Daugiabučio Namo Bendrojo Naudojimo Objektai: Žala ir Teismų Praktika

Daugiabučių namų gyventojams dažnai kyla klausimų dėl bendrojo naudojimo objektų, jų priežiūros ir administravimo. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo taisyklėmis Lietuvoje, remiantis įstatymais ir teisine praktika.

Daugiabutis namas Vilniuje

Kas Yra Bendrojo Naudojimo Objektai?

Bendrojo naudojimo objektai yra apibrėžti Bendrijų įstatymo 2 straipsnyje. Pastato savininkų bendrojo naudojimo objektai turi būti surašyti bendrojo naudojimo objektų apraše, kuriame, be kita ko, nurodoma, ar konkretus objektas priskiriamas visiems savininkams, ar tik jų daliai, gali būti.

Bendrojo Naudojimo Objektų Pavyzdžiai

• Pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, laikančiosios sienos, kolonos)
• Išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo butų
• Perdangos, stogas, fasado architektūros detalės
• Balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos
• Pastato bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos (mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos įranga)
• Laiptinės

Taip pat, svarbu paminėti, kad žemė yra bendroje nuosavybėje, neatidalinta.

Bendrijos Teisės ir Pareigos

Bendrija steigiama valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus. Bendriją steigia pastato savininkai, to pastato savininkų bendrija rūpinasi to pastato savininkų bendraisiais interesais.

Bendrijos Administravimas ir Priežiūra

Klausimas, ar bendrija turi kokias teises administruoti ar prižiūrėti kiemo sklypą?

Sandėliukai ir Bendrojo Naudojimo Patalpos

Ar sandėliukai, neturintys unikalaus numerio, yra bendrojo naudojimo patalpos? Ar turi teisę kitas buto savininkas pretenduoti į kaimyno naudojamą sandėliuką, nes kaimynas turi sandėliuką didesnį, nors jo butas yra mažesnis?

Jeigu asmeniškai naudojami sandėliukai priskiriami bendrajai dalinei nuosavybei, tai suprasčiau, kad kaimynas teisėtai reikalauja didesnio ploto sandėliuko, ar aš teisus ?

Savininkai gali nustatyti naudojimosi bendrojo naudojimo objektu tvarką, proporcingumas yra svarbus argumentas, bet galbūt ne vienintelis, savininkai gali nuspręsti ir kitaip.

Kol nustatyta tvarka visiems tinka, viskas gerai, bet jeigu kyla nepasitenkinimo dėl galiojančios tvarkos, galima pasiūlyti nustatyti naują tvarką, o nepavykus susitarti galima kreiptis į teismą ir teismas priims sprendimą, kurį bus privaloma vykdyti.

Siūlytume pasitarti su šioje srityje...

Konfliktinės Situacijos ir Jų Sprendimas

Gyvenant daugiabutyje, neišvengiamai kyla įvairių konfliktinių situacijų. Štai keletas pavyzdžių ir galimų sprendimo būdų:

Balkono Remontas

Mūsų 4 a. namas su kitu namu yra sujungtas siena su įrengtais balkonais, po kuria yra praėjimas pėstiesiems. Išėjimas į tuos balkonus yra iš mūsų namo butų balkonų.

Problema tame, kad balkono, kuriuo aš galiu naudotis, pagrindo (jei teisingai suprantu, tai laikanti konstrukcija) išorinis kraštas pradėjo trupėti ir kristi gabalais, kas kelia pavojų praeiviams.

Bendrijos pirmininkui nereaguojant į problemą, kreipiausi raštu. Gavau žodinį atsakymą, kad balkono remontas yra buto savininko, kuris naudojasi tuo balkonu, rūpestis.

Ar teisėtas būtų bendrijos narių susirinkimo sprendimas, jog remontuoti turi pats naudotojas?

Siena su Stikliniais Blokeliais

Sveiki, gyvename bute, kuris turi lodžiją, kaimynas skundžiasi, kad lyjant lietui nuo mūsų lyja į apačią pas jį. Siena statyta iš stiklinių blokelių, viduje iškalta medinėmis lentelėmis. Mano manymų, ta siena yra namo fasado dalis, bet kaimynas aiškina, kad ją mes turim tvarkyt ir daryti iš naujo savo lėšomis, nors net nesam tikri, ar nuo mūsų jam bėga, nes pas mus viduje viskas sausa.

Būčiau dėkinga už išsamesnį paaiškinimą, ar iš bendrijos lėšų tvarkoma tokia siena ar iš asmeninių lėšų.

Lifto Įrengimas ir Mokesčiai

Daugiabutyje planuoja keisti liftą, kaip galima išvengti mokėti už lifto pirkimą, jei gyvename pirmame aukšte. Manome, kad niekaip neišvengsite.

