Šią temą pasirinkome todėl, kad studijuojame verslo vadybą ir ateityje galbūt steigsime savo įmonę, todėl norėjome susipažinti su Lietuvoje veikiančių įmonių tipais ir jų veiklos ypatybėmis. Galvojame, kad tai bus naudinga mūsų praktinei veiklai.
Nagrinėjant šalies ūkį, pastebima, jog jį sudaro daugybė įvairiausių įmonių, besiskiriančių dydžiu, naudojamomis techninėmis priemonėmis bei tų priemonių moderniškumu, nuosavybės forma ir t.t. Moderniškos pramonės įmonės gamina milžinišką naujų daiktinių verčių kiekį. Tarp tų dviejų įmonės tipų, tarp tų dviejų kraštutinumų arba priešingų polių turime visą gamą įvairaus dydžio, įvairių nuosavybės formų.
LR įmonių įstatymo 6 str. nurodyta, kokių rūšių įmonės gali veikti Lietuvos Respublikoje. Lietuvoje veikiantys įstatymai numato tokias įmonių rūšis: individualiosios (personalinės), akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, kooperatinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, kredito unijos. Įmonių veiklą reglamentuoja įstatymai, Vyriausybės nutarimai.
Įmonių teisė yra viena svarbiausių teisinių sričių, reguliuojanti verslo struktūrą, veiklos vykdymą, įmonių valdymą ir jų tarpusavio santykius. Įmonių teisė apima daugybę aspektų - nuo įmonių steigimo iki jų restruktūrizacijos, įmonių pardavimo, sujungimo ar likvidavimo.
Populiariausi įmonių tipai ir teisinės verslo formos yra uždaroji akcinė bendrovė (UAB), akcinė bendrovė (AB), individuali įmonė (IĮ) ir mažoji bendrija (MB). Kiekviena teisinė forma turi savo privalumus ir trūkumus, todėl prieš pasirenkant tinkamą modelį, būtina įvertinti veiklos pobūdį, įmonės dydį, akcininkų skaičių ir kapitalo reikalavimus.
Įmonė dažniausiai apibūdinama kaip produkcijos gamintoja ar patarnavimų vykdytoja, kuriai būdingas techninis, organizacinis ir ūkinis vieningumas. Nagrinėjant įmonę kaip socialinę, ekonominę sistemą, reikia įvertinti, kad ją turi sudaryti daugiau negu vienas elementas, susijęs su kitais elementais tam tikrais ryšiais.
Unikalūs Lietuvos pirkėjų įpročiai reikalauja specifinių sprendimų, kaip jiems pasiruošti?
Dėl įmonę sudarančių elementų bei ryšių tarp jų įvairovės įmonę galima vertinti kaip mechaninę, socialinę, informacinę ar net energetinę sistemą. Paprastai išskiriami socialinis, techninis ir ekonominis posistemiai. Įmonė gali būti traktuojama kaip gamybinių veiksnių visuma, leidžianti savininkui realizuoti savo tikslus (didinti pajamas, kelti socialinį prestižą, siekti ekonominės valdžios).
Jei įmonė traktuojama kaip socialinė sritis, tai akcentuojami darbuotojų, akcininkų ir savininkų interesai, mėginama juos suderinti, siekiant didžiausio sistemos efektyvumo. Įmonės turi juridinio asmens teises, sąskaitas bankuose, sudaro sutartis su kitomis organizacijomis ir atsako už prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, taip pat ir už įmonės veiklą bei perspektyvą.
Individualiosios (Personalinės) Įmonės
Individualioji (personalinė) įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui ar keliems fiziniams asmenims bendrosios privatinės nuosavybės teise. Individualiosios įmonės pavadinime, būtina įvardinti jos savininką. Šio tipo įmonėms taikomi įstatymai, reguliuojantys valstybinės įmonės veiklą.
Įmonė turi teisę verstis bet kokia gamybine ar komercine veikla, išskyrus tą, kuri draudžiama, arba kuriai reikalingi specialūs leidimai (pvz., eksploatuoti naudingąsias iškasenas, jų telkinius, gaminti ir realizuoti vaistus, narkotikus ir kt.). Individualių įmonių statusą, veiklą ir likvidavimą reglamentuoja Civilinis kodeksas ir LR įmonių įstatymas. Kodekse yra tik vienas 221 straipsnis, konkrečiai susijęs su individualiomis įmonėmis, numatantis galimybę steigti įmones, neturinčias juridinio asmens teisių.
