Bendro Naudojimo Sandėliai: Privalumai ir Trūkumai

Logistikos sferoje sandėliavimas suprantamas žymiai plačiau nei krovinių saugojimas, tai yra visa sandėlių sistema. Sandėliavimo sistema - tai techninių, organizacinių ir informacinių priemonių, kuriomis atliekamas produkcijos priėmimas, sukrovimas į sandėlį, sandėliavimas, atrinkimas ir pasiruošimas išduoti pristatymui į vartojimo vietas, visuma. Sandėliavimo proceso skirtumai ypač išryškėja apsirūpinimo ir distribucijos (pagamintos produkcijos) sandėliuose. Apsirūpinimo sandėlių pajėgumai orientuojami į gamybos poreikius. Distribucijos sandėliai orientuojami pagal jų pasirengimą tiekti gatavą produkciją.

Tokios sandėlių ūkio funkcijos kaip prekių atvežimas, kontrolė, prekių judėjimas, sandėliavimas, rūšiavimas ir atranka, prekių išdavimas, priklauso nuo sandėlio tipo. Logistikos sferoje vyrauja keturi sandėlių tipai - gamyklų, centriniai, regioniniai ir išdavimo sandėliai, arba realizavimo bazės. Šių sandėlių tipai yra būdingi vidaus rinkai.

Tarptautinės įmonės sandėliavimo funkcijos yra tos pačios kaip ir nacionalinėje įmonėje, tačiau tarptautinėms įmonėms iškyla dar kitų sandėliavimo problemų. Tarptautinis apsirūpinimas medžiagomis ir žaliavomis, taip pat distribucijos procesai tarptautiniu mastu dėl tolimų nuotolių sukelia būtinybę padidinti turimas atsargas. Užsienio rinkose multinacionalinėms įmonėms keliami kiti tiekimo reikalavimai negu vietinėms įmonėms, kurios geriau ir greičiau prisitaiko prie rinkos paklausos. Tarptautinis verslas turi įvairių galimybių kurti sandėliavimo sistemą.

Pagal konstrukciją ir saugojimo sąlygas sandėliai yra skirstomi į atvirus, uždarus ir specialius sandėlius. Atviri sandėliai skirti įpakuotiems gaminiams sandėliuoti (įrengimai, staklės) taip pat kroviniams, kurie nebijo atmosferinių kritulių ir tiesioginių saulės spindulių poveikio, pvz., įvairioms inertinėms statybos medžiagoms, metalų rūdoms, metalo laužui, akmens anglims ir pan. Atviro tipo sandėliams priskiriami pusiau uždari sandėliai ir atviros aikštelės. Uždari sandėliai skirti kroviniams, kuriems reikia tam tikrų sandėliavimo sąlygų (mikroklimato) - temperatūros, drėgmės ir pan., sandėliuoti. Specialiuose sandėliuose sandėliuojamos medžiagos, turinčios spacialių fizinių, cheminių ar biologinių savybių.

Įmonė nusprendusi padidinti sandėlių skaičių, turi dvi galimybes: galima įsigyti vienodą sandėlį arba naudotis bendro naudojimo sandėliu. Sprendžiant, kurį variantą pasirinkti, reikia apsvarstyti galimybes ekonominiu požiūriu, atsižvelgiant į kainas. Esant mažoms atsargų apimtims, bendrojo naudojimo sandėlys yra geriausias variantas. Norint privatų sandėlį padaryti ekonomišką, reikia didelės apyvartos. Reikia suprasti, kad išlaidos atsargų vienetui privačiame sandėlyje yra nemažesnės negu bendrojo naudojimo sandėlyje, kitaip sakant, privatus sandėlys niekada nebus pigesnis.

Bendro naudojimo sandėliams nereikia jokių investicijų, naudodama firma šiuos sandėlius gali padidinti įplaukas, išvengti investavimo ir finansinės rizikos (kaip būna naudojant privatų sandėlį). Pagal kintančią paklausą firma gali laikyti atitinkamą kiekį atsargų bendro naudojimo sandėliuose. Tiesioginis kontraktas tarp krovinių siuntėjo ir sandėlio menedžerio leidžia gauti įplaukas anksčiau nei privačiame sandėlyje.

