Gyvenimas daugiabutyje ne visuomet gali būti idiliškas. Nesutarimai tarp kaimynų - tūkstančius metų aktualumo neprarandanti tema visame pasaulyje. Gyvenant šalia, priežasčių konfliktui gali atsirasti įvairių. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip elgtis su nevalyvais kaimynais daugiabutyje, ką daryti užliejimo atveju, kaip spręsti triukšmo problemas ir kaip užtikrinti tvarką bendrose patalpose.
Užlietas butas ir kaimynų reikalavimai įsileisti: ar privaloma atverti duris?
Daugiabutyje gyvenančiai moteriai netikėta nelaimė prasidėjo kaimynų bute - trūkus vamzdžiui vanduo užliejo jos būstą. Kaip ji pati rašo socialinėje erdvėje, nuostoliai buvo užfiksuoti nuotraukomis, o turto draudimo bendrovė, įvertinusi pateiktą medžiagą, išmokėjo kompensaciją. Tačiau istorija tuo nesibaigė. Kaimynai pareiškė nesutinkantys su nustatytu žalos dydžiu ir ėmė griežtai reikalauti būti įleisti į nukentėjusiosios butą, kad galėtų patys apžiūrėti padarytą žalą. Moteris klausia: ar ji privalo juos įleisti, ar turi dalyvauti ginče dėl žalos dydžio ir kokie galimi tolesni veiksmai?
Pagal galiojančius teisės principus butas yra privati nuosavybė, o jo neliečiamumas - konstituciškai saugoma teisė. Tai reiškia, kad be savininko sutikimo į patalpas patekti negali nei kaimynai, nei kiti tretieji asmenys, išskyrus išimtinius atvejus, kai būtina skubiai pašalinti avariją ar pavojų.
Jei vamzdis jau sutvarkytas ir grėsmės nebėra, vien tik ginčas dėl žalos dydžio nesuteikia kaimynams automatinės teisės reikalauti patekti į svetimą butą. Toks apsilankymas galimas tik savininkui sutikus. Kita vertus, praktikoje neretai rekomenduojama situaciją vertinti pragmatiškai - savanoriškas, aiškiai apibrėžtas ir trumpas apsilankymas kartais padeda išvengti ilgesnių teisminių ginčų. Vis dėlto tai yra pasirinkimas, o ne pareiga.
Kadangi nukentėjusioji buvo apsidraudusi, svarbus vaidmuo šioje istorijoje tenka draudimo bendrovei. Išmokėjusi kompensaciją, ji įgyja teisę regreso tvarka reikalauti atlyginti išmokėtą sumą iš atsakingo asmens - šiuo atveju kaimynų. Tai reiškia, kad pagrindinis finansinis ginčas dėl žalos dydžio dažniausiai vyksta tarp draudiko ir kaltininko, o ne tarp kaimynų tarpusavyje. Nukentėjusioji tokiu atveju tampa labiau aplinkybių liudytoja nei aktyvia ginčo šalimi. Vis dėlto jei kaimynai nuspręstų ginčyti išmoką teisme, ji galėtų būti įtraukta į procesą kaip trečiasis asmuo ar liudytoja, tačiau tai nereiškia, kad ji privalo pati spręsti konfliktą ar derėtis dėl sumų.
Dažniausias - taikus susitarimas, kai susipažinę su draudimo skaičiavimais kaimynai sutinka su nustatyta suma arba ieško kompromiso su draudiku. Jei kyla abejonių dėl žalos įvertinimo pagrįstumo, galima kreiptis dėl nepriklausomos ekspertizės, kurią atliktų profesionalūs turto vertintojai. Kraštutiniu atveju ginčas gali persikelti į teismą, kur būtų vertinamos visos aplinkybės - nuotraukos, apžiūros aktai, ekspertų išvados ir kiti įrodymai.
Visgi į tokius gyventojos nuogąstavimus vienoje teisinių patarimų grupėje socialiniuose tinkluose sureagavę internautai laikėsi tvirtos pozicijos: nukentėjęs asmuo niekam nieko neprivalo, o žalos dydį įvertina ir kompensaciją išmoka draudimo bendrovė.
Kita internautė antrino, kad jeigu draudimo bendrovė jau įvertino žalą ir išmokėjo kompensaciją, reiškia, viskas buvo atlikta tinkamai ir kaimyno į nuosavą butą įsileisti neprivaloma.