Asmuo norintis steigti individualią įmonę, atitinkamos savivaldybės rejestro skyriui pateikia pareiškimą įregistruoti įmonę, dokumentą, liudijantį apie žyminio mokesčio sumokėjimą, patalpų savininko pažymą apie patalpų suteikimą įmonės veiklai, firmos vardo įregistravimo pažymėjimo nuorašą. Individualios įmonės turtas nėra atskirtas nuo savininko turto. Pagal įmonės prievoles savininkas atsako visu savo turtu. Personalinių įmonių veikla ir likvidavimo tvarka nėra reglamentuojama atskiru įstatymu. Tokios įmonės likviduojamos pagal LR įmonių įstatymo reikalavimus.
Ūkinės Bendrijos
Tikroji ūkinė bendrija yra visiškos ūkinės atsakomybės įmonė, įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi sujungus kelių fizinių ar juridinių asmenų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę komercinei - ūkinei veiklai ir turinti bendrą firmos vardą. Bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 narių. Jos nariai negali būti valdžios ir valdymo organai, valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės. Bendrija nėra juridinis asmuo. Jos nariai solidariai atsako visu savo turtu.
Komanditines ūkines bendrijas sudaro bendros firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir komanditoriai. Ūkinėje bendrijoje turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas narys komanditorius. Jų turtas atskirtas nuo komanditorių turto, tačiau neatskirtas nuo tikrųjų narių turto. Pagal komanditinės ūkinės bendrijos prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai - tik tuo savo turtu, kurį perdavė arba turėjo perduoti bendrijai, bet jo neperdavė sutartyje numatytais terminais. Paprastai tokia bendrija turi savo pavadinimą.
Bendrija turi savo kapitalą, kurį sudaro nuosavas ir skolintas kapitalas. Ūkinės bendrijos steigimo dokumentas yra jungtinės veiklos sutartis. Sutartyje nurodomos bendrijos narių dalys bendrojoje nuosavybėje, jų įnašų dydis, pobūdis ir apmokėjimo terminai, pajamų ir nuostolių paskirstymo tvarka, bendrijos valdymo taisyklės, pinigų iš bendrijos kasos paėmimo asmeniniams reikalams tvarka ir kiti klausimai. Jungtinės veiklos sutartis turi būti patvirtinta notaro. Ji gali būti pripažinta negaliojančia tik teismine tvarka, jeigu yra sandorių negaliojimo pagrindai, numatyti LR Civiliniame kodekse.
Įstatymai nenumato minimalaus bendrijos kapitalo. Bendrijoms draudžiama išleisti vertybinių popierių, tarp jų ir obligacijų, jos negali skolintis pinigų iš fizinių asmenų. Priklausomai nuo to, kas nusprendžia likviduoti bendriją, likvidatorių skiria bendrijos nariai, teismas arba kreditorių susirinkimas. Paskyrus likvidatorių, bendrijos nariai netenka savo įgaliojimų bendrijos valdyme, jų funkcijas perima likvidatorius.
Akcinės Bendrovės ir Uždarosios Akcinės Bendrovės
Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė yra juridinio asmens teises turinčios ribotos turtinės atsakomybės įmonės, kurių kapitalas padalintas į akcijas. Bendrovės turtas nuosavybės teise priklauso bendrovei kaip juridiniam asmeniui. Akcininkai turi nuosavybės teisę į akcijas. Akcinės bendrovės veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai.
Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 1100 tūkst. Lt. Minimalus akcinių bendrovių steigėjų skaičius - vienas. Uždarojoje akcinėje bendrovėje negali būti daugiau kaip 50 akcininkų. Jos įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 tūkst. Lt. Akcininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris turi įsigijęs bent vieną bendrovės akciją.
Minimalus akcinės bendrovės akcininkų skaičius yra penki, o uždarosios akcinės bendrovės - du asmenys. Bendrovė turi būti įregistruota įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo jos įstatų įregistravimo dienos. Likviduoti bendrovę turi teisę visuotinis akcininkų susirinkimas arba teismas.
UAB ir AB struktūros yra tinkamos vidutiniam ir stambiam verslui, nes užtikrina ribotą atsakomybę ir leidžia pritraukti investicijas per akcijų pardavimą. MB dažnai pasirenkama mažesniems verslams dėl paprastesnio valdymo ir mažesnių steigimo kaštų.
