Užežerė: Kaimo Aprašymas, Istorija ir Žmonės

Užežerė - kaimas, įsikūręs Sedos seniūnijoje, 2 km į pietryčius nuo Sedos, prie kelio į Telšius. Kaimas išsidėstęs abiejose kelio pusėse, per kurį eina Sedos-Pievenų vieškelis. Spėjama, kad kaimo pavadinimas kilęs nuo to, kad jis yra tuoj pat už Sedulos ežero.

Mažeikių rajono žemėlapis, kuriame randasi Seda ir Užežerė.

Istorija ir Gyventojai

• Gyventojų skaičius: 1902 m. dvare 18, viensėdyje - 7 gyv., 1923 m. - dvare 1 ūkis ir 50 gyv., kaime - 36 ūkiai ir 189 gyv., 1959 m. kaime - 153, 1970 m. - 156, 1979 m. - 341 gyv., 1973 m. buvo 50 kiemų, 1999 m. - 349, 2001 m. - 294 gyv.
• XIX a. pab. gyveno knygnešys Juozapas Šleinys.
• 1950-1957 m. Užežerė buvo apylinkės centras.

Kultūros Paveldas ir Žymios Vietos

A. Užežerės kaimas, įsikūręs Sedos miestelio pašonėje, pasitinka atvykėlius dideliu kryžiumi prie sankryžos, kur kryžiuojasi į Plungę, Telšius, Mažeikius ir Sedą vedantys keliai. Sankryžoje, prie kurios dabar stovi išvaizdus medinis kryžius, anksčiau būdavę labai daug nelaimių - žūdavę žmonės. Užežerės kaimo gyventojai, paraginti tuometinio klebono Sauliaus Katkaus, užsakė kryžių, kurį pats klebonas ir pašventino. Kaimo pradžioje, kryžkelėje, 2000 m. pastatytas kryžius, kurį užsakė ir pašventino buvęs Sedos bažnyčios klebonas Saulius Katkus.

Religijų paplitimas Lietuvoje.

• Stefanijos Bučienės sodyboje yra koplytėlė.
• Stefanija Dacienė surinko ir užrašė 1500 senovinių dainų, nuo 1998 m.
• Prie Sedos - Ketūnų vieškelio, dešinėje pusėje važiuojant nuo Sedos, yra senos kapinaitės, vadinamos Užežerės senkapiais.
• Užežerės kaimo kapeliai.
• Kuržickio senkapiai - Užežerės k., 0,5 km į šiaurę nuo Sedos - Ketūnų kelio. Čia stovėjo trys kryziai, kurie nuvirto.

Žmonės ir Gyvenimo Būdas

Daugelis vietų čia turi savo istorijas, kurias, kaip ir apie savo gyvenimą, noriai pasakojo sutikti draugiški, jau ne vienus metus Užežerėje gyvenantys žmonės. Tą Užežerės dalį, kuri glaudžiai prisišliejusi prie Sedos miestelio rytinės dalies, žmonės vadina gyvenviete, o kaimas išsidėstęs abiejose kelio į Telšius pusėse. Tiesa, turi užežeriškiai ir savo „ežerą“ - juo vadinama didelė bala, atsirandanti lietingu metu ar prasidėjus pavasario polaidžiams. Pasak netoliese gyvenančio Stanislovo Musulo, tas „ežeras“ čia slūkso beveik ištisus metus.

Pasak iš netoliese kažkada buvusio Rubikalių kaimo kilusio Stanislovo, Užežerėje jis gyvena „jau daugelį metelių“. Atitarnavęs kariuomenėje, vyriškis apsistojo „Raudonosios vėliavos“ kolūkyje. Ten išdirbo beveik 15 metų. Gyventi nebuvo lengva, teko daug ir sunkiai dirbti, kaimynų vaikai buvo padegę šalia tvarto buvusį pagalbinį pastatą, bet viskas tada baigėsi laimingai. Vėliau teko patirti dar vieną gaisrą.

Paskutiniai S. Musulo gatvelės kaimynai - Valerija ir Kazimieras Gečai. Iš karto į akis krenta jų gražiai tvarkoma sodyba. Ilgus metus kolūkio vairuotoju ir kombainininku dirbęs vyriškis namą, padedamas bendradarbių, pasistatė 1974aisiais metais. Apie tai liudija ir užrašas virš durų staktos.

