Šiame straipsnyje aptariamas skundas teismui dėl neteisėtų veiksmų, susijusių su patalpų apžiūra. Nagrinėjamas konkretus pavyzdys, argumentai ir teismų sprendimai, susiję su bankroto byla ir kreditorių interesais.
Ginčo Esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi UAB „Neapolis“ iškelta bankroto byla, o bankroto administratore paskirta UAB „Valeksa“. Vėliau, 2013 m. spalio 8 d., UAB „Valeksa“ atstatydinta, o administratore paskirta UAB „Verslo valdymo centras“.
2017 m. kovo 17 d. trečiasis asmuo UAB „Omega Capital“ pateikė skundą dėl BUAB „Neapolis“ 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto darbotvarkės 2, 5 ir 7 punktais, panaikinimo. Penktuoju darbotvarkės punktu buvo sprendžiamas klausimas dėl būtinų remonto darbų atlikimo.
Vienintelis kreditorius UAB „Statega“, kuris 2017 m. vasario 10 d. nusipirko verslo centrą, 2017 m. vasario 9 d. balsavo „už“ ir tokiu būdu patvirtino būtinų darbų atlikimą perkamam pastatui pagal UAB „Nerstata“ pateiktą sąmatą - 169 827,87 Eur sumai.
Kreditorių susirinkimas, susidedantis iš vienintelio kreditoriaus, nusprendė bankrutuojančios įmonės lėšomis susiremontuoti UAB „Statega“ perkamą daiktą, kurį nusipirko 2017 m. vasario 10 d. Balsavimą argumentavo tuo, kad nei kreditoriui, nei bankroto administratoriui 2017 m. vasario 9 d. nėra žinoma, kad 2017 m. vasario 10 d. jie formins remontuojamo daikto pirkimo-pardavimo sandorį.
Tokie veiksmai pažeidžia bankrutavusios įmonės tikslus ir interesus, įmonės akcininko UAB „Omega Capital“ teises ir teisėtus lūkesčius - gauti likusias lėšas (atsiskaičius su kreditoriais ir pan.). Kreditoriaus ir administratoriaus nesąžiningu elgesiu - skirti bankrutavusios įmonės lėšas pastato remontui, likus vienai dienai iki jo pardavimo, kai remontas apskritai nėra būtinas, siekiama neteisėtai iššvaistyti bankrutavusios įmonės lėšas, t. y. iš esmės atlikti remontą pačiam kreditoriui, taip pagerinant kreditoriaus turto vertę.
Kreditorių susirinkimo protokolo 5 punkte nurodyta, kad pastato trūkumų šalinimui buvo gauti pasiūlymai iš UAB „Klaisvita“ 180 129,05 Eur sumai, UAB „Tonas“ 191 728,80 Eur, bei UAB „Nerstata“ 169 827,87 Eur sumai (kuris atliko ir pastato apžiūrą). Nepateikti duomenys, kokiu būdu gauti šie pasiūlymai.
Didžioji dalis UAB „Nerstata“ 169 827,87 Eur pateiktoje sąmatoje numatytų darbų, nėra susiję su statinio trūkumais (šaligatvio plytelių keitimas, dyzelinio generatoriaus nudažymas ir tepalų pakeitimas, terasos dangos remontas ir kt.).
BUAB „Neapolis“ bankroto administratorė atsiliepime į skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 5 nurodė, kad privalėjo vykdyti atsakovės turėto pastato techninę priežiūrą. Vykdant šią pareigą buvo nustatyta eilė statinio defektų, kuriuos techninės priežiūros inžinierius (ekspertas) nurodė pašalinti. Dalį pastato trūkumų, nesusijusių su esminėmis pastato saugos sistemomis ar konstrukcijomis, atsakovė 2017 m. vasario 20 d. raštu atsisakė pašalinti. Nors bendra atliktinų darbų sąmata buvo sudaryta 169 827,87 Eur sumai, atsakovė priėmė darbų už 70 035,86 Eur (įskaitant PVM). Pastato pirkėjas reikalavo pašalinti pastato kokybės trūkumus.
