Žemės sklypo įsigijimas ar nuoma yra svarbus sprendimas, reikalaujantis išsamios informacijos apie kainas, paskirtį ir susijusius mokesčius. Šiame straipsnyje aptarsime žemės mokestį, žemės ūkio paskirties žemės kainas Lietuvoje ir kitus svarbius aspektus.
Žemės mokestis Lietuvoje
Esate žemės mokesčio mokėtojai, jei turite privačios žemės. Jeigu Jus domina papildoma informacija apie šį mokestį, siūlome informacijos ieškoti Mokesčių žinyne, kuriame pateikiami dažniausiai kylantys klausimai ir atsakymai į juos. Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas.
Mokesčio mokėtojai: Žemės savininkas - fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Savivaldybių tarybų nustatyti žemės mokesčio tarifai ir lengvatos 2020-2026 metais.
Mokestinis laikotarpis: Kalendoriniai metai. Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, - už visus metus; jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, - nuo kitų kalendorinių metų. Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai: žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, - tais pačiais metais; žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, - nuo kitų metų.
Mokestinė vertė: Žemės vidutinė rinkos vertė. Gali būti laikoma ir žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą.
Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35.
Žemės mokestį apskaičiuoja centrinis mokesčių administratorius ir užpildytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas mokesčio mokėtojams pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos. Žemės mokestis už einamuosius mokestinius metus turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.
Informaciją apie Žemės mokestinės vertės tikslinimą galite rasti VĮ Registru centras tinklalapyje.
Pagrindinės lengvatos ir išimtys
Žemės mokesčio nemoka:
- užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės,
- bankrutavusios įmonės,
- Lietuvos bankas,
- žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.
Žemės mokesčiu neapmokestinama:
- bendra naudojimo kelių užimta žemė;
- mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė;
- fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio.
Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.
Žemės mokesčio tarifų nustatymas savivaldybėse
Savivaldybės taryba vienbalsiai priėmė sprendimą dėl žemės mokesčio tarifų ir žemės mokesčio lengvatų nustatymo. Kaip buvo kalbėta komitetų posėdžiuose, siūlytas ir priimtas sprendimas yra kompromisinis.
Kaip žinia, žemės mokesčio tarifas gali būti nuo 0,01 proc. iki 4 proc. žemės mokestinės vertės. Iki šiol mūsų savivaldybėje jis buvo 0,85 proc. Dabar patvirtinta, kad mokesčio tarifas bus 0,65 proc.
Skaičiuojama, kad prie patvirtino tarifo į biudžetą turėtų būti surinkta apie 1 mln. 200 tūkst. eurų, pernai už žemės ūkio paskirties žemę buvo surinkta 846 tūkst.
Kaip ir anksčiau, apleistiems sklypų plotams ir dabar nustatytas maksimalus 4 proc. tarifas, miškų ūkio, konservacinės, vandens ūkio paskirčių žemės sklypų mokesčio tarifas 0,8 proc., daugeliui kitų paskirčių žemės sklypams bus taikomas 0,5 proc.
Savivaldybės tarybos posėdžio metu klausimų dėl mokesčio nustatymo nekilo, sprendimas priimtas vienbalsiai (18 balsavo už), nusišalinus tiems tarybos nariams, kurių veikla vienaip ar kitaip susijusi su žemės ūkiu.
Žemės ūkio paskirties žemės kainos Lietuvoje
Registrų centro duomenimis, žemės ūkio paskirties žemės kainos Lietuvoje nuolat auga. Nuo 2015 m. tokių sklypų kaina padidėjo 99,82 proc. Žemės ūkio paskirties žemės kainų mediana Lietuvoje prieš 10 metų buvo 2227 eurai už hektarą, o 2025 m. hektaro kaina jau buvo 4450 eurų.
Tačiau kainos skirtinguose šalies regionuose labai varijuoja. Štai keletas pavyzdžių:
- Dzūkijoje galima įsigyti ariamos žemės už 2 500 Eur/ha Lazdijų rajone ir už 9 500 Eur/ha Varėnos rajone.
- Kauno regione mažiausia siūlomo žemės ūkio paskirties sklypo kaina - 2 300 Eur/ha Kaišiadorių rajone ir didžiausia - 28 000 Eur/ha Prienų rajone.
- Klaipėdos regione ūkininkai mokėtų 2 000 Eur/ha Skuodo rajone ir 47 000 Eur/ha Kretingos rajone.
- Vilniaus regione mažiausia siūlomos įsigyti ariamos žemės kaina - 2 000 Eur/ha Šalčininkų rajone, o didžiausia - 110 000 Eur/ha Trakų rajone.
Paanalizavus kelių žemės ūkio paskirties sklypus pardavinėjančių nekilnojamojo turto agentūrų skelbimus, susidaro įspūdis, kad statistinės kainos gerokai mažesnės nei rinkos.
Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus Tomo Baleženčio teigimu, remiantis Eurostato duomenimis, vidutinė ariamos žemės nuomos kaina pastaraisiais metais padidėjo nuo 80 iki 105 Eur/ha, t. y. 31 proc. Atitinkamai kilo ir žemės ūkio paskirties žemės kaina: nuo 3 089 iki 3 959 Eur/ha, t. y. 28 proc.