Gimusi ir augusi Sedoje ilgametė pedagogė, baigusi miestelio vidurinę mokyklą, neakivaizdžiai pedagoginiame institute studijavo rusų kalbą. Dar nebaigusi studijų pradėjo mokytojauti Ketūnuose, vėliau buvo paskirta mokyklos direktore. „Per prievartą, per didžiausius vargus iš švietimo skyriaus išsiprašiau, kad mane perkeltų į Sedą. Čia teko eiti vedėjauti į vaikų darželį. Per tą laiką pastačiau naują. Kai vaikai baigė mokslus, darbą metė.

Kiek atokiau, kitoje kelio pusėje, vienkiemyje su žmona ir sūnumi gyvena šią gegužę 74erių metų sulauksiantis Konstantinas Pocius. Iš karto Konstantinas nuvedė mus prie namų esančio keturių metrų gylio tvenkinio. Jį vyriškis su sūnumi iškasė kastuvais. Ir dabar dar apie tvenkinį likę žole apaugę žemės kalneliai.

Karš­te­nių kai­me gy­ve­nan­ti Al­ma Ži­le­vi­čie­nė - pui­kus pa­vyz­dys, kaip su mei­le ir at­si­da­vi­mu ga­li­ma su­si­kur­ti jau­kų ir pra­smin­gą gy­ve­ni­mą kai­me. 1897-uo­sius me­tus me­nan­čio­je so­dy­bo­je Karš­te­nių kai­me Ži­le­vi­čių šei­ma ap­si­gy­ve­no prieš dau­giau nei tris de­šimt­me­čius.

Mo­te­ris mėgs­ta at­si­kel­ti anks­ti ry­te, sa­ko esan­ti vy­tu­rys, ir pra­mie­go­ti ry­tą jai bū­tų tie­siog nuo­dė­mė. Įva­žiuo­jant į so­dy­bą, ša­lia ke­lio vi­sus pa­si­tin­ka anū­kams skir­tas par­ke­lis - kiek­vie­nam anū­kui, ku­rių ji tu­ri jau vi­są de­šim­tį, čia pa­so­din­ta po me­dį: lie­pą, ąžuo­lą, kle­vą, mag­no­liją ir kt.

Užežerės Kaimo Seniūnaičių Pasakojimai

Sediškiams nesunku su manimi susisiekti. Praėjusį rudenį bendromis seniūnijos, bendruomenės ir gyventojų jėgomis pavyko sutvarkyti miesto kapines: sugrėbėme lapus, apravėjome apie paminklus ir kryžių. Seniūnijos darbuotojų dėka buvo apgenėti medžiai.

Manau, kad seniūnaitis nėra didelių problemų sprendėjas, nes tam reikalingi kiti atsakingi darbuotojai. Daug metų sediškiams akis bado ir grėsmę kelia apleisti privatūs pastatai. Ežero bei Dariaus ir Girėno gatvėse tokių apleistų negyvenamų pastatų yra net keturi. Su jų savininkais sunku rasti bendrą kalbą.

Dažniausiai dalyvauju veiklose, kuriose reikia gaminti maistą. Tai būna Užgavėnės, „Sedos jurgino“ šventė. Vienas iš naujesnių darbų - kreipimasis į seniūniją dėl tilto Gadono gatvėje remonto.

Kaip vieną iš sėkmingesnių praėjusių metų veiklų noriu paminėti paramą ukrainiečiams. Buvusioje mokykloje apsigyvenusioms ukrainiečių šeimoms daug ko trūko. Paprašyti padėti mūsų žmonės pagelbėjo kiek kas galėjo. Ir ne tik čia gyvenantys, bet ir išvykusieji gyventi kitur.

Ukrainos vėliava.

Ačiū visiems padėjusiems, rinkusiems parašus, dalyvavusiems susirinkimuose, vykusiems į seniūniją ir Savivaldybę. Ačiū seniūnei A. Tik norėtųsi kaip nors dar tą likusį galiuką Gaurelių gatvės išasfaltuoti. Asfalto laukia ir kitos kaimo gatvės. Vasarą kaimas atgyja, šurmuliuoja buvusios mokyklos pastate įsikūrusios stovyklos jaunimas.