Pirmo aukšto savininkai, jeigu nustatoma, kad jie nesinaudoja liftu, gali nemokėti naudojimosi liftu išlaidų (už lifto elektrą, už lifto valymą ar pan.), bet liftas yra bendras pastato inžinerinis objektas, prie kurio išlaikymo ir techninės priežiūros turi prisidėti visi savininkai.

Panašiai, pavyzdžiui, ir dėl namo stogo - juk nelipate ant stogo, nesinaudojate juo (nebent terasa būtų įrengta), bet vis tiek turite prisidėti prie jo...

Kiti Svarbūs Klausimai

Įkrovos Stotelės

Ar gali Bendrijos susirinkimuose būti keliamas klausimas dėl Bendrijos narių finansavimo įkrovos stotelių sistemos įrengimui? Jei taip, ar tai legalu, kad net ir tie Bendrijos nariai, kurie neturi parkavimo vietų, turi mokėti už įkrovos stotelių diegimą.

Jeigu sprendžiamas klausimas dėl naujo bendrojo naudojimo objekto sukūrimo (pavyzdžiui, įkrovos stotelių, kuriomis galės naudotis visi savininkai), sprendimą turėtų patvirtinti ne bendrijos nariai, bet dauguma visų butų ir kitų patalpų savininkų.

Klausimas, ar aš turiu elektromobilį, šiuo atveju gal nėra esminis, nes šiandien neturiu, o rytoj gal turiu, o gal mano nuomininkas turės. Svarbus klausimas šiuo atveju - ar visi turės teisę tuo obkjektu naudotis. Jeigu...

Nuotekų Sistemos Remontas

Gyveni bendrabutyje, pirmame aukšte, įėjimas į butą atskiras, nuotekų sistema sumontuota atskirai nuo bendrabučio sistemos, nes tas butas kadaise buvo svečių kambarys.

Tai 2024 m. mūsų bendrabutyje keitė dalį nuotekų vamzdį. Mes esame su žmona senjorai. Tai gavome sąskaitą kad PER 18 MĖNESIŲ TURĖSIME SUMOKĖTI apie 640 eurų. Ar tai yra teisingas sprendimas. Niekas neaiškina kokie darbai ir kiek buvo pakeista vamzdynų, o sąskaitas pateikia.

Jei buvo keičiami visų butų ir kitų patalpų savininkams priskirti bendrojo naudojimo nuotekų vamzdynai, proporcingai prie jų atnaujinimo turi prisidėti visi butų ir kitų patalpų savininkai.

Informaciją apie tai, kodėl, kas kada, kaip, už kiek buvo remontuojama, jums turi pateikti jūsų namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas: arba bendrijos pirmininkas, arba paskirtas administratorius, arba jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo. Jeigu jūsų vamzdynas atskiras (ar...

Terasos Įrengimas Ant Stogo

Laba diena, noriu paklausti, kokiu būdu daugiabučio namo gyventojas turi gauti kitų butų savininkų pritarimą, norėdamas ant namo stogo, kuris yra bendro naudojimo objektas, įsirengti terasą. Ar gyventojas pats gali eiti į butus ir rinkti parašus, kad jam kiti namo gyventojai leistų ant stogo įsirengti terasą. (šiuo atveju yra tikimybė, kad parašai bus sufalsifikuoti, arba gyventojams bus netinkamai paaiškintas parašų rinkimo tikslas). Ar šis butų savininkų sprendimas dėl stogo panaudojimo sprendžiamas susirinkimo metu ar balsuojant raštu. Koks teisės aktas tai reglamentuoja. Civilinio kodekso 4.85 straipsnis.

Terasos įrengimas ant stogo vieno savininko asmeninėms reikmėms, suformuojant tą stogo dalį kaip objektą, priskirtiną nuosavybės teise vienam asmeniui, manytume, nebūtų naujo...

Mokesčiai Už Teritorijos Priežiūrą

Namo bendrija neturi savo teisiškai įregistruoto žemės sklypo, tačiau bendrijos administracija skaičiuoja mokesčius už teritorijos valymą, žolės nupjovimą, vaikų žaidimo aištelės tvarkymą, medžių genėjimą ( neva, taip nuspręsta visuotiniame bendrijos narių susirinkime ) . Vyriausybės atstovas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju rinkliava negalima. Kaip yra iš tiesų, nes gyventojai jau pradeda nemokėti mokesčių už teritorijos priežiūrą?

Svarbu išsiaiškinti, kas valdo teritoriją, būna, pavyzdžiui, kad bendrija išsinuomoja žemės sklypą iš valstybės, būna, kad nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso žemės sklypas.

Daugiabučio namo teritorija

Atsakomybė Už Žalą: Teismų Praktika

Apeliacinės instancijos teismas neseniai išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiama, ar daugiabučio namo administratorius atsako už namo kanalizacijos vamzdyno avariją ir dėl to atsiradusią žalą buto savininkui.