Mokslininko duomenimis, pastaruoju metu žemės ūkio paskirties žemės kaina svyravo nuo 970 Eur/ha Visagino savivaldybėje iki 6 480 Eur/ha Šakių rajone. Pagrindinė šių skirtumų priežastis, anot profesoriaus, yra dirvožemio kokybė ir jos lemiami produktyvumo skirtumai.
Žemės ūkio paskirties sklypų paklausą ir kainų kilimą, T. Baleženčio nuomone, lemia ūkių stambėjimas ir paramos politika. „Prie miestų vyksta urbanizacijos procesai, kurie taip pat didina žemės kainas“, - pastebi mokslininkas. Jis konstatuoja, kad, žemės ūkio naudmenų plotui nebeaugant taip sparčiai, kaip augo ankstesniais metais, žemės rinka juda link ilgalaikės pusiausvyros.
Nekilnojamojo turto agentūros padalinio vadovas Romualdas Paulauskas konstatuoja, kad bendras nekilnojamojo turto kainų kilimas pastaruoju laiku taip pat turi įtakos žemės ūkio paskirties sklypų kainų kilimui - jos auga.
„Šalies regionuose sklypų kainos yra skirtingos dėl žemės sklypų našumo balo, derlingumo, sklypo dydžio ir lokacijos. Pasvalio, Pakruojo, Marijampolės, Kėdainių regionuose žemės sklypų našumo balas yra gana aukštas (50-60), tad ir kainos yra aukštesnės nei kitur.
Nekilnojamojo turto pardavimo specialisto teigimu, įtaką žemės ūkio paskirties sklypų kainoms turi ir mokamų išmokų dydis, ir parama, ir stiprėjantys ūkininkai, norintys suformuoti kuo didesnį sklypų masyvą savo ūkyje. Pastebima tokių atvejų, kai, supirkdami kaimyninius žemės sklypus, stambūs ūkininkai moka už juos kiek brangiau nei rinkos kaina siūlomi pavieniai sklypai.
Apžvelgus kainų pokyčius nuo pat 2000 m., įdomu pastebėti, kad sparčiausiai kainos augo 2003 m. antrąjį ketvirtį - vos per 3 mėn. jos brango daugiau kaip 63 proc. Po 2008-ųjų krizės ketvirtinis kainų kilimas 10 proc. viršijo ne kartą, o itin spartus augimas pastebėtas 2014 m., kuomet per metus žemės ūkio paskirties sklypai brango net 60 proc.
Žemės kainos Europos Sąjungoje
Ūkininkų nuosavybės teisėmis valdomos bei nuomojamos žemės kainos ES šalyse ir regionuose labai skiriasi, konstatuoja Eurostatas, skelbdamas konkrečius skaičius. Skirtumus lemia įvairios priežastys: nacionaliniai veiksniai (įstatymai), regioniniai ypatumai (klimatas, infrastruktūra), našumo veiksniai (dirvožemio kokybė, nuolydis ar drenažas).
2022 m. vidutinė 1 hektaro dirbamos žemės kaina ES buvo 10 578 EUR. 21 ES šalyje (ne visos šalys pateikė duomenis) 1 hektaro dirbamos žemės kaina 2022 m. svyravo nuo vidutiniškai 3 700 EUR Kroatijoje iki vidutiniškai 233 230 EUR Maltoje.
| Šalis | Vidutinė dirbamos žemės kaina (EUR/ha) |
|---|---|
| Kroatija | 3 700 |
| Malta | 233 230 |
Vidutinės dirbamos žemės kainos ES 2022 m., Eur/ha. Nyderlanduose kainos svyravo nuo 66 051 EUR Fryzijoje iki 150 644 EUR Flevolande (nacionalinis vidurkis - 85 431 EUR /ha). Graikijoje kainos svyravo nuo 6 290 EUR Dytiki Ellada mieste iki 84 820 EUR Attiki mieste (šalies vidurkis - siekė 13 571 EUR/ha).
Lietuvoje vidutinė dirbamos žemės kaina 2022 m. Kaimyninėje Latvijoje kainos šiek tiek mažesnės nei mūsų šalyje. Vidutinė 1 ha dirbamos žemės kaina ES buvo maždaug 2 200 EUR didesnė nei vidutinė 1 ha daugiamečių pievų kaina (8 393 EUR).
Daugiametės pievos pigiausios Bulgarijoje - 2022 m. vidutinė kaina siekė 1 887 EUR/ha, t. y. beveik keturis kartus mažiau nei dirbama žemė (7 303 EUR/ha).
Žemės nuomos kainos
Kaip ir žemės ūkio paskirties žemės pardavimo, taip ir žemės nuomos kainos įvairiose šalyse bei regionuose labai skyrėsi. Tuo tarpu mažiausios nuomos kainos buvo Švedijos Mellersta Norrland ir Övre Norrland regionuose (24 EUR/ha) bei Slovakijos Stredné Slovensko ir Východné Slovensko regionuose (39 EUR/ha).
Lietuvoje, Eurostato duomenimis, 2022 m. vidutinė žemės nuomos kaina siekė 198 Eur/ha: nuo vidutiniškai 150 Eur/ha sostinės regione iki vidutiniškai 203 Eur/ha Vidurio ir Vakarų Lietuvoje.
Tarp ES šalių, kurios pranešė apie konkrečias žemės ūkio paskirties žemės nuomos kainas, daugiamečių pievų nuoma beveik visur pigesnė nei dirbamos žemės.