Kreditorė UAB „Statega“ nesutiko su skundo reikalavimais, nurodė, kad dar Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 23 d. nutartimi pripažino atsakovės pastato priežiūros, remonto ir kitų išlaidų būtinumą. Prieš ginčijamą kreditorių susirinkimą administratorė pateikė 2016 m. spalio 5 d. statybinės techninės priežiūros inžinieriaus aktą, ūkinės komercinės veiklos rezultatus, kreditorių susirinkimas buvo sušauktas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, todėl buvo teisėtas ir turėjo teisę svarstyti paskelbtos darbotvarkės klausimus. Papildomai buvo užsakyta ekspertinė pastato apžiūra tam, kad tinkamai įvertinti pastato būklę. 2016 m. gruodžio 20 d. akte patvirtinami 2016 m. spalio mėnesį nustatyti defektai. 2017 m. vasario 10 d. sudarant pastato pirkimo-pardavimo sutartį (su kreditoriumi UAB „Statega“) nurodyta sąlyga dėl nustatytų parduodamo daikto trūkumų pašalinimo pardavėjo sąskaita.
Trečiasis asmuo V. G. su pateiktu skundu nesutiko, kiti tretieji asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.
Pirmosios Instancijos Teismo Nutarties Esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi trečiojo asmens UAB „Omega Capital“ skundą tenkino iš dalies - panaikino 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 5 darbotvarkės klausimu dėl lėšų skyrimo būtiniems remonto darbams atlikti verslo centre Neapolis, kitą skundo dalį ir trečiojo asmens teiktus prašymus atmetė.
Teismas vertino, kad trečiasis asmuo UAB „Omega Capital“ apie skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą sužinojo 2017 m. kovo 3 d., todėl termino skundui paduoti dėl 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo nepraleido. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis dėl 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2 ir 7 darbotvarkės klausimais, trečiojo asmens UAB „Omega Capital“ skundą šioje dalyje atmetė.
Teismas nustatė, kad BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimas, įvykęs 2015 m. rugsėjo 28 d., priėmė nutarimą BUAB „Neapolis“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą parduoti kartu, organizuoti viešas varžytynes. Pradinė pardavimo kaina pirmosiose varžytynėse nustatyta 11 500 000 Eur plius PVM, antrose varžytynėse - 10 500 000 Eur plius PVM. Nepardavus turto varžytynėse šauktas kreditorių susirinkimas dėl tolesnės turto pardavimo procedūros. Varžytynės skelbtos per valstybės įmonės (toliau - VĮ) Registrų centro specialiąją interneto svetainę. E-varžytynės vyko nuo 2015 m. gruodžio 7 d. iki 2016 m. sausio 6 d. ir nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2016 m. kovo 25 d. Varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Nepardavus turto dvejose varžytynėse, 2016 m. gegužės 30 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu buvo svarstytas klausimas dėl turto pardavimo, tačiau šiuo klausimu nutarimas nepriimtas. 2016 m. liepos 7 d. kreditorė (įkaito turėtoja) UAB ‚Statega“ pateikė administratorei komercinį pasiūlymą nupirkti neparduotą iš varžytynių turtą - žemės sklypą ir pastatą kaip vieną vienetą už 9 000 000 Eur. 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo metu nutarta varžytynėse neparduotą turtą - žemės sklypą bei jame esantį pastatą parduoti UAB „Statega“ už 9 000 000 Eur.
Teismas sutiko su trečiojo asmens UAB „Omega Capital“ argumentais, kad 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo 5 punktu patvirtintas nutarimas yra neteisėtas, nes pažeidžia bankrutavusios įmonės tikslus ir interesus, įmonės akcininko UAB „Omega Capital“ teises ir teisėtus lūkesčius. Aplinkybę, kad turtas, kurio remontui skirta beveik 170 000 Eur, bus parduodamas tam pačiam kreditoriui, kuris ir balsuoja už turto remontą, tiek kreditorius, tiek administratorė žinojo nuo 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo metu priimtų sprendimų. Tokio sprendimo įgyvendinimas tapo realus po Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. priimto sprendimo, kuriuo nutrauktas apeliacinis procesas dėl 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo.
Administratorės ir vienintelio kreditoriaus žinojimą, kad 2017 m. vasario 10 d. bus forminamas turto pirkimas-pardavimas, kurio remontui iš bankrutavusios įmonės lėšų skyrimą balsavo šį turtą perkantis kreditorius, teismas vertino kaip nesąžiningą jo elgesį, siekiant neteisėtai atlikti paties kreditoriaus turto remontą už bankrutavusios įmonės lėšas.
Teismas konstatavo, kad nepriklausomai nuo to, kokia sąmatos suma, pats 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 5-uoju darbotvarkės klausimu, skirti bankrutavusios įmonės lėšas pastato remontui, likus vienai dienai iki jo pardavimo, kai remontas nėra būtinas, prieštarauja bankrutavusios įmonės tikslams ir jos savininko teisėtiems interesams, bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl jį panaikino kaip nepagrįstą.
