Šiuolaikiniame pasaulyje, kur vyrauja greitas gyvenimo tempas, dažnai pamirštame pagalvoti apie svarbiausius dalykus, tad būtina stabtelėti ir apgalvoti, kaip jaučiamės ir kokiomis mintimis gyvename. Rūpinimasis savimi, grožio ir sveikatos temos dažnai būna paliekamos nuošalyje, tačiau tai yra vieni svarbiausių dalykų, kurie mums leidžia jaustis ramiai ir geriau pažinti savo kūną. Rūpinimasis savimi gali tapti įprasta, kasdiene jūsų veikla. Juk tai vos keletas, tik jums, savęs pažinimui ir pabėgimui nuo kasdienybės šurmulio skirtų minučių jūsų dienoje.
Norint, jog jūsų artimieji nepamirštų pasirūpinti savimi, grožio ir sveikatos priemonės gali pasakyti daugiau nei žodžiai. Tiesa, svarbu žinoti, kokios priežiūros priemonės tinka konkrečiam žmogui. Na, o tai priklauso nuo daugelio faktorių: veido odos tipo ir jos problemų, alergijų, tam tikrų aktyviųjų medžiagų netoleravimo. Kvepalai ir kitos grožio priemonės taip pat labai individualus dalykas, tad perkant šias priemones artimajam, reikia labai gerai žinoti jo skonį. Kilus abejonėms ir baiminantis išrinkti netinkamas, puikiai pasitarnaus dovanų kuponas. Tuomet artimasis galės pats priimti sprendimus ir išsirinkti jam labiausiai tiksiančius produktus. Dovanojant kuponą ne tik parodomas rūpestis, tačiau ir paliekama laisvė pasirinkti tai, ko norisi labiausiai.
Praktiniai patarimai renkantis grožio ir sveikatos produktus:
Renkantis odos priežiūros priemones, atkreipkite dėmesį į aktyvius ingredientus ir kaip jie gali prisidėti prie jūsų odos sveikatos. Svarbu atsižvelgti į tai, kad ne visos sudedamosios dalys gali tikti jūsų odos tipui bei būklei. Taip pat ne mažiau svarbu yra nepamiršti, jog ne visi aktyvūs ingredientai dera tarpusavyje.
Populiariausi aktyvieji ingredientai ir jų nauda:
- Kofermentas Q10: mėgstamas dėl savo antioksidacinių savybių, kofermentas Q10 užtikrina natūralią odos apsaugą nuo aplinkos veiksnių. Tai prisideda prie jaunatviškos ir elastingos veido būklės.
- Retinolis (vitaminas A): geriausiai žinomas dėl savo senėjimą stabdančių savybių. Retinolis padeda skatinti kolageno gamybą, mažina raukšlių ir smulkių linijų atsiradimą.
- Peptidai: aminorūgštys, kurios padeda padidinti odos elastingumą, sumažinti smulkių raukšlių atsiradimą ir atkurti odos glotnumą.
- Žaliosios arbatos ekstraktas: šis stipriais antioksidantais praturtintas ingredientas suteikia raminamąjį poveikį ir kovoja su senėjimo požymiais. Tai tarsi raminantis arbatos puodelis jūsų odai: mažinantis stresą ir palaikantis jūsų odos sveikatą.
- Hialurono rūgštis ir vitaminas C: sujungus hialurono rūgšties drėkinamąsias savybes su šviesinančiu vitamino C poveikiu, sukuriamas galingas duetas. Kartu jie palaiko odos drėgmės lygį ir suteikia odai natūralaus švytėjimo.
- Keramidai: dažnai vadinami natūraliu odos barjeru, keramidai padeda išlaikyti drėgmę ir užkirsti kelią odos dehidratacijai. Jie atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį palaikant sveiką odos barjerą.
Odos priežiūros kelyje galite laikyti šias veikliąsias medžiagas savo sąjungininkėmis. Kaip ir kruopščiai parengtas receptas, šių elementų derinys gali papildyti odą puoselėjančios, saugančios ir natūralų jos grožį išlaikančios priežiūros rutiną.
Tiesa, grožio ir sveikatos kelyje neužtenka vien odos priežiūros priemonių. Anot gydytojų, tokie aplinkos veiksniai kaip stresas ar UV spinduliai daro neigiamą poveikį sveikatai ir odos būklei. Taigi, rūpinimasis savimi turėtų apimti ne tik tinkamų grožio priemonių pasirinkimą, bet ir sąmoningą gyvenimo būdą, kuris prisidėtų prie gerų rezultatų.
Tarp grožio puoselėjimo ir sveikatos svarbiausia yra pusiausvyra.

