Bendrosios Jungtinės Sutuoktinių Nuosavybės Padalijimo Tvarka Lietuvoje

Gali būti įvairių situacijų sutuoktinių gyvenime, kai tenka turtą pasidalinti ir nuspręsti kiek, kuriam ir kokio turto turėtų tekti. Šiame straipsnyje aptarsime bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sąlygas ir ypatumus Lietuvoje.

Įstatyminis Sutuoktinių Turto Teisinis Režimas

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK) nustato dviejų rūšių sutuoktinių turto teisinį režimą: pagal įstatymą ir pagal sutartį. CK 3.83 straipsnyje nustatyta sutuoktinių teisė nustatyti turto teisinį režimą sudarant vedybų sutartį. Ją sudarius sutuoktiniai išvengia teisės normų taikymo, reguliuojančių sutuoktinių turto teisinį režimą pagal įstatymą. Tai yra, sutartyje nustatytam turto teisiniam režimui taikomas pirmumas.

Įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas iš esmės reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Laikoma, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Nuosavybės teisė gali būti asmeninė ir bendroji. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas sudarius santuoką, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, kad jų bendro turto nuosavybės dalys nėra nustatytos. Todėl kiekvienas sutuoktinis turi lygias teises turtą naudoti 50/50, valdyti bei juo disponuoti. Tokio turto nuosavybės dalys yra nustatomos tik dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę.

Asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė yra turtas, atitinkantis vieną iš dviejų kriterijų: turto įsigijimo momentas arba turto įsigijimo pagrindas. Turtas, įgytas iki santuokos, yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Turtas, įgytas susituokus, tačiau kurio įgijimo pagrindas patvirtina, kad jis įgytas kaip asmeninė nuosavybė, laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Koks turtas laikomas asmenine nuosavybe nustato CK 3.89 straipsnis. Turtas, kuris pripažįstamas asmenine sutuoktiniu nuosavybe, nutraukiant santuoką nedalytinas.

Sutuoktinių teisės ir pareigos

Įstatymai įtvirtinta sutuoktinių lygiateisiškumo principą. Sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises, turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam ir vaikams visais šeimos gyvenimo klausimais. Šis principas reiškia ir tai, kad sutuoktiniai gali sutarimu spręsti santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus.

Turto Padalijimas

Bendro jungtinio turto padalijimo klausimas išsprendžiamas nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka (santuoka gali būti nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu ir dėl sutuoktinio (sutuoktiniu) kaltės). Pažymėtina, jog sutuoktiniai gali pasidalinti turtą ir sutartimi, patvirtinta notarine tvarka, iki nutraukiant santuoką. Tokiu atveju sutartimi pasidalintas turtas jau nebus dalinamas.

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai. Nutraukiant santuoka bendru sutikimu, turi būti pateikta ir sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurioje be kitų klausimų turi būti susitarta ir dėl turto padalinimo. Teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina pateiktą sutartį.

Nutraukiant santuoką kitais būdais ir nesant turto padalijimo sutarties, vadovaujamasi CK 3.118 straipsnyje įtvirtinta turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. skyrybų metu, turto sąvoka apima: aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto.

Likęs turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus kai leidžiama nukrypti nuo lygių dalių principo. Pažymėtina, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga.

Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Šia prezumpcija padalydamas bendrą turtą teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurios leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apginti sutuoktinio ir/ar vaiko interesus.

Vadinasi, skyrybu proceso metu turi būti išskiriami pakankamai aiškūs nukrypimo nuo lygių dalių kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Pažymėtina, kad sutuoktinių gaunamos pajamos - turtine padėtis, kuri CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įvardyta kaip pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl tai yra reikšminga aplinkybė.

Nukrypimas nuo Lygių Dalių Principo

Įstatymai nedraudžia nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo. Tačiau toks sutuoktinių susitarimas turi neprieštarauti viešajai tvarkai, nepažeisti sutuoktinių ar vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.

Turto pasidalijimas, kuriuo sutuoktiniui - skolininkui nepagrįstai atitenka mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti, gali pažeisti kreditoriaus interesus.

Turto Padalijimo Būdai

Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Svarbios Aplinkybės

Atsižvelgiant į įvairias aplinkybes, turto padalijimas gali būti paveiktas. Štai keletas iš jų:

• Nepilnamečių vaikų interesai
• Vieno sutuoktinio sveikatos būklė
• Vieno sutuoktinio turtinė padėtis
• Kitos svarbios aplinkybės

Taigi, sutuoktinis, panaudojęs asmenines lėšas turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti, gali prašyti kompensacijos ir (ar) didesnės turto dalies gavimo.

tags: #bendroji #jungtine #sutuoktiniu #nuosavybe #padalijimas