Atskirųjų Skundų ir Atsiliepimų į Atskiruosius Skundus Argumentai
Kreditorė UAB „Statega“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutarties dalį dėl 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 5-uoju darbotvarkės klausimu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
- Teismas nepagrįstai vadovavosi bankrutavusios bendrovės akcininko teisėtais lūkesčiais, o ne gynė bendrovės kreditorių teises ir teisėtus lūkesčius bei bendrovės interesus.
- Teismas nenustatė esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, ignoravo aplinkybę, kad kreditorės UAB „Statega“ finansinis reikalavimas sudaro 8,7 mln. Eur, nuo 2011 m. rugsėjo mėn. BUAB „Neapolis“ vengė pripažinti UAB „Statega“ kreditore, atsiskaityti su ja, todėl kreditorė vien negautų palūkanų forma patyrė apie 2 186 856,45 Eur nuostolių. Tuo tarpu, UAB „Omega Capital“ kaip bendrovės akcininkas iki šios dienos nėra apmokėjusi akcijų kainos pagal 2010 m. lapkričio 9 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį iš ofšorinės kompanijos LUXHOUSE. Be to, bendrovės akcininkė nebuvo prisidėjusi prie bendrovės skolų grąžinimo, nesidomėjo bendrovės turto būkle.
- Teismas ignoravo faktą, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 5 d. paliko galioti kreditorių sprendimą - parduoti BUAB „Neapolis“ pastatą vieninteliam kreditoriui UAB „Statega“; nevertino, kad iki ginčijamo kreditorių susirinkimo iš bendrovės veiklos per 2013-2016 m. gauta 3 185 995,53 Eur gryno pelno, todėl prieš bankroto bylos užbaigimą, kreditorių susirinkimas turėjo teisę išlaikyti pusiausvyrą tarp kreditorių ir įmonės interesų.
- Teismas nedetalizavo, kokie įmonės tikslai ir interesai buvo pažeisti; nevertino, kad Klaipėdos apygardos teismas dar 2012 m. vasario 23 d. nutarimu pripažino ginčijamo pastato priežiūros, remonto ir kitų išlaidų būtinumą (tokių išlaidų būtinumą pripažino ir šios bankroto bylos kreditoriai). Pastato priežiūrai bankroto proceso metu nebuvo skirta pakankamai lėšų, nors pastatas buvo eksploatuojamas, todėl 2016 m. spalio 5 d. defektų aktu nustatyti pastato trūkumai turėjo būti pašalinti, tuo labiau, kad bendrovė turi lėšų. 2016 m. gruodžio 20 d. ekspertinis statinio priežiūros aktas patvirtino 2016 m. spalio mėn. nustatytus defektus.
- Kasacinis teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015 išaiškino, bankrutavusios įmonės turto apsaugos, priežiūros ir tvarkymo būtinumą.
- Nurodė, kad teismo išvada, kad nebuvo praleistas terminas skundui paduoti, yra neteisinga.
Atsakovė BUAB „Neapolis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutarties dalį, kuria panaikintas 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 5-uoju darbotvarkės klausimu ir šioje dalyje skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
- Teismas neteisingai nustatė momentą, kada trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie ginčijamo nutarimo priėmimą. UAB „Omega Capital“ į BUAB „Neapolis“ bankroto bylą įtraukta 2017 m. sausio 5 d. nutartimi, kreditorių susirinkimo protokolas, kuriuo priimti ginčijami nutarimai į bankroto bylą pateiktas 2017 m. vasario 17 d. UAB „Omega Capital“ aktyviai byloje naudojosi elektroninių ryšių priemonėmis, todėl turėjo realią galimybę matyti pateiktus dokumentus, todėl apie ginčijamus nutarimus turėjo sužinoti 2017 m. vasario 20 d., 14 dienų terminas skundui paduoti suėjo 2017 m. kovo 6 d., skundas teismui pateiktas 2017 m. kovo 20 d., t. y. praleistas terminas skundui paduoti ir pareiškėja termino atnaujinti neprašė.
- Pagal teisės aktų reikalavimus BUAB „Neapolis“ (nors ir bankrutavusi įmonė) privalėjo vykdyti pastato techninę priežiūrą, o už šios pareigos pažeidimą įstatymuose numatyta atsakomybė. Administratorei vykdant šią pareigą, buvo nustatyta eilė pastato defektų, kuriuos pastatų techninės priežiūros inžinierius, ekspertas nurodė pašalinti. Specialisto išvadoje aiškiai nurodyta, kad dėl pastato naudojimo saugumo defektai turi būti pašalinti. Be to, nustatytų trūkumų dalį, kurie nesusiję su esminėmis pastato saugos sistemomis ar konstrukcijomis, BUAB „Neapolis“ 2017 m. vasario 20 d. raštu atsisakė pašalinti (priėmė 70 035,86 Eur vertės darbus su PVM).