Pernai sprendėme problemą dėl Tiesiosios gatvės vandens sankaupų. Įvairiais klausimais tenka kreiptis į seniūnę, tačiau ir patys gyventojai nesėdi sudėję rankų. Tiesiojoje gatvėje didelio medžio šakos rėmėsi į elektros laidus. Problemą vėl išsprendė patys gyventojai. Buvo iškeltas klausimas dėl ne vietoje pastatyto kelio ženklo. Problema pašalinta.

Dvaro seniūnaitija susieta su kaimynystėje gyvenančiais Dingailų, Renavo, Butikių, Grūstės kaimų gyventojais. Kaimai senstantys, jaunų šeimų mažai. Žmonių reikalai man rūpi nepaisant to, ar aš seniūnaitė, ar ne. Pagalvoju, kad seniūnaite mane rinko gal dėl to, jog turiu drąsos, esu aktyvi, labiau matoma.

Visus rimtus renginius įgyvendina ir organizuoja Renavo dvaro sodyba, bet prie renginių prisideda seniūnaitijos gyventojai. Projektų nerašau. Šį darbą kompetentingai atlieka seniūnija. Dalyvauju organizuojamuose susirinkimuose, mokymuose, seminaruose.

Infrastruktūra ir Projektai

Pernai įgyvendintas vienas didžiausių projektų per mano seniūnavimo laiką - užbaigėme dar 2021 m. pradėtos Vadagių kaimo Varduvos gatvės asfaltavimą. Šių darbų vertė - beveik 300 tūkst. eurų. Dalį reikiamos sumos projektui skyrė Savivaldybė.

Sedos bendruomenė su pirmininke Vilma Neliubšiene, seniūnaitėmis ir kitais bendruomenės nariais parengė vaikų žaidimų aikštelės miesto centre įrengimo projektą, nes buvusią teko išmontuoti, ji neatitiko saugumo reikalavimų. Taip pat Sedos sporto komplekse, įgyvendinant projektą iš Savivaldybės administracijos lėšų, pastatyti lauko sporto įrengimai, pakeista brokuota krepšinio aikštelės danga.

Plungės rajonas žengia svarbų žingsnį tvarios plėtros link - čia pradedami įgyvendinti keli strateginiai projektai, kurie pakeis verslo aplinką ir infrastruktūrą. Vienas didžiausių projektų - vandentvarkos sistemos plėtros projektas. Planuojama, kad bus įrengta arba atnaujinta 7,62 km nuotekų tinklų, modernizuoti valymo pajėgumai, siekiantys 1337 gyventojų ekvivalentą, o prie sistemos prisijungs 765 gyventojai. Bendras projekto biudžetas siekia 4,6 mln. Eur, iš kurių 1,6 mln. Eur sudaro Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšos, beveik 1,4 mln. Eur - Plungės rajono savivaldybės biudžeto lėšos, o 1,6 mln.

Lygiagrečiai įgyvendinamas pramoninės teritorijos aplinkos sutvarkymo projektas Plungėje (Salantų g. ir Pramonės per.). Projektas apima gatvių rekonstrukciją, pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimą, apšvietimo tvarkymą, viešojo transporto stotelės, paviršinių nuotekų infrastruktūros atnaujinimą. Įgyvendinus projektą, bus sudarytos palankios sąlygos verslo plėtrai ir naujų darbo vietų kūrimui. Šiam projektui skirta 1,1 mln.

Trečiasis projektas - Verslumo, kūrybiškumo ir skaitmeninių kompetencijų ugdymo centro įrengimas Plungėje, Dariaus ir Girėno g. 25 esančiame istoriniame Plungės dvaro sodybos pastate, vadinamajame „Skalbėjos namelyje“. Projektui įgyvendinti numatoma 340 tūkst. Eur Europos Sąjungos lėšų, o Plungės rajono savivaldybė planuoja prisidėti 60 tūkst.

Svarbūs projektai ir jų rangovai (2020-2026 m.):

tags: #sodyba #uzezeres #kaime