Nerimas: kas tai ir kaip jį gydyti
Nerimas yra emocinė būsena, kurioje žmogus jaučia nerimą, įtampą ar baimę dėl ateities įvykių ar nežinomybės. Tai gali pasireikšti fiziologiniais simptomais, tokiomis kaip padidėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, drebėjimas, susikaupimas, miego sutrikimai ir kt. Nerimas gali būti šaltinis stresui ir net psichologinėms problemoms, pvz., panikos priepuoliams, socialinėms baimėms arba bendram nerimo sutrikimui.
Normalu, kad žmonės patiria nerimą ir nerimauja dėl įvairių savo gyvenimo aspektų. Jei prisimenate tuos laikus, kai turėjote didelį egzaminą ar pristatymą, normalu, kad jaučiatės nervingi ar susijaudinę. Skirtumas tarp normalaus nerimo ir nerimo sutrikimo yra tada, kai nerimas tampa nuolatinis arba pasikartojantis, neleidžiantis visapusiškai dalyvauti gyvenime.
Nerimas gali būti nuo santykinai lengvo (retkarčiais atsiranda „drugelis“, lydimas nerimo) iki sunkaus (dažni, negalią sukeliantys panikos priepuoliai). Sunkus nerimo sutrikimas gali priversti žmogų pakeisti savo gyvenimo būdą, kad prisitaikytų prie nerimo, pavyzdžiui, vengti veiklos.
Nerimo sutrikimai skiriasi nuo įprasto nervingumo ar nerimo jausmo ir yra susiję su pernelyg didele baime ar nerimu. Nerimo sutrikimai yra labiausiai paplitę psichikos sutrikimai ir tam tikru gyvenimo momentu paveikia beveik 30 procentų suaugusiųjų. Nerimo sutrikimai gali priversti žmones vengti situacijų, kurios sukelia arba pablogina jų simptomus. Gali turėti įtakos darbo našumas, mokyklos darbai ir asmeniniai santykiai. Tačiau nerimo sutrikimai yra gydomi daugeliu psichoterapinių gydymo būdų.
Nerimo sutrikimų tipai:
- Generalizuotas nerimo sutrikimas: apima nuolatinį ir per didelį nerimą, kuris trukdo kasdieninei veiklai. Šį nuolatinį nerimą ir įtampą gali lydėti fiziniai simptomai, tokie kaip neramumas, nuovargis, sunkumas susikaupti, raumenų įtampa ar miego sutrikimai.
- Panikos sutrikimas: Kadangi simptomai gali būti gana sunkūs, kai kurie panikos priepuolį patiriantys žmonės gali manyti, kad juos ištiko širdies priepuolis ar kita gyvybei pavojinga liga. Jie gali kreiptis į ligoninės skubios pagalbos skyrių. Galima tikėtis panikos priepuolių, pavyzdžiui, atsako į baimingą objektą arba netikėtų, matyt, be priežasties. Vidutinis panikos sutrikimo amžius yra 20-24 metai.
- Specifinė fobija: yra per didelė ir nuolatinė baimė dėl konkretaus objekto, situacijos ar veiklos, kuri paprastai nėra žalinga. Pacientai žino, kad jų baimė yra per didelė, tačiau jie negali jos įveikti. Šios baimės sukelia tokį kančią, kad kai kurie žmonės labai stengiasi išvengti to, ko bijo.
- Agorafobija: tai baimė atsidurti situacijose, kai pabėgti gali būti sunku ar gėdinga, arba ištikus panikos simptomams pagalba gali būti neprieinama. Baimė yra neproporcinga faktinei situacijai ir paprastai trunka šešis mėnesius ar ilgiau ir sukelia veikimo problemų. Asmuo aktyviai vengia situacijos, reikalauja palydovo arba ištveria su didele baime ar nerimu. Negydoma agorafobija gali tapti tokia rimta, kad žmogus negali išeiti iš namų.

Nerimo gydymas:
Gydant nerimą, svarbu nustatyti priežastis ir pagal tai pasirinkti tinkamus gydymo būdus. Čia pateikiami keli dažniausiai naudojami nerimo gydymo metodai:
- Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra dažnai naudojama terapinė priemonė. Terapeutas dirba su pacientu, padedant jam suvokti ir pakeisti neigiamus mąstymo modelius bei įgūdžius, kurie sukelia nerimą. KET gali būti efektyvi įrankio nerimo sutrikimų gydymui.
- Vaistai: Tam tikri vaistai gali būti naudojami nerimui gydyti, ypač kai jis tampa sunkus arba sutrikdo kasdienį funkcionavimą. Vienas iš gydymo metodų yra Levandų aliejus, kuris gali būti naudingas nerimo ir streso valdymui, nes jis yra žinomas dėl savo raminamojo poveikio. Šis aliejus gaunamas iš levandų gėlių ir turi malonų kvapą, kuris gali turėti teigiamą poveikį jūsų nuotaikai ir psichiniam savijautai.
