Valstybinės Žemės Įsigijimo Įstatymo Reikalavimai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariami valstybinės žemės įsigijimo įstatymo reikalavimai Lietuvoje. 1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-416 (nauja redakcija nuo 2004 02 21 pagal LR 2004 01 27 įstatymą Nr. IX-1971) reglamentuoja žemės santykius Lietuvoje.

Žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir šis Įstatymas. Iki trejų metų - žemės sklypo planas arba schema. Laikantis Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų.

Pagrindiniai Įstatymo Aspektai

Įstatymas apima įvairius aspektus, susijusius su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu. Štai keletas svarbiausių punktų:

• Žemės sklypo naudojimo pobūdis: Nustatomi reikalavimai žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį.
• Valstybinės funkcijos: Įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Teise būtų tinkamai vykdomas.
• Patikėjimo teisė: Sprendimas perduoti žemės sklypą patikėjimo teise būtų tinkamai vykdomas. Savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Subjektams, perdavimo-priėmimo aktą pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo.

Žemės ūkio aktai.

Valstybinės Žemės Nuoma ir Panauda

Įstatymas taip pat reglamentuoja valstybinės žemės nuomos ir panaudos sąlygas:

• Viešosios įstaigos: Viešosioms įstaigoms - mokykloms. Statinių ar įrenginių panaudos sutarties terminą.
• Savivaldybės: Savivaldybėms. Valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui.
• Nacionalinė žemės tarnyba: Visais kitais atvejais.
• Registracija: Įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
• Projektai: Projektus įstatymą.

Nuomos Sąlygos

• Nuomininkai: Savivaldybėms. Valdytojui. Nacionalinė žemės tarnyba - visais kitais atvejais.
• Registracija: Lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
• Terminas: Metams. Metai. Tokių statinių naudojimo terminui. Pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę.
• Mokestis: Asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį.
• Statinių nuoma: Statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui.

Žemės Paėmimas Visuomenės Poreikiams

Įstatymas numato sąlygas ir tvarką, kai žemė gali būti paimama visuomenės poreikiams:

• Sąnaudų ir naudos analizė: Tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.
• Informavimas: Pranešama institucijai, suinteresuotai žemės sklypo paėmimu. Žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui. Viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas). Naudotojo gyvenamoji vieta. Procedūra taip pat skelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje. (Bendraturčiai) ir (ar) kiti naudotojai, daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra). Viename iš nacionalinių laikraščių dieną. Įregistruoja šį juridinį faktą.
• Teismai: Įstatymo nustatyta tvarka. Kalendorines dienas nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos. Sujungti į vieną bylą ir tokią bylą išnagrinėti per 45 kalendorines dienas nuo skundų sujungimo.

Žemės Ūkio Paskirties Žemės Įsigijimas

Pagal įstatymą, laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus tam tikrus išimtis. Taip pat nurodomos sąlygos ir reikalavimai fiziniam ar juridiniam asmeniui, norinčiam įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.

Laikinasis įstatymas: Priimtas 2003 m., siekiant užtikrinti žemę dirbančių žmonių pragyvenimo šaltinį ir kaimo socialinių problemų sprendimą, išsaugoti šalies gyventojų galimybes įsigyti žemės bei užkirsti kelią spekuliacijai žeme, kad ji nebūtų superkama perpardavimo tikslais.

Nustatyta, kad asmenys (ir fiziniai, ir juridiniai) gali įsigyti tiek žemės, kad bendras iš valstybės įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 300 ha, o bendras vienam asmeniui priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 500 hektarų.

Dabar teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės įgis tik tie asmenys, kurie turės profesinių įgūdžių, praktinio ūkininkavimo ir kompetencijos. Tokiais asmenimis bus laikomi ne anksčiau kaip metais, einančiais prieš paraiškos dėl paramos pateikimą, žemės ūkio naudmenas ar pasėlius deklaravę ir buhalterinę apskaitą tvarkantys ūkininkai, kurie turės praktinio ūkininkavimo patirties ir bus įregistravę ūkininko ūkį.

Ir fiziniams, ir juridiniams asmenims gali būti suteikiama valstybės parama, jeigu Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtina, kad paramos suteikimo metu laikomasi minimalių aplinkosaugos, higienos ir gyvūnų gerovės normų.

Valstybės Parama Įsigyjant Žemę

Laikinasis įstatymas numato galimybę įsigyti valstybinės žemės lengvatinėmis sąlygomis, t. y. be aukciono. Tokia lengvata Europos Sąjungos teisės aktų kontekste vertinama kaip valstybės pagalba, kuria siekiama užtikrinti, kad įsigyta iš valstybės žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama žemės ūkio veiklai.

