Šiame straipsnyje aptarsime bešeimininkio turto grąžinimo klausimus, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir teisės aktais. Nagrinėsime, kaip apibrėžiamas bešeimininkis turtas, kokios yra procedūros radus tokį turtą ir kokia atsakomybė tenka jį pasisavinusiam asmeniui.
Bešeimininkio daikto samprata ir teisinis reglamentavimas
Teisės požiūriu, daiktas jį suradusiam asmeniui nėra svetimas tada, kai jis yra bešeimininkis, t. y. daiktas neturi savininko arba jo savininkas nėra žinomas. Bešeimininkiai daiktai gali būti gyvūnai ar negyvi kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė, arba kuriuos pametė ar paslėpė (radinys), tarp jų ir lobis (CK 4.57 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Bešeimininkio daikto suradimas ir jo pasisavinimas, kaip ir atsitiktinai asmeniui patekusio svetimo turto pasisavinimas, nelaikomas turto pagrobimu. Tokiais atvejais galima civilinė atsakomybė už CK 4.61 ir 4.62 straipsniuose įtvirtintos pareigos grąžinti daiktą savininkui arba pranešti apie tai policijai ar savivaldybės institucijai nevykdymą.
Baudžiamoji atsakomybė už rasto ar atsitiktinai asmeniui patekusio turto pasisavinimą galima tik tuo atveju, kai šis turtas turi didelę mokslinę, istorinę, kultūrinę reikšmę ar didelę turtinę vertę (BK 185 straipsnis). Tačiau kai asmuo užvaldo ne bešeimininkį, bet laikinai be priežiūros paliktą svetimą turtą, šiais veiksmais nutraukdamas teisėtą šio turto valdymą, veika atitinka vagystės požymius.
Priklydusių gyvūnų teisinis statusas
Pagal teisinį reguliavimą, asmuo, sulaikęs bepriežiūrį ar priklydusį naminį gyvūną, privalo tuojau pranešti apie tai gyvūno savininkui ir grąžinti jam gyvūną arba, jei jam nežinomas gyvūno savininkas, per tris dienas pranešti apie gyvūno sulaikymą policijai ar savivaldybės institucijai. Nuosavybės teisę į tokius gyvūnus juos sulaikęs asmuo gali įgyti tik tuo atveju, kai:
- Esant nežinomam gyvūno savininkui, gyvūnas perduodamas išlaikyti bei naudotis jį sulaikiusiam asmeniui tol, kol bus surastas gyvūno savininkas.
- Bepriežiūrių ir priklydusių darbinių gyvulių bei galvijų (ir jų prieauglio) savininkas nepaaiškėja per vieną mėnesį nuo jų perdavimo išlaikyti ir naudotis dienos.
Kaip patikrinti, ar turtas tikrai apleistas | Laisvas gyvenimas, 4 serija
Turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė
Turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė skirtas ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais.
Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas - pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, todėl teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti natūra, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.
Tais atvejais, kai nusprendžiama konfiskuoti turto vertę dėl konfiskavimo natūra netikslingumo, turi būti įsitikinta, kad toks sprendimas atitinka turto konfiskavimo tikslus, ir turi būti pateikti įtikinami tokio sprendimo motyvai. Taip pat nepritariama tokioms praktikoms, kai turto vertė konfiskuojama vien tik todėl, kad dėl ilgai trunkančio ikiteisminio tyrimo tokio turto natūra nepavyko išsaugoti ar jis nuvertėjo, kad teisėsaugos institucijos nesudarė sąlygų konfiskuoti turtą natūra, nors tokių galimybių turėjo, ir pan.
Pavyzdys iš teismų praktikos
Pagal bylos duomenis automobilis, kuris buvo panaudotas darant nusikaltimus, turi būti konfiskuojamas natūra (ne jo vertė pinigais), nepaisant to, kad eismo įvykio metu yra sugadintas taip stipriai, kad nebūtų galimybės jo realizuoti.
Žalos atlyginimas ir nukentėjusiojo veiksmai
Spręsdamas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, teismas turi atsižvelgti ir į tai, ar prie nuostolių atsiradimo ar padidėjimo neprisidėjo sąmoningi paties nukentėjusiojo veiksmai (CK 6.253 str. 5 d.). Konstatavęs CK 6.253 straipsnyje nurodytus pagrindus, teismas turi diskreciją nustatyti CK 6.253 straipsnio normos taikymo apimtį - visiškai ar tam tikra dalimi atleisti žalą padariusį asmenį nuo atsakomybės.
Išvados
Bešeimininkio turto klausimai yra reglamentuojami civilinės teisės normų, o jo pasisavinimas gali užtraukti civilinę ar baudžiamąją atsakomybę, priklausomai nuo turto vertės ir aplinkybių. Svarbu žinoti savo teises ir pareigas radus bešeimininkį turtą ir laikytis įstatymų nustatytos tvarkos.
tags: #beseimininkio #turto #grazinimas #bylos