Bylos esmė - iš daugiabučio namo bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio išsiliejęs nuotekų vanduo užliejo butą, padarydamas turtinę žalą. Buto savininkas teigė, kad administratorius tinkamai neprižiūrėjo namo vamzdyno, todėl teisme iš administratoriaus pareikalavo atlyginti nuostolius.

Administratorius nesutiko - jis nurodė, kad būtent ieškovė turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas - namo administratoriaus neteisėtus veiksmus, jo kaltę dėl tų veiksmų, žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp administratoriaus veiksmų ir žalos.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą paliko galioti. Teismas nustatė, kad administratorius elgėsi rūpestingai ir atidžiai, laikėsi Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo.

Teismai šioje byloje rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės, kurioje išaiškinta, kad vien faktas, jog pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023; kt.).

Būtent daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus įstatymas įpareigoja spręsti klausimus dėl daugiabučio namo priežiūros bei jo objektų atnaujinimo ir pagerinimo darbų.

Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nurodė, kad daugiabučio administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimo dėl daugiabučio namo bendrųjų konstrukcijų, taip pat ir dėl kanalizacijos stovo, esančio namo pirmo ir antro aukštų perdangoje, kuris apžiūrint Daugiabučio bendro naudojimo patalpas nesimato, remonto darbų, tokiais atvejais ji veikia esant daugiabučio namo bendrasavininkų pavedimui bei aiškiai išreikštai valiai, kaip organizatorius ir (ar) vykdytojas, organizuojantis (vykdantis) pastato savininkų priimtus sprendimus.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis turi platesnę reikšmę praktikoje. Ji primena, kad daugiabučio namo priežiūra yra bendra visų savininkų pareiga, o administratorius - tik jų įgaliotas tvarkytojas. Todėl, kai gyventojai patys atsisako remontuoti senus vamzdynus, atsakomybė už pasekmes tenka jiems patiems, o ne administratoriui.

Parkavimo Aikštelės Naudojimas ir Teisės

Daugiabučių namų savininkai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir turėdami teisėtą poreikį naudotis kieme esančia parkavimo aikštele, net jei ji priklauso kitam savininkui, gali reikalauti nustatyti tokiai aikštelei naudojimosi tvarką ir mokėtiną kompensaciją.

Tai 2025 metų gegužės 6 d. paskelbtoje nutartyje konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Neretai vystytojams plėtojant daugiabučių ar individualių namų kvartalų projektus nuosavose sklypuose, pasitaiko atvejų, kai parduodant butus ar namus pagrindiniams objektams aptarnauti skirtos erdvės proporcingai nepaskirstomos gyventojams, pavyzdžiui parkavimo aikštelės ar privažiavimo keliai.

Šis kasacinio teismo sprendimas - svarbus signalas tiek gyventojams, tiek NT vystytojams. „Ši byla tampa precedentu, leidžiančiu aiškiau apibrėžti teisėtą naudojimosi kitam subjektui priklausančia infrastruktūra pagrindą, ypač kai kalbama apie ilgalaikį naudojimąsi ir viešąjį interesą“, - pažymi advokatas.

LAT nagrinėtos bylos aplinkybės atskleidė, kad prie daugiabučio namo esanti parkavimo aikštelė nuosavybės teise priklauso įmonei, tačiau ja jau daugelį metų naudojasi gyvenamojo namo gyventojai, kadangi pagal detaliojo planavimo dokumentus, įgyvendinant reikalavimą užtikrinti tam tikrą parkavimo vietų skaičių, ji buvo numatyta aptarnauti pagrindinį objektą - daugiabutį.

Įmonė teigė, kad gyventojai neteisėtai užėmė jų teritoriją ir reikalavo nutraukti naudojimąsi ja. Tačiau Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad tokiose situacijose svarbu vertinti dėl kokių priežasčių gyventojai naudojasi aikštele, ar tai būtina tinkamam daugiabučio eksploatavimui, ir ar egzistuoja teisinis pagrindas pripažinti tokią aikštelę daugiabučio namo priklausiniu.

Teismas išaiškino, kad vien tai, jog parkavimo aikštelė nėra bendrojo naudojimo objektas, savaime nereiškia, kad gyventojai neturi teisės į jos naudojimą. „Gyventojų naudojimasis parkavimo aikštele, priklausančia kitam juridiniam asmeniui, gali būti pagrįstas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kai toks naudojimas yra būtinas daugiabučio namo funkcionavimui, o žala savininkui atlyginama“, - teigiama nutartyje.

Teismas pabrėžė, kad būtina įvertinti visas aplinkybes - ar aikštelė faktiškai reikalinga gyventojų poreikiams, ar gyventojai siekė susitarti dėl kompensacijos, ar ji nustatyta pagrįstai.

Lentelė: Atsakomybė Už Bendrojo Naudojimo Objektų Priežiūrą ir Remontą

tags: #bendro #naudojimo #objektas #zala #teismas