Pagrindiniai Įmonių Tipai Lietuvoje
| Įmonės Tipas | Savininkų Skaičius | Kapitalo Reikalavimai | Atsakomybė |
|---|---|---|---|
| Individuali Įmonė | 1 ar daugiau fizinių asmenų | Nėra minimalaus reikalavimo | Savininkas atsako visu turtu |
| Ūkinė Bendrija | 2-20 narių | Nėra minimalaus reikalavimo | Nariai atsako solidariai |
| Akcinė Bendrovė | Min. 5 akcininkai | Min. 1100 tūkst. Lt | Ribota turtinė atsakomybė |
| Uždaroji Akcinė Bendrovė | 2-50 akcininkų | Min. 10 tūkst. Lt | Ribota turtinė atsakomybė |
Žemės ūkio bendrovės
Tai tokia įmonė, kurios įplaukos už žemės ūkio produkciją ar paslaugas žemės ūkio gamybai sudaro daugiau kaip 60 proc. Lietuvoje tokių bendrovių steigimą reglamentuoja Žemės ūkio bendrovių įstatymas. Jos steigiamos žemės ūkio gamybinei ir prekybinei veiklai. Steigia fiziniai asmenys, sujungę savo turtą į bendrąją nuosavybę. Turi steigti ne mažiau kaip du asmenys. Nuosavas kapitalas formuojamas iš narių įnašų - pajų, suteikiančių bendrovės nariams teisę dalyvauti bendrovės veikloje ir gauti atitinkamą dydį jos pelno.
Žemės ūkio bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės įmonė. Bendrovės steigėjai sudaro steigimo sutartį, kurioje turi būti nurodyta įnašų priėmimo tvarka ir už jų priėmimą atsakingi asmenys, taip pat asmenys, atsakingi už steigiamojo susirinkimo sušaukimą. Įstatyme nereikalaujama, kad steigimo sutartis būtų tvirtinama notariškai. Bendrovės likvidatoriai gali būti valdyba arba administracija, kiti bendrovės nariai ar pašaliniai asmenys.
Kooperatinės bendrovės
Tai grupės fizinių arba juridinių asmenų įsteigtas ūkinis objektas. Bendrovę sudaro ne mažiau kaip penki asmenys. Kapitalo ir narių sudėtis yra nepastovi. Steigėjai privalo pasirašyti ir notariškai patvirtinti steigimo sutartį ir sušaukti steigiamąjį susirinkimą. Steigėjai parengia ir steigiamajame susirinkime priima įstatus.
Kitos įmonių formos
Asociacija - mažiausiai reglamentuota savarankiškų įmonių, organizacijų ar piliečių sąjunga. Unija - įmonių susivienijimas.
Įmonių jungimosi tipai
Įmonės jungiamos turint tam tikrų strateginių ir finansinių tikslų. Vis dažniau jungiantis įmonėms dalyvauja ir užsienio kapitalas. Šis jungimas paliečia ne tik savininkų, vadybininkų ir kitų darbuotojų interesus, bet ir visos visuomenės interesus, todėl vyriausybės institucijos jį kontroliuoja.
Tobulesnė gėrybių rinka ir technikos pažanga įgalino įmones padėti gaminių standartizaciją ir plėsti masinę gamybą, mažinti gamybos išlaidas ir tuo būdu pasiekti vis platesnius vartotojų sluoksnius ir plėsti savo išorinius santykius, ypač realizuojant (parduodant). Vis didesnė įmonių konkurencija vertė jas jungtis į sąjungas savo išorinių santykių derinimo tikslais.
Karteliai
Karteliai - vienos gamybos šakos įmonių sąjungos, kurių tikslas yra veikti gaminių pardavimo ir medžiagų (žaliavų ir kuro) pirkimo rinką.
Medžiagos (žaliavos ir kuro) pirkimo karteliai
Kartelinio susitarimo požymiai buvo užfiksuoti 2001 m. viduryje Lietuvos degalų rinkoje. Tuometinė Lietuvos konkurencijos tarnyba atliko tyrimą kilus įtarimų, kad 1999-2000 m. sudarytose tarp „Mažeikių naftos“ ir didelių naftos produktais prekiaujančių bendrovių, galimos konkurenciją ribojančios nuostatos. Išnagrinėjus visas tuo metu sudarytas sutartis, paaiškėjo, kad buvo sukurta degalų importą stabdanti sistema: sutartyje buvo fiksuojamas susitarimas vykdyti vienodą ilgalaikę prekybos degalais strategiją, jose buvo užfiksuota neimportuoti degalų. Iš rinkos buvo išstumiami konkurentai, galintys į Lietuvą įvežti degalų, ir rinkoje įsivyravo vieno gamintojo produktai.