Nuosavas ar nuomojamas sandėlis

Nuosavo ar nuomuojamo sandėlio problema sprendžiama pasirenkant tokius kriterijus, kaip sąnaudų minimumas. Esant dideliai paklausai ir didelei apyvartai, geriau turėti nuosavus sandėlius. Kai yra skverbiamasi į naują rinką, tuomet geriau nuomuoti sandėlius. Nuomuojant sandėlius, įmonei nereikia daryti didelių investicijų. Tai sumažina finansinę riziką, taip pat padidina sandėlių talpumo poreikio lankstumą, nes galima keisti nuomos sąlygas. Taigi sandėlio pasirinkimas priklauso nuo produkcijos kiekio ir kainos.

Svarbiausi atsargų sandėliavimo metodai

Kiekvienai atsargų rūšiai reikia atitinkamų sandėliavimo sąlygų ir jis neapsiriboja vien tik atsargų laikymu jame, atliekamos ir kitos funkcijos, todėl svarbu, koks yra sandėliavimo tikslas, nuo to priklausys sandėliavimo metodo parinkimas. Sandėlių išdėstymas priklauso nuo logistikos aktualumo - nacionalinių įmonių sandėlių išdėstymo principai skiriasi nuo tarptautinių sandėlių. Tačiau gabenimo maršrutų parinkimo ir gabenimo kaštų minimizavimo požiūriu tiek nacionalinių, tiek ir tarptautinių sandėlių vietų parinkimas turi tenkinti tuos pačius reikalavimus.

Medžiagų srautas į sandėlius ir įvairias paskirstymo vietas privalo būti organizuotas taip, kad jis netrukdomai vyktų per minimalų laikotarpį. Teisingas sandėlių išdėstymas patenkina šiuos abu reikalavimus. Sandėlio išdėstymas priklauso nuo jo paskirties. Tarptautiniams sandėliams vieta parenkama labiau atsižvelgiant į transporto infrastruktūrą.

I sandėliavimo pakopa yra gavimo sandėliai. Jų uždavinys - užtikrinti gamybą, nenutrūkstamai aprūpinti gamybos procesą reikalingomis medžiagomis ir tvarkyti garantines atsargas. II sandėliavimo pakopa jungia gamybos sandėlius. Turimi omenyje tarpiniai sandėliai, taip pat įrankių arba lygiagretūs sandėliai. III sandėliavimo pakopa pradeda funkcionuoti užbaigus gamybos procesą. Šie sandėliai vadinami gaminių, taip pat realizavimo arba galutiniais sandėliais. Ši sandėliavimo pakopa literatūroje aprašoma ne taip dažnai kaip kitos jau minėtos sandėliavimo pakopos.

Pasirenkant sandėlių dydį ir dizainą reikalinga tam tikra pirminė informacija, pirmiausia reikia prognozuoti, kokia bus paklausa kiekvienam produktui rinkoje, tuomet reikia numatyti, kokio dydžio bus užsakymai, apskaičiuoti reikalingas atsargas, numatyti apsidraudimo atsargų dydį. Prie gauto ploto reikia pridėti vieną trečiąją pagalbinėms patalpoms, ofisams, be to reikia skirti užsakymui, priėmimui ir surinkimui vietos. Nuo užsakymų surinkimų vietos daug priklauso klientų aptarnavimo kokybė. Kartais užsakymų priėmimo ir surinkimo zonos sutampa.

Sandėlio interjeras - koks bus prekių išdėstymas. Sandėlyje svarbiausia bus prekių specifika. Sandėliai skirstomi pagal išdėstymą, t.y. kuo naudingiau panaudoti sandėlio aukštį, t.y. išnaudoti tūrį. Tapatybė nustatoma prieš medžiagų priėmimą. Sandėliuojamos medžiagos yra suskirstomos pagal nustatytus sandėliavimo vietų kriterijus ir pirmenybę. Identifikavimas paprastai užbaigiamas išdėstymu - vietos sandėlyje paskyrimu.