Pasak internauto, jis prašęs tiek kaimynų, tiek draudimo bendrovės pateikti žalos įrodymus, tačiau šie buvo „neatitinkantys realybės“.
„Mes nusprendėme nemokėti ir raštu išdėsteme atsisakymą. Patikėkit, apie 2 metus ramu. Niekam nieko nebereikia. Mes nieko nemokėjome ir mūsų draudimas nemokėjo. Tai gal kartais reikia nusileisti principams, kad nenueitų iki kokių teismų.“ - patikino jis.
Ką daryti nukentėjus ir kaip prisiteisti žalą?
Tuo tarpu ekspertai teigia, kad liejus butą svarbiausia nedelsti ir iš karto imtis veiksmų. Pirmiausia reikia sustabdyti vandens tekėjimą - jei patys to padaryti negalite, būtina kviesti avarinę tarnybą. Taip pat rekomenduojama išjungti elektrą, kad būtų išvengta trumpojo jungimo, surinkti ir į saugią vietą perkelti sausus daiktus, nusausinti grindis bei kuo greičiau pradėti patalpų džiovinimą. Apie įvykį verta informuoti namo administratorių ar bendrijos pirmininką. Kuo greičiau reaguosite, tuo mažesnė bus ilgalaikė žala - drėgmė gali sukelti pelėsį, pažeisti grindis ar elektros instaliaciją, todėl kartais prireikia ir specialistų apžiūros.
Ne mažiau svarbus etapas - tinkamas žalos užfiksavimas. Reikia nufotografuoti ir, jei įmanoma, nufilmuoti visus pažeidimus, užfiksuoti vandens dėmes, sugadintus baldus ar lubas. Jei kyla rizika, kad kaimynas gali ginčyti atsakomybę, verta pasikviesti antstolį faktinėms aplinkybėms konstatuoti - jo surašytas protokolas teisme turi didesnę įrodomąją galią nei vien paties savininko pateiktos nuotraukos. Taip pat gali būti atliekami drėgmės matavimai ar kviečiami specialistai įvertinti elektros instaliacijos bei konstrukcijų būklę. Surinkti įrodymai vėliau tampa pagrindu reikalauti žalos atlyginimo.
Kompensacijos galimybės priklauso nuo konkrečios situacijos. Jei butas apdraustas, pirmiausia reikėtų kreiptis į savo draudimo bendrovę - nustačius draudžiamąjį įvykį, išmoką atlygins draudikas, o vėliau pats išsiieškos sumą iš kaltininko. Jei draudimo nėra, galima tartis su kaimynu dėl geranoriško žalos atlyginimo arba kreiptis į teismą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viršuje gyvenantis savininkas privalo naudotis savo turtu taip, jog nebūtų daroma žala kitiems, todėl užliejimo atveju dažniausiai taikoma civilinė atsakomybė.
Štai keletas patarimų, ką daryti užliejimo atveju:
- Nedelsiant sustabdykite vandens tekėjimą.
- Išjunkite elektrą.
- Surinkite ir perkelkite sausus daiktus.
- Nusausinkite grindis ir pradėkite patalpų džiovinimą.
- Informuokite namo administratorių ar bendrijos pirmininką.
- Nufotografuokite ir nufilmuokite visus pažeidimus.
- Pasikvieskite antstolį faktinėms aplinkybėms konstatuoti (jei reikia).
- Kreipkitės į draudimo bendrovę (jei butas apdraustas).
Statistika apie kaimynų santykius ir užliejimus
„Lietuvos draudimo“ tyrimas parodė, kad su kaimynais draugiškai bendrauja 40 proc. gyventojų, o maždaug 55 proc. - tik pasisveikina ir apsiriboja mandagiais pokalbiais, 5 proc. pripažįsta su kaimynais visiškai nebendraujantys. Palaikyti reguliarius santykius su kaimynais labiau linkę vyresnio amžiaus gyventojai (nuo 46 metų). O jaunesnioji karta (iki 35 metų) apsiriboja pasisveikinimu - daugiau nei pusė šios kartos atstovų neturi nė vieno kaimyno telefono numerio.
„Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas atkreipia dėmesį, kad santykiai su kaimynais daro įtaką gyventojų turto saugumui - šalia gyvenantys žmonės padeda ne tik įvykus užliejimui ar gaisrui, bet ir gali užkirsti kelią vagystėms.