Bendrovės, pasirašiusios tokias sutartis su „Mažeikių nafta“, pelnėsi, kitos nukentėjo. Už konkurencijos įstatymo pažeidimą konkurencijos taryba skyrė baudas AB „Mažeikių nafta“ (100000 Lt) ir mažesnio dydžio baudas penkioms uždarosioms akcinėms bendrovėms („Lukoil Baltija“, „Lietuva Statoil“, „Uotas“, „Pakrijas“, „Vaizga“). Buvo pastebėta, kad tos sutartys turėjo kartelinio susitarimo požymių.
Rizikos išlyginimo karteliai
Sutartimi kiekvienam kartelio nariui nustatoma gamybos kvota ir pardavimo rajonas. Kadangi įmonių narių vietovės sąlygos yra nevienodos, vadinasi, skirtinga tuo atžvilgiu yra ir jų savikaina.
Sindikatai
Sindikatai - įmonių horizontalios sąjungos. Sindikatas yra juridinis asmuo, savo vardu atlieka jam pavestas bendras visiems sindikato nariams funkcijas. Tos funkcijos priklauso nuo susitarimo: gaminių platinimas (reklama, pardavimo sąlygos, pardavimo agentai, kaina), kvotos, gaminių rūšies kontrolė ir t.t. Sindikato pelnas skirstomas nariams proporcingai pagal kvotą.
Trestas
Trestas (angl. trust) - paprastai yra horizontali sąjunga, apimanti visą kraštą (tautos ūkį) arba didelę jo dalį. Čia pramonės įmonės - nariai de facto ir net de jure - nustoja savo ūkinio ir juridinio savarankiškumo. Kontroliuojami ne tik išoriniai santykiai, bet ir vidiniai, būtent gamyba, organizavimas ir t.t. Tai yra aukščiausios pramonės įmonių susijungimo laipsnio (koncentracijos) organizacija. Paprastai tresto pagrindą sudaro didelis bankas kaip finansinis centras.
Korporacija
Korporacija (lot. corporation) - juridiškai savarankiškų juridinių asmenų asociacija (sąjunga), kuri irgi yra savarankiškas juridinis organas. Pavyzdžiui, Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija. Be to, prisimintina, kad taip JAV vadinamos akcinės bendrovės.
Konsorciumas
Konsorciumas (lot. consortium) - laikinas savanoriškas įmonių susivienijimas, sukuriamas numatytiems uždaviniams įvykdyti. Pavyzdžiui, pastatyti stambų objektą - tunelį po Lamanšu, įgyvendinti sudėtingą mokslinį techninį projektą - hidroelektrinės Afrikoje, Pietų Amerikoje ir t.t. Įvykdžius numatytus uždavinius, konsorciumo veikla nutraukiama arba pertvarkoma sutarčių pagrindu į kitokį įmonių susivienijimą.
Koncernas
Koncernas - įmonių susivienijimas, kuris vykdo bendrą veiklą savanoriškai centralizuodamas mokslo ir technikos bei gamybos plėtrą, investicinę, finansinę, gamtosauginę, tarptautinę ekonominę ir kitą veiklą, taip pat aptarnaudamas įeinančias į jį įmones ne veltui. Tuo būdu į koncerną gali jungtis vienos ar keleto įvairių ekonomikos šakų įmonės. Galimi ir tarptautiniai koncernai, turintys savo sudėtyje ir užsienyje esančių įmonių.
Koncerno darbą organizuoja specialiai sudaroma valdymo sistema, kuriai įmonės dalyvės savanoriškai perduoda dalį savo įgaliojimų ir funkcijų. Centrinis organas (paprastai valdyba) atlieka bendrą susivienijimo vadovavimą ir kontrolę. Operatyviai vadovauti įmonių veiklai valdyba paveda direktoriams (vadybininkams, valdytojams). Būdinga ir tai, kad centralizuojama koncerno apskaita, ataskaitos ir kontrolė. Koncerno dalyviai tuo pat metu negali įeiti į kitų koncernų sudėtį. Užsienyje gerai žinomi koncernai FIAT, Volkswagen, General Motors ir kt.
Kaune yra įsikūręs SBA koncernas, įeinantis į didžiausių Lietuvos įmonių penketuką. Koncernui priklauso daugiau kaip 20 įmonių. Dabar koncernas veiklą susiaurino iki trijų pagrindinių krypčių - prekybos naftos produktais, baldų ir lengvosios pramonės įmonių valdymo. Koncernas įsigijo kontrolinį „Kauno baldų“ įmonės akcijų paketą. Jam priklauso apie 40 proc. šalies baldų pramonės įmonių pajėgumų. SBA koncernui pavyko atgaivinti „Šilutės baldų“ įmonę, kurios turtas buvo užstatytas bankui, o finansinė būklė buvo kritiška.