Pagal lokalinį principą sandėliuojama savotiškai, krovinys negauna sandėlyje nuolatinės vietos - po kiekvieno priėmimo to paties krovinio vieta gali būti keičiama. Pagal lokalinį principą užtikrinamas geras sandėlio pajėgumo panaudojimas. Stelažų lentynų duomenys su jų maksimaliomis krovinių talpinimo galimybėmis yra kaupiami elektroniniuose duomenų apdorojimo įrenginiuose. Sandėlio patalpa yra sudaryta iš stelažų aukščio ir lentynų tūrio vietų skaičiaus. Kiekviena ši vieta nustatoma pagal tris dydžius: stelažo lentynų, stelažo aukščio ir lentynų ilgio. Medžiagų poreikis yra dažnai įforminamas vienu būdu, kuris nepakankamai atspindi sandėlio poreikius.

Užsakymų paruošimas atliekamas arba gavus užsakymą, kuris vadinamas operatyviu arba realiuoju trukmės apdorojimu arba užsakymai yra surenkami ir tada apdorojamas jų visas pluoštas. Tai paprastai vadinama užsakymo paketo apdorojimu. Medžiagų pervežimas iš vieno sandėlio į kitą užbaigiamas medžiagų išdavimu. Po atrinkimo prekės yra paruoštos tolesniam naudojimui. Šiuo metu praktikoje plačiai diegiamos visiškai automatizuotos gabenimo sistemos, užtikrinančios trijų dydžių judėjimo nuoseklumą.

Sandėliuose gali būti sukaupiamos atsargos, siekiant jas pervežti didesniu pajėgumu, pigesnėmis transporto priemonėmis. Sandėliai gali būti išdėstyti ne vienoje vietoje ir jų pagalbą galima sukurti pilną asortimentą iš gamyklų atsivežant didelėmis partijomis, o vėliau sudarant smulkias pilno asortimento siuntas ir vežant trumpais nuotoliais.

Svarbu tai, kad iš esmės skiriasi pateikiamų siuntų dydis ir vartojimo kelias, dažniausiai pritaikoma tiekiant žaliavas, kurios perkamos pasinaudojant masto ekonomija, pigesniu transportavimu. Jos esmė užtikrinti gamybos nenutrūkstamumą, išvengti viršvalandžių, prastovų. Esant didelei pasiūlai perkama už mažą kainą tikintis parduoti kai paklausa išaugs didesnėmis kainomis.

Jos metu yra baigiamos gamybos operacijos, kai prekės pakuojamos, perpakuojamos, rūšiuojamos, džiovinamos ir panašiai. Pirmasis žingsnis nustatant sandėlio erdvės reikalavimus, yra atsargų poreikio prognozavimas. Tai reiškia apskaičiuoti prekių poreikį kitam prekiavimo periodui (pavyzdžiui 30-iai dienų). Po to ekonomiškai nustatyti kiekvienos prekės užsakymo kiekį pridedant truputį atsargai. Kitas žingsnis - apskaičiuoti atsargoms reikalingą sandėlio erdvę pagal jų gabaritus. Į skaičiavimą reikia įtraukti atsargų sudėjimui naudojamus stelažus ir kitas priemones. Prie to dar pridėti papildomą vietą tarpams, praėjimams ir kt.

Paprastai trečdalis bendro sandėlio ploto būna skirtas ne saugojimo funkcijai. Svarstant ploto poreikius reikia atsižvelgti ar bus naudojamasi iškrovimo aikštele už pastato ribų, ar iškraunama pačiame sandėlyje. Taip pat reikia nustatyti, kiek vietos reikės atsargų saugojimui prieš transportavimą ir jų komplektavimui prieš išvežimą. Kitas reikalavimas apskaičiuojant sandėlio plotą - vietos užsakymų priėmimams ir paruošimams nustatymas. Trečias sandėlio išplanavimo reikalavimas - ploto, reikalingo atsargų laikymui, nustatymas.