Didžiausios šalyje ne gyvybės draudimo bendrovės duomenimis, dažniausiai būstuose pasitaikanti žala yra vandens užliejimas. Šių metų duomenys rodo, kad per savaitę butuose įvyksta apie 100 užliejimo žalų, kurias užfiksuoja „Lietuvos draudimas“. Lyginant su praėjusiais metais, vandens užliejimo atvejų, nuo kurių dažnai nukenčia ir buto gyventojai, ir kaimynai, skaičius padidėjo aštuntadaliu, o išmokėtų žalų suma viršijo 570 tūkst. eurų.
Atvejai, kai dėl vandens užliejimo nukenčia ne tik butas, kuriame įvyko nelaimė, bet ir apliejami kaimynų būstai, sudaro maždaug trečdalį visų užliejimo įvykių. Užliejus kaimynus už žalą visuomet atsako buto, kuriame įvyko avarija, savininkas, o nuostolių jis gali išvengti turėdamas civilinės atsakomybės draudimą.
Ką daryti, jei kaimynai šiukšlina ar teršia aplinką?
Vilnietė Evelina skundėsi, kad jos kaimynė jau daug metų pro savo buto langus purto kilimus, patalus, visokius maišelius, viską pilsto. „Viskas skrenda tiesiai į vaiko kambarį per langą, nespėju palangės viduje valyti. Neatidaryti langų - ne išeitis. Visi langai - murzini, dulkėti. Neišeina su moterimi susišnekėti, ji taip daro „n“ metų ir nemato problemos“, - pasakojo Evelina.
Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas pabrėžė, kad iš balkonų, lodžijų ar per atidarytus langus valyti, dulkinti kilimus, grindų dangas, patalynę, drabužius ar kitus daiktus yra draudžiama. Anot Klaipėdos miesto savivaldybės atstovų, užfiksavus tokį elgesį gali būti taikomos nuobaudos. Jiems antrino ir Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus vyr. specialistė Indrė Rinkevičė. Pasak jos, toks elgesys, kaip šiukšlių mėtymas, skysčių pilstymas ar dulkių purtymas per langą, nėra galimas ar toleruotinas. Šiauliuose gyventojams yra draudžiama „mėtyti nuorūkas, popierius, spjaudytis ar kitaip teršti aplinką“.
Susidūrus su tokiais kaimynais gyventojams yra siūloma situaciją spręsti taikiai pasikalbant su „teršėju“ arba kreiptis į namo pirmininką ar administratorių. Gyventojai namo susirinkime visada gali pasitvirtinti vidaus tvarkos taisykles, kurių po to visi turi laikytis. „Apie patį teršimo faktą, galima pranešti policijai, kuri, atlikusi tyrimą, gali taikyti administracinę atsakomybę už tokio pobūdžio pažeidimus“, - teigė Šiaulių savivaldybės atstovė. Tuo metu G. Grubinskas nurodė, kad matant daromą pažeidimą apie tai reikėtų pranešti savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnams. „Pirmiausia, žinoma, reikėtų su tokiu kaimynu pabendrauti, išsakyti problemą. Jei tai nepadeda - fiksuoti tokį pažeidimą darant vaizdo įrašą bei kreiptis į savivaldybės administraciją“, - komentavo Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai.
Už tokį elgesį (tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą) pirmą kartą gali būti skirtas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų. Už pakartotiną tokį elgesį bauda jau didėja iki 140-600 eurų.
Pažeidimo faktui nustatyti yra reikalingi įrodymai, o filmuota ar fotografuota medžiaga galėtų būti neginčijamas įrodymas. „Jei nufilmuoti ar nufotografuoti nepavyksta arba nėra galimybės, yra būtini liudytojai, kurie neginčijamai būtų matę pažeidimą ir pažeidėją“, - kalbėjo G. Grubinskas.
Surinkus įrodymus (vaizdo įrašus, kitų kaimynų liudijimus), apie patį teršimo faktą galima pranešti Šiaulių miesto savivaldybei per „Sumanus miestas“ platformą. Ji vardijo, kad ten reikia nurodyti pagrindinę informaciją: pažeidimo adresą (iš kokio buto mėtomi daiktai), įvykio datą ir laiką.
Dažniausiai pasitaiko atvejai, kai daugiabučio namo gyventojai teršia bendro naudojimo patalpas, erdves, sukraudami savo asmeninius daiktus, kurie trukdo kitiems namo gyventojams.
Štai keletas patarimų, ką daryti, jei kaimynai teršia aplinką:
- Pabandykite taikiai pasikalbėti su kaimynu.