Laikinajame įstatyme įtvirtintos ir kitos žemės ūkio paskirties žemės pardavimo lengvatinės sąlygos: taikomi žemės sklypo kainos mažinimo koeficientai; žemė parduodama išsimokėtinai; mokėjimai už įsigyjamą išsimokėtinai žemės ūkio paskirties žemę gali būti atidedami; žemė perkama pirmumo teise; kompensuojama dalis palūkanų.

• Asmuo, pageidaujantis pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, iki žemės įsigijimo privalo būti ūkininkavęs (dirbęs žemę) ne mažiau kaip vienus metus.
• Pirkėjas - jaunasis ūkininkas, kuris nusiperka žemės lengvatinėmis sąlygomis, įgyja teisę perleisti žemės sklypą kitiems asmenims ne anksčiau kaip praėjus 5 metams.
• Keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį visi įsigyjantys žemės ūkio paskirties žemės galės ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo žemės sklypo įsigijimo dienos.

Nustačius, kad žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, valstybė įgyja teisę atpirkti šį žemės sklypą už tą pačią kainą, už kurią jis buvo įsigytas iš valstybės. Taigi, lengvatinėmis sąlygomis įsigyta žemė gali būti išpirkta valstybės.

Pirmumo Teisė

Žemės reformos įstatymas numato, kad tam tikrus reikalavimus atitinkantys ūkininkai ir juridiniai asmenys turi pirmumo teisę pirkti ne mažiau kaip vienus metus žemės ūkio veiklai naudojamus žemės sklypus. Kitaip tariant, žemę dirbantys ir ją deklaruojantys asmenys turi pirmumo teisę ją pirkti.

Pirmenybė įsigyti žemės šiems asmenims suteikiama ir tais atvejais, jei jie perka valstybinės žemės sklypus, besiribojančius su jiems nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais.

Kaimo sodyba.

Žemės Grąžinimas ir Pardavimas

Vykdant žemės reformą, kaimo vietovėje sklypai asmenims formuojami pagal Žemės reformos įstatymo nustatytą eilę. Valstybinės žemės sklypai parduoti formuojami atkūrus piliečių nuosavybės teises į žemę (grąžinant natūra, suteikiant ir perduodant nuosavybėn neatlygintinai).

Pirmiausia žemė grąžinama piliečiams, pageidavusiems ją susigrąžinti, ir nustačius papildomas, visuomenės poreikiams reikalingas, teritorijas. Likusi valstybinė žemė būtų parduodama tose kadastro vietovėse, kuriose žemės grąžinimas iš esmės baigtas.

Institucijos, Vykdančios Žemės Pardavimą

Žemės reformą įgyvendina ir sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima apskričių viršininkai. Pagal Žemės įstatymą, apskrities viršininkas yra apskrities teritorijoje esančios valstybinės žemės patikėtinis, išskyrus žemę, kuri patikėjimo teise perduota kitiems įstatymų nustatytiems subjektams.

Taigi ir valstybinę žemės ūkio paskirties žemę parduoda apskričių viršininkai, o žemės pardavimo procedūras organizuoja apskričių viršininkų administracijų teritoriniai žemėtvarkos skyriai.

Matavimai ir Vertės Nustatymas

Asmenims, kuriems suteikiama pirmumo teisė be aukciono pirkti parduodamus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus už rinkos kainą, pastaroji apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą.

Todėl, prieš sudarant valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, turės būti nustatyta Nekilnojamojo turto registre įregistruotų parduotinų žemės sklypų rinkos vertė.

Formuojant žemės sklypus kaimo vietovėse nuosavybės teisėms atkūrti ir asmeniniam ūkiui, žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinatės nustatomos grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

Žemės Pardavimo Praktiniai Aspektai

Laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo procedūros, kai dar nesudarytos valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys, užbaigiamos jau pagal priimto įstatymo nuostatas.

Todėl, kad būtų galima tęsti žemės reformos žemėtvarkos projektų, kuriuose buvo pradėti formuoti parduotini valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, rengimą, apskričių viršininkų administracijų žemėtvarkos skyriai šiuo metu nagrinėja asmenų pateiktus papildomus prašymus bei dokumentus ir prireikus apskrities viršininko įsakymu tikslina pretendentų sąrašus, iš jų išbraukdami tuos asmenis, kurie nebeatitinka valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės subjektams taikomų Laikinojo įstatymo nuostatų.

Pirmiausia su šiais asmenimis, pateikusiais Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklėse nurodytus dokumentus, įrodančius, kad turi pirmumo teisę įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ar (ir) turi teisę į valstybės paramą ją įsigyjant, bus sudaromos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartys.

Tikimasi, kad pirmumo teisė ir valstybės parama žemdirbiams, įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės, sustiprins ūkininkų konkurencingumą, skatins plėstis šeimos ūkius, užtikrins žemę dirbančių žmonių pragyvenimo šaltinį ir mažins kaimo socialines problemas.

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas Nr. IX-1314 yra pakeitimas, kuris įsigalios 2025 m. sausio 1 d.

tags: #valstybines #zemes #isigijimo #istatymas