Daugelyje tiekimo sandėlių yra specialios vietos, kur taisomos atsargos su sugadintu įpakavimu. Taip pat yra vieta ofisui, t.y. administracijos ir tarnautojų patalpos, o taip pat ir vietos poilsio kambariams, darbuotojų kavinei, spec. patalpoms, rūbinei. Šių patalpų ploto dydis priklauso nuo daugelio kintamų dydžių. Pavyzdžiui, kavinės, poilsio kambarių ir spec. Aptarus sandėlio ploto apskaičiavimą, reikia detaliau panagrinėti ir jo išplanavimą. Atsargų tiekimui ir išvežimui naudoti tiesią liniją: Tai padeda išvengti atsilikimo ir neefektyvumo sandėlio darbe.

Šis principas parodo, kad reikia vengti statyti netiesios linijos sandėlius, t.y. Naudoti efektyvią prekių saugojimo sandėlyje schemą. Kitaip sakant, prekės sandėlyje turi būti išdėstytos taip, kad būtų galima našiai atlikti sandėlio operacijas. Jei sandėlyje prekės išdėstytos neišplanuotai, tai sumažėja darbo našumas. Maksimaliai išnaudoti pastato aukštį, t.y. Kalbant apie paskirstymo sandėlį, reikia nepamiršti, kad užsakymų priėmimo ir paruošimo vietoje bus pastovus judėjimas.

Sandėlio kubinę erdvę efektyviai panaudoti sunku, nes norint pagal užsakymus parinkti medžiagas, jas reikia laikyti taip, kad bet kada būtų galima paimti nejudinant kitų. Užsakymų priėmimo ir paruošimo vietų išplanavimo būdai yra du. Vienas iš jų - panaudoti bendrą plotą, kur užsakymų priėmimas ir paruošimas yra kartu su saugojimo vieta, t.y. Antrasis užsakymų priėmimo ir paruošimo vietos išplanavimo būdas yra modifikuotas išplanavimas. Atskyrus užsakymų priėmimo vietą nuo saugojimo, sumažėja atrinkimo laikas bei atstumas, bet sumažėja ir įrengimų panaudojimo patogumas.

Kaip buvo pažymėta anksčiau, pagrindinis išplanavimo reikalavimas yra efektyviai išnaudoti sandėlio plotą. Vienas iš konstrukcijų tipų, kuris padeda tai pasiekti, yra didesnių stelažų panaudojimas. Bet tikrasis stelažų dydis skaičiuojamas pagal apyvartos dydį. Pavyzdžiui, tiekimo sandėliuose su maža apyvarta stelažai gali būti platūs ir su ribotu priėjimu. Praėjimai gali būti siauri. Sandėlio išplanavimas bei veiklos efektyvumas yra glaudžiai susijęs ir su tūrio išnaudojimu.

Fizinės kontrolės, t.y. Kompiuteriniai modeliai naudojami efektyviam sandėlio išplanavimui. Gerai išplanavus sandėlį, galima pagerinti klientų aptarnavimą, sumažinti išlaidas ir padidinti operacijų, atliekamų su atsargomis, našumą. Dabar kompiuterinių programų pagalba galima išplanuoti naują sandėlį arba pakeisti sandėlį esančių įrenginių išdėstymą.

Sandėliuojant atsargas yra reikalinga parinkti kiekvienai atsargų rūšiai tinkamas sandėliavimo sąlygas. Turėdami omeny tai, kad sandėlio funkcija neapsiriboja vien tik atsargų padėjimu jame, turime atsižvelgti, kokiu tikslu vienos ar kitos prekės yra sandėliuojamos. Atsargų tiekimui ir išvežimui naudoti tiesią liniją Tai padeda išvengti atsilikimo ir neefektyvumo sandėlio darbe. Tikslingiausias atsargų saugojimo būdas yra laikant jas ant padėklų.

Jei padėklai yra su bortais, tai galima padidinti rietuvės aukštį bei pastovumą. Bendrojo naudojimo sandėlių panaudojimas Vakarų Europoje, JAV ir Japonijoje vis labiau didėja. Kaip buvo minėta anksčiau, firma nusprendusi padidinti sandėlių skaičių, turi dvi galimybes: galima įsigyti nuosavą sandėlį arba naudotis bendrojo naudojimo sandėliu. Sprendžiant, kurį variantą pasirinkti, reikia apsvarstyti šias galimybes ekonominiu požiūriu.