- Kreipkitės į namo pirmininką ar administratorių.
- Užfiksuokite pažeidimą (vaizdo įrašas, nuotraukos, liudytojai).
- Praneškite savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnams.
- Praneškite policijai.
Daiktų laikymas laiptinėse ir gaisrinė sauga
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas primena, kad bendro naudojimo patalpose draudžiama laikyti ne tik degias medžiagas. Bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose ir avariniuose išėjimuose yra draudžiama laikyti bet kokius kitus daiktus, kurie gali trukdyti žmonių evakavimuisi gaisro atveju bet kuriuo paros metu.
Už gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus gyventojams gali grėsti administracinė nuobauda nuo 10 iki 70 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 30 iki 600 eurų. Nuobaudos dydis priklauso nuo nusižengimą sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.
Vien daugiabučiuose namuose pernai kilo 572 gaisrai, o 2023 m. - net 618 gaisrų. Tad labai svarbu, kad laiptine būtų galima pasinaudoti nelaimės atveju.
Jeigu yra žinomas konkretus daiktų savininkas, administratorius susisiekia su juo ir informuoja, kad reikia pašalinti bendrojo naudojimo patalpose esančius pašalinius daiktus. Tačiau, jeigu gyventojai iš bendro naudojimo patalpų daiktų nepašalina, administratorius organizuoja šių daiktų išvežimą, už kurį apmokestinami visi tos laiptinės gyventojai.
Štai keletas patarimų, kaip užtikrinti gaisrinę saugą daugiabutyje:
- Nelaikykite daiktų laiptinėse, koridoriuose ir avariniuose išėjimuose.
- Pašalinkite degias medžiagas iš bendro naudojimo patalpų.
- Praneškite administratoriui apie pastebėtus pažeidimus.
Daugiabučio energinis efektyvumas ir renovacija
Energinio naudingumo sertifikatas daugiabučiame name - visiškai kitokia istorija nei individualiame. Daugiabutyje sienos - bendros. Stogas - bendras. Šildymo sistema - bendra. Sertifikatas išduodamas visam pastatui, ne atskiram butui. Tavo A klasės butas gali būti G klasės name.
Daugiabučio renovacija vyksta per butų savininkų susirinkimus. Norint priimti sprendimą, reikia kvorumo. Norint kvorumo, reikia, kad kaimynai ateitų. Pagyvenę žmonės bijo paskolų. Jauni nuomoja butus ir negyvena - jiems nesvarbu. Vidutinio amžiaus dirba ir neturi laiko. Rezultatas: metai po metų tie patys pokalbiai, tos pačios problemos, jokių sprendimų.
Ką gali padaryti pats?
- Savo butas: Langai, durys, balkono apšiltinimas - tai tavo jurisdikcija. Nepakeis namo klasės, bet sumažins tavo sąskaitą. Sandarūs langai gali sutaupyti 15-20 proc.
- Iniciatyva: Kažkas turi būti tas, kuris sušaukia susirinkimą, paruošia skaičius, pakviečia ekspertus. Dažniausiai niekas nenori. Jei tu nori - imk ir daryk.
- Informavimas: Kaimynai dažnai nežino, kiek permoka. Parengti palyginimą - kiek mokame dabar, kiek mokėtume po renovacijos - gali pakeisti balsavimą.
- Mažumos teisė: Net jei dauguma prieš renovaciją, yra teisinių mechanizmų, leidžiančių pradėti bent dalinę modernizaciją.
Ieškai buto daugiabutyje? Ne tik sertifikatą - bet ir kokio tipo renovacija buvo. Ar kompleksinė (šildymas, sienos, stogas, langai), ar dalinė (tik fasadas). Kompleksinė duoda tikrą efektą.
Nuomoji butą daugiabutyje? Tavo įtaka artima nuliui. Negali balsuoti susirinkimuose. Negali reikalauti renovacijos. Todėl nuomininkams sertifikatas dar svarbesnis. Klausk savininko: kokia namo klasė? Ar planuojama renovacija? Jei taip - ar kils nuoma po renovacijos?
Europos Sąjunga nustatė: iki 2030-ųjų blogiausi pastatai turi pasiekti bent E klasę. Tai reiškia priverstinę renovaciją tiems, kurie nesirenova savanoriškai. Jei gyveni G ar F klasės daugiabutyje - anksčiau ar vėliau renovacija bus.
