam, kad modulinis namas išliktų kilnojamas turtas, rekomenduotina terasos nesujungti jungtimis (varžtais ir pan.) prie modulio taip, kad šis sujungimas trukdytų perkelti daiktą į kitą vietą (palikite bent 1 cm.).

Teisminiai ginčai dažniausiai palankiau baigsis tiems, kurie jiems yra geriau pasiruošę. Tad jeigu statydamiesi modulinį namą skirsite dėmesio visoms šioms išvardintoms detalėms, labai tikėtina, kad jūsų turtas liks stovėti ten, kur ir planavote, o gretimo sklypo savininko sutikimo jam gauti nereikės, nes daiktas nebus priskirtas statiniui, kurio statybai nustatytas minimalus 3 m.

Žemės Ūkio Paskirties Žemės Pardavimas

Žemės pardavimas ypatingas tuo, kad čia yra pirmumo teisę į sklypo pirkimą turintys asmenys, apie pardavimą reikia informuoti Nacioanalinę žemės ūkio tarnybą (NŽT), o sklypo planas turi atitikti įstatymų keliamus reikalavimus.

Pagrindiniai Žemės Pardavimui Reikalingi Dokumentai:

• Žemės pardavimui taip pat bus reikalingas sklypo planas, atitinkantis įstatymų keliamus reikalavimus.
• Galiojantis asmens tapatybės dokumentas.
• Žemės sklypo įgijimo dokumentas, kurio pagrindu Jūs įgijote turtą (pirkimo-pardavimo sutartis / paveldėjimo teisės liudijimas / dovanojimo sutartis / teismo sprendimas ir pan.).
• Jei žemės sklypas yra įkeistas kredito įstaigai - kreditoriaus leidimas parduoti.
• Jei žemės sklypas priklauso keliems bendraturčiams - sandoryje turės dalyvauti ir kiti bendraturčiai, sutinkantys su parduodama kaina. Jiems taip pat būtini galiojantys asmens tapatybės dokumentai. Jei bendraturčiai savo dalies nesutinka parduoti, tokiu atveju jie turi parašyti notarų biure atsisakymą pirkti parduodamą dalį. Su atsisakymu jau galite parduoti Jums priklausančią sklypo dalį.
• Jei esate išsituokęs - ištuokos liudijimas ir teismo sprendimas dėl turto padalijimo. Jei tokio sprendimo nebuvo - buvusio sutuoktinio sutikimas parduoti.
• Jei esate susituokęs - sutuoktinio sutikimas parduoti.
• Retrospektyvinis turto vertinimas, jei žemės sklypas nuosavybės teise Jums nepriklauso 10 m., yra paveldėtas iš pirmos eilės giminaičio, o paveldėjimo metu nebuvo atliktas turto vertinimas.

Pranešimas Dėl Sprendimo Parduoti Žemės Ūkio Paskirties Žemės Sklypą

Norint parduoti žemę, turite gauti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sutikimą parduoti žemės ūkio paskirties žemę. Kai Nacionalinei žemės ūkio tarnybai pateiksite pranešimą dėl žemės sklypo pardavimo, tuomet NŽT informuos visus pirmenybės teisę į šį sklypą turinčius asmenis, kad vyksta žemės pardavimas už Jūsų norimą kainą. Su gautu NŽT leidimu žemės sklypo kitiems asmenims negalėsite parduoti pigiau, nei buvo pasiūlyta pirkti pirmumo teisę turintiems asmenims.

Prašymas Išduoti Sutikimą Įsigyti Žemės Ūkio Paskirties Žemę

Svarbus įstatymų atnaujinimas nuo 2018 metų: žemės pardavimui taip pat reikalingas ir pirkėjui suteiktas NŽT leidimas. Pirkėjas turi kreiptis su prašymu į NŽT skyrių, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra pageidaujamas pirkti žemės sklypas.

Žemės Ūkio Paskirties Žemės Kaina

Žemės ūkio paskirties žemės kainą įtakoja daug veiksnių:

• žemės sklypo plotas;
• našumo (derlingumo) balas;
• sklypo būklė;
• reljefas;
• sklypo formos taisyklingumas;
• privažiavimas;
• panašių sklypų pasiūla Jūsų vietovėje;
• sklype esančios elektros linijos atramos;
• melioracijos įrenginiai ir kiti veiksniai.

Žemės kaina gali svyruoti nuo 2000 Eur iki 14 000 Eur už 1 ha. Konkretaus jūsų sklypo kainą gali nustatyti tik profesionalus nekilnojamojo turto brokeris arba nepriklausomas turto vertintojas.

Paveldėtos Žemės Pardavimas

Jei sklypą paveldite iš pirmos eilės giminaičio (tėvų arba brolių, seserų), paveldėjimo metu rekomenduojama pasidaryti turto vertinimą. Turto vertinimą notarui reikia pateikti iki nuosavybės įregistravimo momento Jūsų vardu. Tokiu atveju į paveldėjimo teisės liudijimą bus įrašyta turto kaina nustatyta vertinimo metu. Ji dažniausiai būna artima pardavimo kainai. Tada pardavimo metu Jums nebus taikomas GPM mokestis arba jis bus minimalus.

Kam Galiu Parduoti Žemės Sklypą?

Žemės ūkio paskirties žemės pardavimas galimas teisę pagal LR įstatymus turintiems asmenims, jei šie Jūsų norimomis sąlygomis pirkti atsisako, parduoti galite tretiesiems asmenims.

Pirmumo teisę pirkti Jūsų žemės sklypą turintys asmenys:

• parduodamo žemės sklypo bendraturčiai - Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka;
• parduodamo žemės sklypo naudotojai, naudojęsi šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus pagal VĮ Registrų centre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį, išskyrus neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį;
• asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurie ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu;
• fiziniai asmenys, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje.

Atsiskaitymo Tvarka Už Žemės Ūkio Paskirties Sklypą

Atsiskaitymas už perkamą žemės ūkio paskirties sklypą galimas tik bankiniu pavedimu. Mokėjimo nurodymo kopiją bus būtina pateikti sandorį tvirtinančiam notarui.

tags: #bendraturciu #sutartis #del #zemes #ribu