Antras bendrojo naudojimo sandėlio pranašumas - lankstumas, kurį jis suteikia firmos veiklai. Pagal kintančią paklausą firma gali laikyti atitinkamą kiekį atsargų bendro naudojimo sandėliuose. Naudojantis bendro naudojimo sandėlio paslaugomis, firma gali keisti (mažinti arba plėsti) vietą sandėlyje, kur laikomos jos atsargos, atsižvelgiant į rinkoje vykstančius svyravimus. Naudojant bendrojo naudojimo sandėlį išvengiama valdymo sunkumų. Darbininkų mokymas ir menedžmentas yra svarbu bet kokiame sandėlyje.

Ši problema yra labiau aktualesnė toms firmoms, kurių produkcijos apyvarta yra nereguliari ar sezoninė, nes patyrusią darbo jėgą gauti kažkokiam sezonui yra nelengva. Naudodama bendrojo naudojimo sandėlį firma gali padidinti įplaukas. Firmos turi mokėti įvairius mokesčius. Bendrojo naudojimo sandėlių teikiamos paslaugos daugeliui klientų yra individualaus pobūdžio.

Bendras atsargų saugojimas ilgai buvo bendrojo naudojimo sandėlių pagrindinė operacija. Paskutiniu metu vis didėja įvairiapusė bendrojo naudojimo sandėlių teikiama aptarnavimo veikla. Bendrojo naudojimo sandėlio teikiamų aptarnavimų tarifai yra fiksuoti, kurie paprastai išreiškiami vietos kaina per periodą - pavyzdžiui, litais už kvadratinį metrą per tam tikrą laiko tarpą. Sandėlis turi tam tikrą teisiškai apibrėžtą atsakomybę už saugomas prekes. Vadinasi, didėjant prekių vertei, didėja rizika.

Naudojant apsauginį pakavimą, galima sumažinti sudužimo galimybę. Taip pat tai apsaugo nuo kitų saugomų atsargų neigiamo poveikio, kuris gali iš dalies arba pilnai sugadinti kitas kartu sandėliuojamas atsargų rūšis. Ant įpakavimo reikia pažymėti kaip elgtis su prekėmis. Tarifams turi įtakos saugomų atsargų kiekis ir naudojama sistema. Sandėliavimo tarifai paprastai nustatomi atsižvelgiant į plotą, t.y. remiantis kvadratūra. Kai kurių sandėlių atsargų saugojimo kainos pagrįstos atsargų lyginamuoju svoriu. Kitaip sakant, jos nustatomos, kaip ir transportavimo kainos, pagal svorį.

Nustatant tarifus remiantis atsargų lyginamuoju svoriu, galima našiau išnaudoti sandėlio plotą. Kaip buvo minėta anksčiau, bendrojo naudojimo sandėliai be pagrindinės saugojimo funkcijos gali pasiūlyti daug kitų aptarnavimų. Sandėlių išdėstymas priklauso nuo logistikos aktualumo - gabenimo maršrutų iki gamybos vietų ir gavėjų minimizavimo aspektų. Medžiagų srautas į sandėlius ir įvairias paskyrimo vietas privalo būti organizuotas taip, kad jis netrukdomai vyktų per minimalų laikotarpį. Teisingas sandėlių išdėstymas patenkina šiuos abu reikalavimus.

Išdėstymo vietą įmonės viduje pagal galimybes reikia parinkti tokią, kad būtų galima minimizuoti transporto kaštus. Sandėlių išdėstymas priklauso nuo visos įmonės išdėstymo vietos parinkimo. Sandėliuojamų medžiagų pažiūriu sandėlių rūšys turi didelę įtaką parenkant sandėlių išdėstymo vietą. Išorės veiksniai įmonėms neturi arba turi tiktai ribotą įtaką. Gamybos įtaka pasirenkant įvairius gabenimo būdus (automobilių keliai, geležinkeliai, vandens keliai ir pan. ), kurios turi įtaką prekių priežiūrai.