Štai keletas būdų, kaip galite naudoti levandų aliejų nerimo gydymui:
- Aromaterapija: Levandų aliejus dažnai naudojamas aromaterapijoje. Jūs galite naudoti aliejų ą, kad jį išsklaidytumėte ore. Įkvėpus šio aliejaus kvapą, jis gali padėti jums atsipalaiduoti ir sumažinti įtampą.
- Masažas: Praskiestas levandų aliejus taip pat gali būti naudojamas masažui. Masažas su levandų aliejumi gali padėti sumažinti raumenų įtampą ir skatinti atsipalaidavimą.
- Vonia: Pridedant kelis lašus levandų aliejaus prie vonios vandens, galite sukurti raminamąją vonią. Tai gali būti puiki priemonė po ilgo ir stresinio dienos.
- Kapsulės: Levandų aliejaus kapsulės yra vienas iš būdų naudoti levandų aliejų. Jų privalumas yra tai, kad jos leidžia suvartoti aliejų per burną, o ne tik naudojant odos ar kvapo terapiją. Tačiau reikėtų prisiminti kelias svarbias nuostatas, kai naudojate bet kokius eterinius aliejus per burną. Levandų kapsulių vaistinėse galite įsigyti Lilandor pavadinimu.
Taip pat gali būti naudinga sužinoti daugiau apie sutrikimo specifiką ir padėti šeimai bei draugams geriau suprasti būklę.
Nerimo jausmas - įprasta reakcija į kasdienio gyvenimo iššūkius, tačiau svarbu atpažinti, kada šis jausmas peržengia įprastas ribas ir tampa trukdžiu kasdienėje veikloje.
Kada kreiptis į specialistą:
- Nuolatinis ir intensyvus nerimas, kuris nepranyksta net ir pasibaigus stresinei situacijai.
- Kasdienio gyvenimo sutrikimai - kai nerimo simptomai trukdo įprastai veiklai.
- Fiziniai nerimo simptomai, tokie kaip dažni širdies permušimai, prakaitavimas, dusulys ar galvos svaigimas.
- Nepavyksta kontroliuoti nerimo savarankiškai.
- Panikos priepuoliai arba specifinės baimės, trukdančios įprastinei veiklai.
- Depresijos požymiai arba mintys apie savižudybę.
Kartais nerimo sutrikimai gali būti susiję su kitais psichikos sutrikimais, pvz., depresija. Kreipimasis į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą padės tiksliau suprasti, kas vyksta, bei nustatyti veiksmingą gydymo planą. Gydytojas ar psichologas gali padėti pasirinkti gydymo būdą, pavyzdžiui, kognityvinę elgesio terapiją (KET) ar tinkamus vaistus, jei to reikia.
Kininis Kordicepsas: Senovės Kinijos ir Tibeto Medicinos Atradimas
Kininis kordicepsas yra ypatingas grybas, jau daugelį amžių naudojamas tradicinėje kinų ir tibetiečių medicinoje. Tibetietiškai vadinamas jarca gunbu, kiniškai dong chong xia cao, nepalietiškai jarčagumba, hindi kalba keeda jadi. Visi šie pavadinimai kilę iš tibetiečių kalbos ir reiškia „žiemą kirminas, vasarą augalas“. Šis vaistinis grybas turi ilgą istoriją ir platų pritaikymo spektrą, todėl yra vertingas ne tik senovės, bet ir šiuolaikinėje gydymo praktikoje.
Kininis kordicepsas, moksliškai vadinamas Ophiocordyceps sinensis, yra paplitęs Himalajų kalnuose, maždaug 3 - 5 km aukštyje. Tai parazitinis grybas, daugiausia parazituojantis ant drugių lervų. Grybo spora patenka ant lervos kūnelio, padengia jį grybiena ir minta lervos syvais. Lerva žūsta ir yra mumifikuojama. Vasarą nuo lervos užpakalinės dalies grybas išaugina 5 - 15 cm ilgio vaisiakūnį, išlendantį į žemės paviršių ir išbarstantį sporas.