- Kreditorės (įkaito turėtojos) UAB „Statega“ 2016 m. liepos 7 d. pasiūlymas nupirkti pastatą, negarantavo BUAB „Neapolis“, kad jis bus parduotas už pasiūlytą kainą, tik 2017 m. vasario 10 d. sudaryta pastato pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau pastato pirkėjas pareikalavo pašalinti pastato kokybės trūkumus. Galimybę pastatą parduoti neatlikus techninės priežiūros darbų, vertina kaip prielaidą.
- Kreditoriaus sprendimas skirti lėšas pastato priežiūrai bei sprendimas pirkti šį pastatą negali būti laikomi nesąžiningais. Nesąžiningumą nurodytu aspektu galima būtų konstatuoti tik nustačius, jog skirtų lėšų panaudojimas pastato techninės priežiūros darbams ir gauta 9 mln. Eur kaina už pastatą lėmė, kad turtas buvo parduotas už žemą kainą, t. y. kreditorius siekė sumažinti turto kainą, tačiau tokių aplinkybių teismas nenustatė. Neįrodžius, kad skyrus lėšas būtiniems remonto darbams sudarytas sandoris nenaudingas BUAB „Neapolis“, nėra pagrindo konstatuoti ir ginčijamo nutarimo neteisėtumo.
Atsakovė BUAB „Neapolis“ pateikė atsiliepimą į UAB Statega“ atskirąjį skundą, kuriame su atskiruoju skundu sutiko ir palaikė atskirajame skunde nurodytus argumentus.
Trečiasis asmuo UAB „Omega Capital“ pateikė atsiliepimą į BUAB „Neapolis“ ir UAB „Statega“ atskiruosius skundus, prašydamas skundus atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
- Teismas pagrįstai ir tinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą, nes į bylą pateiktas 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo protokolas šalims nebuvo siunčiamas ir įteiktas. Trečiasis asmuo apie ginčijamą nutarimą sužinojo atsitiktinai, kai 2017 m. kovo 3 d. jos atstovas nuvyko į teismą susipažinti su bylos medžiaga, todėl argumentus dėl praleisto senaties termino laiko nepagrįstais ir neatitinkančiais tikrovės.
- Teismas tinkamai nustatė ir vertino aplinkybes ir įrodymus, kurie pačios administratorės nurodyti kreditorių susirinkimo 5 darbotvarkės klausime, t. y. 2016 m. gruodžio 20 d. statinio apžiūros aktą. Pagal šį aktą statinys neturi trūkumų ir nereikalauja jokių trūkumų šalinimo. Apžiūros išvadose konstatuota, k...
Nuostolių Atlyginimo Reikalavimas
Nagrinėjant kitą bylą, kurioje ieškovė UAB „Autovelda“ ir UAB Širvintų autobusų parkas kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo iš atsakovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos, buvo sprendžiamas klausimas dėl tarifų derinimo ir nuostolingų maršrutų.
Ieškovė nurodė, kad atsakovė pažeidė Koncesijos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ne rečiau kaip kartą per metus derinti vietinio susisiekimo maršrutus ir nustatyti tokį tarifo dydį, kuris nebūtų nuostolingas koncesininkui.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės ieškovei 309 245,31 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m.
Teismas pažymėjo, kad atsakovė, nesutikdama su prašoma priteisti nuostolių atlyginimo suma ir pačiu nuostolių skaičiavimo metodu (principu), nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kurie leistų suabejoti ieškovės atliktu skaičiavimu, jo teisingumu (nepasiūlė savo nuostolių skaičiavimo tvarkos, neprašė teismo skirti ekspertizę nuostolių dydžiui nustatyti ir pan.).
Teismas taip pat nurodė neturįs pagrindo byloje padaryti išvados, kad ieškovės patirti nuostoliai ar jų dalis kilo dėl neefektyvios ieškovės bei trečiojo asmens vykdytos ūkinės veiklos ar dėl nepagrįstai didelių administracinių sąnaudų, ar dėl akivaizdžiai neprotingos ūkinės komercinės rizikos ir netinkamo jos valdymo ginčo laikotarpiu, ar dėl kokių nors kitų ieškovės ir (ar) trečiojo asmens veiksmų, priklausančių išimtinai nuo jų ir prisidėjusių prie nuostolių susidarymo.
Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad viena iš racionalių bei protingų priemonių reaguoti į keleivių srautų pokyčius (tiek padidėjimą, tiek sumažėjimą) yra pačių keleivių vežimo maršrutų koregavimas, atsisakant tam tikrų nuostolingų maršrutų, kuriuose keleivių srautai ir atitinkamo maršruto paklausa mažėja, arba įvedant papildomus maršrutus, kuriuose keleivių srautai ir atitinkamo maršruto paklausa didėja.
Teismas nustatė, kad, kaip ir keleivių vežimo tarifų klausimu, taip ir keleivių vežimo maršrutų klausimu, atsakovei buvo reguliariai teikiami prašymai ir siūlymai, iš esmės visuose ginčo laikotarpiu teiktuose prašymuose nuosekliai atkreipiant atsakovės dėmesį, kad viena aplinkybių, turinčių įtakos trečiojo asmens veiklos nuostolingumui, ir yra būtent keleivių srautų mažėjimas (kuris buvo ypač ženklus 2016-2017 metais ir dėl to daugiausiai ir lėmė žymiai didesnių nei 2015 metais nuostolių patyrimą).
Teismo nuomone, keleivių srautų pokyčiai gali būti vertinami kaip priežastiniu ryšiu su atsakovės neteisėtais veiksmais susijęs kriterijus, į kurį atsižvelgiant nustatytinas ieškovės patirtų nuostolių dydis. Teismas nusprendė, kad jeigu atsakovė būtų tinkamai įgyvendinusi šalių bendradarbiavimo pareigą, sprendžiant klausimus tiek dėl keleivių vežimo maršrutų, tiek dėl keleivių vežimo tarifų korekcijos ir pakeitimų per visus šiuos metus, diskutavusi ir derėjusis su ieškove, reagavusi į jos prašymus keisti keleivių vežimo maršrutus ir (ar) tarifus, dėl to priėmusi motyvuotus ir objektyviai pagrįstus sprendimus, itin tikėtina, jog tiek trečiasis asmuo, tiek ir ieškovė, kaip jį valdanti koncesininkė, ginčo laikotarpiu galiojant didesniems keleivių vežimo tarifams ir (ar) nevykdant tam tikrų nuostolingų maršrutų, nebūtų patyrę tokių nuostolių, kokius per šiuos metus realiai patyrė, ir iš ginčo veiklos gautos, tarifo dydžio tiesiogiai veikiamos keleivių vežimo veiklos pajamos būtų padengusios (visiškai ar bent iš dalies) tokios veiklos sąnaudas.
Teismas pažymėjo, kad ieškovės įrodinėtas nuostolių dydis apskaičiuotas remiantis: i) pačios keleivių vežimo veiklą vykdžiusios UAB Širvintų autobusų parko patirta per visus šiuos metus nuostolių dėl nepakankamo keleivių vežimo tarifo suma, vadovaujantis Apraše įtvirtinta metodika (kriterijais); ii) UAB Širvintų autobusų parko pardavimo pajamomis, kurios būtų gautos tuo atveju, jeigu dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nebūtų buvę patirti anksčiau minėti nuostoliai dėl nepakankamo keleivių vežimo tarifo; iii) tikėtinais UAB Širvintų autobusų parko veiklos rezultatais (bendrovės pelnu ir nuostoliais), jeigu būtų gautos pardavimo pajamos, nepatyrus nuostolių dėl nepakankamo keleivių vežimo tarifo; iv) tuo, ar pati ieškovė, kaip koncesininkė, atitinkamais metais būtų gavusi atitinkamas pajamas (UAB Širvintų autobusų parko pelno, kaip keleivių vežimo veiklos rezultato, dalį), nesant UAB Širvintų autobusų parko keleivių vežimo veiklos nuostolio dėl nepakankamų tarifų, o jeigu taip - koks būtų tokių pajamų dydis, apskaičiuojant skirtumą tarp UAB Širvintų autobusų parko veiklos rezultato, nesant nuostolių dėl nepakankamų keleivių vežimo tarifų, ir UAB Širvintų autobusų parko veiklos rezultato, buvus atsakovės nustatytam keleivių vežimo tarifui.
Teismas byloje nenustatė pagrindo abejoti ieškovės negautų pajamų (kaip nuostolių) skaičiavimo mechanizmu, jo pasirinkimo...