Dar vienas koncernas „Achemos grupė“ įkurtas 2001 metais ir šiuo metu valdo daugiau kaip 30 įmonių, kurios dirba chemijos, farmacijos pramonės ir gavybos, maisto pramonės, prekybos, energetikos, statybos ir remonto, logistikos, transporto ir krovos, finansinių operacijų, viešbučių, sveikatos ir pramogų, mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo, žiniasklaidos, leidybos ir reklamos srityje.
Koncerno įkūrimas sudarė sąlygas tarpusavyje susijusias įmones sujungti i darnią sistemą, leidžiančią sutelkti valdymo kompetenciją, operatyviai diegti naujas technologijas, visuotinai taikyti naujausius vadybos pasiekimus bei kokybės standartus. Koncerno strategija yra paprasta - operatyviau ir kokybiškiau bendradarbiauti su užsakovais, sukuriant aiškesnę ir efektyvesnę organizacijos struktūrą. Koncerno vadovybė „Achemos grupės“ veiklą vysto taip, kad ji sukurtų kuo didesnę vertę savo akcininkams ir būtų kuo patikimesniu partneriu savo produktų iir paslaugų pirkėjams.
Istoriškai koncernai kūrėsi kaip vertikalios įmonių sąjungos. Jų tikslas - derinti veiklą įmonių, atliekančių įvairias gamybos proceso stadijas, pradedant nuo žaliavos (medžiagos) kainos ir baigiant galutinio produkto pateikimu vartotojams. Koncernas yra ūkinis vienetas. Kiekviena koncernui priklausanti įmonė atlieka tam tikrus darbus - žaliavų kasimas (paruošimas), apdirbimas, perdirbimas, įvairių rūšių gaminių (galutinių) gamyba ir t.t. derinama ne vien gamyba, bet ir finansai. Koncernų yra labai įvairių formų. Jos priklauso nuo sudarytų sutarčių (statuso). Įmonių juridinis savarankiškumas išlieka.
Pramoninė grupė
Pramoninė grupė - tai susijusių įmonių ir organizacijų grupė. Pramoninė grupė, kurią pasiūlė bei analizės metodiką sukūrė amerikiečių mokslininkas M. Porteris, apima ne tik konkretaus pramonės sektoriaus įmones, bet ir jų tiekėjus, distributorius, paslaugų teikėjus bei kitokiais būdais susijusias įmones ir institucijas.
Kontroliuojanti (motininė) bendrovė
Kontroliuojanti (motininė) (angl. holding company) - tai bendrovė, kuri turi kontrolinį paketą dukterinėje ar kitoje įmonėje. Kontrolinis paketas (daugiau kaip 50 proc. nominalios vertės akcijų) šiai bendrovei suteikia teisę skirstyti pajamas, skirti visus ar daugumą narių valdyboje ar kontroliuojamų įmonių direktorių taryboje. Kontroliuojanti bendrovė dažnai vadinama motinine bendrove, kuri kartu su dukterinėmis ir kitomis įmonėmis sudaro grupę.
Kai tokia įmonė valdo atskiras bendroves, besiverčiančias skirtinga gamybine veikla, bet kiekvieną bendrovę daugiau ar mažiau kontroliuoja pagrindinė (motininė) bendrovė, kontroliuojančiosios bendrovės yra naudojamos kaip diversifikuotos ir konglomeracinės plėtros priemonės.
Dukterinė įmonė (bendrovė)
Dukterinė įmonė (bendrovė) - įmonė, kurią kontroliuoja kontroliuojanti bendrovė. Ji paprastai kontroliuoja direktorių tarybos sudarymą arba turi daugiau kaip 50 proc. akcijų. Dukterinė bendrovė gali būti arba visiška nuosavybė (jei akcinis kapitalas visas priklauso patronuojančiai bendrovei), arba dalinė nuosavybė patronuojančios bendrovės, jei dalis akcinio kapitalo nepriklauso tai bendrovei.
Dukterinės bendrovės yra savarankiški juridiniai asmenys, už kurių įsipareigojimus motininė bendrovė neatsako, todėl dukterinės bendrovės dažnai sudaromos (įkuriamos) rizikingoms operacijoms.
Kolektyvinė įmonė
Kolektyvinė įmonė (dar kitaip vadinama liaudies įmone) - įmonė, sukurta ir vykdanti ūkinę veiklą kolektyvinės nuosavybės pagrindu. Skirtingai nuo kooperatyvo, kolektyvinė įmonė nenumato narystės, taigi ir ypatingų teisių valdyti įmonę. Tokią teisę turi kooperatyvo nariai.
tags: #bendroviu #nuosavybes #struktura