Patarimai, kaip gerinti santykius su kaimynais
Susidūrus su socialiniais iššūkiais kaimynystėje, svarbu apie tai informuoti savivaldybę bei seniūniją - socialinės rūpybos paslaugos kasdien padeda atkurti ramybę bei taiką tarp kaimynų.
Net ir tokiais atvejais nesutarimai toli gražu ne visada pasiekia teismą. Teisininkai padeda gyventojams argumentuotai išdėstyti savo pozicijas bei taikiai rasti išeitį.
Štai keletas patarimų, kaip gerinti santykius su kaimynais ir išvengti konfliktų:
- Būkite mandagūs ir geranoriški.
- Stenkitės išspręsti problemas taikiai, kalbėdamiesi.
- Laikykitės namo vidaus tvarkos taisyklių.
- Gerbkite kaimynų privatumą ir ramybę.
- Dalyvaukite namo bendruomenės veikloje.
Žemės sklypo įsigijimas prie daugiabučio
Turėdami tik bendrą informaciją apie šį atvejį aptarsime bendrą tvarką, pagal kurią vienam ar keliems gyvenamojo namo butų savininkams būtų galima įsigyti dalį namų valdų žemės sklypo prie gyvenamojo namo. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse numatyta, kad sklypai prie daugiabučių priskiriami namų valdų žemės sklypams.
Teoriškai tai galėtų reikšti, kad net ir vienam iš butų savininkų kreipusis į savivaldybę dėl leidimo pradėti rengti Detaliojo planavimo dokumentą, o vėliau - į Nacionalinę žemės tarnybą dėl namų valdų žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, šis savininkas įgytų bendrosios dalinės nuosavybės teisę į namų valdų žemės sklypo dalį.
Vis dėlto esminė taisyklė yra tokia: norinti bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyti namų valdų žemės sklypo dalį, visais atvejais būtina suformuoti namų valdų žemės sklypą (parengti Detaliojo planavimo dokumentą).
Veiksmai, norint įsigyti žemės sklypo dalį prie daugiabučio:
- Nustatyti, ar žemės sklypas, kuriame yra pastatytas daugiabutis, yra suformuotas.
- Tuo atveju, jeigu žemės sklypas yra suformuotas, galima kreiptis į Nekilnojamojo turto registrą dėl informacijos apie žemės sklypą ir su juo susijusius juridinius faktus pateikimo.
- Sklypas, skirtas bendram daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų naudojimui.
Administratoriaus vaidmuo ir atsakomybės
Pastato administratorius yra atsakingas už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, techninę būklę, darbų organizavimą ir dokumentaciją. Svarbu suprasti, kad net ir tokiais atvejais administratorius neturi teisės savavališkai patekti į butą ar įpareigoti gyventojo išvalyti patalpas.
Pirmasis žingsnis dažnai yra ramus ir pagarbus pokalbis su kaimynu. Kartais problema kyla ne iš piktos valios, o dėl socialinių ar sveikatos priežasčių. Tokio pobūdžio problemos dažnai reikalauja ne tik institucinių sprendimų, bet ir bendruomeninio požiūrio.
Susidūrus su kaimynais, kurie triukšmauja, šiukšlina ar savo elgesiu kelia sanitarinių problemų, svarbu suprasti atsakomybės ribas. Pastato administratorius nėra kontrolės ar baudžiamoji institucija ir negali spręsti visų konfliktų.
Draudimas ir žalos atlyginimas
Bendrovė „Gjensidige“ 2022-2023 metais registravo beveik 1,5 tūkst. draudžiamųjų įvykių, kurių metų žala buvo padaryta kaimynų turtui. Nukentėjusiesiems išmokėta suma siekė beveik pusę milijono eurų.
Draudimas užtikrina, kad nelaimės būste atveju - ar tai būtų vandens užliejimas, ar gaisras, vagystė, o gal kitų gamtinių jėgų padaryta žala - didžiuliai finansiniai rūpesčiai neužguls žmogaus, kurio būste įvyko nelaimė, pečių.
Draudimas atlygins žalą, kad to žmogaus, o ir dažnu atveju - nukentėjusių kaimynų, būstas galėtų būti atstatytas į būseną iki nelaimingo atsitikimo.
Ši informacija yra tik bendro pobūdžio ir neturėtų būti vertinama kaip išsami teisinė konsultacija. Visada rekomenduojama kreiptis į specialistus dėl konkrečios situacijos įvertinimo ir teisinių patarimų.
tags: #daugiabuciai #nevalyvus #kaimynai