Kaip minėta, pagrindinis sandėliavimo uždavinys yra poreikių arba medžiagų užsakymo ir jų gavimo (pristatymo ) reguliavimas. Gamybos įmonėje technologinis procesas gali būti išdėstytas įvairiomis pakopomis, kuriomis reguliuojamas medžiagą srautas, todėl šiam tikslui yra atskiri sandėliai. I sandėliavimo pakopa yra gavimo sandėliai. Jų uždavinys - užtikrinti gamybą, nenutrūkstamai aprūpinti gamybos procesą reikalingomis medžiagomis ir tvarkyti garantines atsargas. Iš jų taip pat naudojamos spekuliatyviai parūpintos medžiagos. Gavimo sandėliai vykdo garantines, spekuliatyvias ir tarpines funkcijas.

II sandėliavimo pakopa jungia gamybos sandėlius. Turimi omenyje tarpiniai sandėliai, taip pat įrankių arba lygiagretūs sandėliai. Jie reikalingi organizuojant atskiras gamybos pakopas, tačiau pagrindinė šių sandėlių funkcija yra tarpinė. III sandėliavimo pakopa pradeda funkcionuoti užbaigus gamybos procesą. Šie sandėliai vadinami gaminių, taip pat realizavimo arba galutiniais sandėliais. Jie reikalingi dėl realizavimo rinkos svyravimų. Gaminių sandėliai vykdo visas sandėlių funkcijas. Į IV sandėliavimo pakopą įeina prekių sandėliavimas.

Vykdant sandėlių užduotis, į optimalų medžiagų srautą dažnai nėra atsižvelgiama, nes praleidžiama medžiagų srauto analizė. Medžiagų srauto analizė priskiriama nematerialioms logistikos priemonėms ir ne vien tik optimizuoja transportą, tačiau gali pateikti išsamią informaciją, svarbią įmonės strateginiams sprendimams. Kokybinis medžiagų srautas nustatomas remiantis darbo planais. Nustatomi vadinamieji atrankiniai bandiniai, nes ne kiekviena atskira dalis nustato kaštų atsiradimo šaltinius.

Iš šių duomenų sudaroma kokybinė medžiagų srauto matrica. Medžiagų srauto matrica gali būti papildomai parengta įvertinus anketas apie įdiegtas pagalbines krovimo priemones. Į anketą taip pat privalo įeiti mokėjimai už gabenimą. Išdėstant kiekybinį medžiagų srautą, yra pildomi darbo planai, susiję su gamybos kiekiu. Tapatybė nustatoma prieš medžiagų priėmimą. Sandėliuojamos medžiagos yra suskirstomos pagal nustatytus sandėliavimo vietų kriterijus ir pirmenybę. Identifikavimas paprastai užbaigiamas išdėstymu - vietos sandėlyje paskyrimu.

Vieta sandėlyje paskiriama pagal kaupimo arba lokalinį principą. Pagal kaupimo principą kiekvienas krovinys turi sandėlyje nustatytą vietą, todėl nepakankamai panaudojamas sandėlių pajėgumas. Pagal lokalinį principą sandėliuojama savotiškai, krovinys negauna sandėlyje nuolatinės vietos - po kiekvieno priėmimo to paties krovinio vieta gali būti keičiama. Vieta sandėlyje yra nustatoma pagal tam tikrą sistemą. Šios sistemos tęsinys yra kompiuterinis sandėlio valdymas. Pagal lokalinį principą užtikrinamas geras sandėlio pajėgumo panaudojimas.

Chaotiško principo pavyzdys - aukšti stelažiniai sandėliai. Stelažų lentynų duomenys su jų maksimaliomis krovinių talpinimo galimybėmis yra kaupiami elektroniniuose duomenų apdorojimo įrenginiuose. Sandėlio patalpa yra sudaryta iš stelažų aukščio ir lentynų tūrio vietų skaičiaus. Kiekviena ši vieta nustatoma pagal tris dydžius: stelažo lentynų, stelažo aukščio ir lentynos gylio. Ypač efektyvus lokalinis sandėliavimo būdas, nes galima pasiekti aukštą automatizavimo laipsnį.

