Bernotų kaimo ir sodo sklypo istorija yra glaudžiai susijusi su Lietuvos istorija ir kultūra. Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius istorijos aspektus, remdamiesi archeologiniais tyrimais, etnografiniais duomenimis ir kitais istoriniais šaltiniais.
Lietuvos žemėlapis
Archeologiniai Tyrimai
Archeologiniai tyrinėjimai yra svarbūs siekiant suprasti senovės gyvenvietes ir kultūrą. Lietuvoje atlikta daug archeologinių kasinėjimų, kurie atskleidė įdomių faktų apie gyvenimo būdą ir papročius senovėje. Žemiau pateikta lentelė apibendrina kai kuriuos svarbius archeologinius radinius Lietuvoje:
| Metai | Skyrius | Straipsnis |
|---|---|---|
| 1948-1967 | Akmens amžius | Lietuvos akmens amžiaus stovyklaviečių tyrinėjimai |
| 1948-1967 | Piliakalniai | Dėl Rytų Lietuvos piliakalnių klasifikavimo |
| 1964-1965 | Geležies amžius | Archeologijos tyrimai Veliuonoje ir jos apylinkėse |
| 1970-1971 | Pilkapynai | Taurapilio pilkapių kasinėjimai |
Etnografiniai Duomenys
Etnografiniai duomenys padeda suprasti žmonių kultūrą, papročius ir tradicijas. Stasė Bernotienė savo knygoje „Lietuvių liaudies moterų drabužiai XVIII a. pab. -XX a. pr.“ aprašo moterų drabužius ir jų evoliuciją per kelis šimtmečius. Ši knyga yra vertingas šaltinis, norint suprasti to meto žmonių gyvenimo būdą.
Stasės Bernotienės knyga apie lietuvių liaudies moterų drabužius
Bernotų Kaimo Istorijos Faktai
- XVIII a. pab.- XX a. Stasė Bernotienė „Lietuvių liaudies moterų drabužiai XVIII a. pab. -XX a. pr.“.
- J. Dvarininku Osipu, kuris žiauriai nuskriaudė žąsiganį Bernotų Aliuką.
Mokyklų Istorija
Švietimas vaidino svarbų vaidmenį kaimo bendruomenių gyvenime. Babtų mokyklos istorija siekia 1922 metus, kai mokyklą baigė keturi mokiniai. 1928 metais Babtų mokykloje, kurios vedėja buvo Veronika Papertienė, mokėsi 76 mokiniai (19 lietuvių, 48 lenkų, 9 žydų tautybės), o baigė mokyklą tik viena mergaitė. 1935 metais Babtai pasipuošė nauja dviejų aukštų medine mokykla (Kauno gatvėje). 1944-1945 mokslo metais Babtų mokykla pertvarkoma į progimnaziją. Nuo 1950-1951 mokslo metų mokyklai vadovavo direktorė Lelija Bartkienė, tuo metu mokėsi 303 mokiniai, dirbo 20 mokytojų. 1962m. spalio 23 d. įvyko naujos 520 vietų mokyklos atidarymo šventė. Nuo 1989 metų kiekvieną rudenį mokyklos literatai, vadovaujami Daliutės Masaitienės, rengia literatūrinę "Poezijos rudens" šventę. 2001 m. rudenį mokykloje atlikta renovacija (pakeisti langai, stogas, katilinė).
Panevėžiuko mokykla įsteigta 1923 m. Vikūnų kaime, Telvoševičiaus name. 1937 m. pradėta statyti nauja pradinė mokykla. 1938 m. mokykla baigta statyti. Nuo 1951 m. Panevėžiuke veikė septynmetė mokykla. 1986 m. nuo netvarkingų dūmtraukių mokykloje kilo gaisras. Nuo 1996 m. mokyklai vadovauja Audronė Čelkienė. 1999 m. mokykloje pradėjo veikti dešimtoji klasė. Šiuo metu mokykloje dirba 18 mokytojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą.
Sitkūnų mokykla išaugo iš Muniškių pradinės mokyklos. Muniškių pradinė mokykla pirmą kartą paminėta 1918 metais. Nuo 1948 metų mokykloje veikia biblioteka. 1991 metų Sausio 13 - osios įvykių dienomis Sitkūnų mokykloje buvo įsteigtas Lietuvos radijo ir televizijos perdavimo centro gynybos štabas. Nuo 2002 metų biblioteka tapo mokyklos ir kaimo bendruomenės informaciniu centru. 2002/2003 m.m. mokykloje mokėsi 108 mokiniai. Mokykloje dirba 21 mokytojas.
Bibliotekų Istorija
Bibliotekos vaidino svarbų vaidmenį švietimo ir kultūros sklaidoje. 1933 m. Babtų valsčiuje veikė 5 pradinių mokyklų bibliotekos. 1937 m. Babtuose įkurta viešoji valstybinė biblioteka. 1945 m. Pirmoji jos vedėja - Monika Kemežienė-Gailevičienė. Dabar Babtuose yra trys bibliotekos: mokyklos, miestelio viešoji biblioteka, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslinė biblioteka. Nuo 2003 metų viešosios bibliotekos lankytojai gali naudotis internetu.
Viešoji biblioteka artėjantį savo veiklos 100-metį pasitinka atsinaujinusi
Biblioteka - žinių ir kultūros šaltinis