Atsargų kontrolė ir priežiūra nėra tarp pirminių logistikos uždavinių, tačiau reikia paminėti, kad nepakankama sandėlio krovinių kontrolė ir priežiūra sudaro medžiagų srauto ir logistikos grandinės pertrūkius. Užsakymų paruošimo uždavinys - įforminti medžiagų poreikį ir parengti sandėlio interesus atitinkančią sutartį. Medžiagų poreikis yra dažnai įforminamas vienu būdu, kuris nepakankamai atspindi sandėlio poreikius.

Dažnai trūksta svarbių duomenų apie laikymo vietos numerį arba sandėlyje atliekamus apibrėžtus darbus, kurie reikiamose vietose yra nežinomi, todėl atsiranda papildomų užsakymo paruošimo darbų. Užsakymų paruošimas atliekamas arba gavus užsakymą (pareikalavimą), kuris vadinamas operatyviu arba realiuoju trukmės apdorojimu arba užsakymai yra surenkami ir tada apdorojamas jų visas pluoštas. Tai paprastai vadinama užsakymo paketo apdorojimu. Atrinkimas yra viena svarbiausių sandėlių srities logistikos užduočių.

Pagal poreikių informaciją sandėlio kroviniai iš specifinės sandėliavimo būklės yra transformuojami (perkeliami) į specifinę panaudojimo būklę. Atrinkimas yra apibrėžtų dalių kiekio (prekių) parinkimas iš paruošto bendro kiekio (asortimento), remiantis poreikių informacija (užsakymu). Užsakymas gali būti vidinio pobūdžio - gamybos užsakymas arba išorinio pobūdžio - klientų arba realizavimo užsakymas.

Statinis paruošimas dar vadinamas ,,žmogus prie prekių” paruošimu. Jo ypatybė yra ta, kad atrenkantysis juda prie prekių arba medžiagų. Pagal jau minėtą tvarką atrenkantysis iš bendro kiekio parenka apibrėžtą dalį. Nereikalingos prekės lieka sandėlyje. Dinaminis paruošimas yra ,,prekės prie žmogaus” paruošimas. Prekės iš automatizuoto sandėlio automatiniais prietaisais gabenamos prie atrenkančiojo. Pastarasis paima numatytą kiekį, o sandėliavimo vienetai su turimomis prekėmis vėl grąžinami į sandėliavimo vietas.

Dinaminio paruošimo pagrindinis trūkumas - didelės investicijos. Šiuo metu yra naudojami atrinkimo robotai ir atrinkimo automatai. Atrinkimo automato panaudojimas susijęs su didelėmis išlaidomis. Dėl šios priežasties tikslinga įdiegti tik pilnai automatizuotus sandėlius, kurie turi atitinkamai didelę prekių apyvartą.

Automatizuotas sandėlis gali būti įrengtas tiktai tada, kai: visų sandėliuojamų prekių nomenklatūra yra apibrėžta; visų sandėliuojamų prekių forma ir svoris yra apibrėžti; sandėliuojamų prekių kiekis yra santykinai didelis; sandėliuojamos prekės turi būti sukomplektuotos per trumpą laiką. Pagrindinė sandėlio užduotis yra laikyti medžiagas (prekes), reikalingas gamybos procese. Šiuolaikiniai sandėliai turi ne tik sandėliavimui reikalingas patalpas ir įrengimus, bet ir atlieka kitas funkcijas. Be sandėliavimo funkcijos sandėliai atlieka ir transportavimo funkcijas. Prekių transportavimas iš vieno sandėlio į kitą yra svarbus sandėlių veiklos elementas.

Medžiagų pervežimas iš vieno sandėlio į kitą užbaigiamas medžiagų išdavimu. Pagrindinis transportavimo uždavinys yra prekių pervežimas. Transportuojant prekes būtina laikytis nustatytų terminų. Po atrinkimo prekės yra paruoštos tolesniam naudojimui. Šiuo metu praktikoje plačiai diegiamos visiškai automatizuotos gabenimo sistemos, užtikrinančios trijų dydžių judėjimo nuoseklumą: transporto apjungimas, asortimento formavimas ir poreikių išlyginimas.

Bendro naudojimo sandėlių privalumų ir trūkumų lentelė

tags: #bendro #naudojimo #sandeliai