Manoma, kad Kinijos kordicepsą pastebėjo jakų ganytojai. Šie piemenys pastebėjo, kad lervoms užsikrėtus grybu, jos žūdavo, o grybelis išaugdavo iš jų kūno. Kordicepso derlius ir prekyba juo tapo svarbiu daugelio Tibeto kaimo bendruomenių pajamų šaltiniu. Kiniško kordicepso rinkimas yra daug darbo reikalaujantis procesas, kurio metu grybai renkami iš laukinės gamtos. Dėl savo retumo ir didelės paklausos kordicepsas tapo brangia preke, kurios kaina siekia iki 50 000 JAV dolerių už kilogramą. Tačiau dėl per didelio derliaus nuėmimo ir netvarios derliaus nuėmimo praktikos kai kuriose vietovėse kordicepso populiacijos sumažėjo. Šiuo metu stengiamasi skatinti tvarią derliaus nuėmimo praktiką ir auginti grybą kontroliuojamoje aplinkoje.
Kininis kordicepsas turi didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę kinų bei tibetiečių medicinoje. Jis šimtmečius buvo naudojamas kaip natūrali priemonė ir yra giliai įsišaknijęs tradicinėje gydymo praktikoje. Svetainėje ecosh.lt rašoma, kad Kinijoje kordicepsas netgi yra laikomas „Dievų dovana“.
Kininis kordicepsas aprašytas kaip vaistas senosiose kinų medicinos knygose ir Tibeto medicinoje. Jis tradiciškai vartojamas energijai, miegui gerinti, apetitui didinti ir ištvermei stiprinti. Kordicepsas taip pat buvo naudojamas kaip imunitetą stiprinanti priemonė ir įvairiems negalavimams, įskaitant kvėpavimo takų sutrikimus, inkstų bei kepenų ligas, gydyti.
Kinų kultūroje kordicepsas taip pat naudojamas kaip dovana. Jis dažnai dovanojamas kaip sėkmės ir klestėjimo simbolis, ypač per kinų Naujuosius metus. Kadangi kordicepsas laikomas prabangos preke, neretai įteikiamas verslo partneriams arba kaip pagarbos ženklas.
Pastaraisiais metais mokslininkai susidomėjo kiniško kordicepso gydomuoju potencialu. Tyrimai parodė, kad grybo sudėtyje yra įvairių biologiškai aktyvių junginių, įskaitant polisacharidus, nukleozidus ir baltymus, kurie prisideda prie jo gydomojo poveikio. Nustatyta, kad šie junginiai pasižymi antioksidacinėmis, priešuždegiminėmis, imunomoduliacinėmis savybėmis. Tačiau svarbu pažymėti, kad moksliniai įrodymai, pagrindžiantys gydomąsias kordicepso savybes, vis dar yra riboti. Reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima visapusiškai suprasti kordicepso potencialą šiuolaikinėje medicinoje.

Baimių įveikimas
Kiek daug visko mes nepadarome vien iš baimės suklysti, prarasti, pasirodyti juokingiems, nerangioms, kvailiems… Kiek sudaužyta širdžių vien iš nepasitikėjimo savimi, baimės būti savimi. Kiek nevykusių santuokų sudaryta iš baimės likti vienam, nereikalingam, niekieno nepastebėtam. Kiek kartų mus valdė silpnybės, kiek elgėmės prieš savo sąžinę vien todėl, kad bijojome savo ryžtingų poelgių pasekmių.
Kartais mūsų baimės visiškai iškreipia tikrąjį mūsų veidą, tarsi zombiuoja, priverčia elgtis taip, kaip sielos gilumoje visiškai nenorime. Baimės būna dvejopos: normalios ir neurotinės. Pirmuoju atveju bijomasi esant realiam pagrindui, pavojui, kuris neišgalvotas ir neperdėtas. Be to, natūralios baimės beveik nejaučiama, koncentruojamasi į problemą, kurią ir bandoma tuo momentu išspręsti. Jei vis galvojate, kas jums gali nutikti, t.y. Pavadink baimę vardu.
Baimių yra devynios galybės. Tačiau negalima palikti jų neįvardytų. Kadangi tarptautinė medicinos kalba - lotynų, tai ir baimė gavo lotyniškus pavadinimus.
Pagrindinės fobijos:
- Agorafobija: atviros erdvės baimė. Ko konkrečiai bijo kenčiantieji nuo agorafobijos, jie ir patys tiksliai nežino. Dažnai jie net negali paaiškinti, ką vadina atvira erdve. Jiems baisu išeiti į gatvę, tuo labiau į aikštę ar krantinę, kartais - pereiti gatvę, atsidurti nepažįstamoje vietoje. Bandydami paaiškinti savo baimę tokie žmonės aiškina, kad „gali kas nors atsitikti”. Kas būtent?
- Klaustrofobija: baimė, atvirkštinė agorafobijai, uždarų patalpų baimė. Nors skirtumai tarsi ir yra, tos baimės dažnai „vaikšto kartu”. Ko žmogus bijo šiuo atveju? Tai mįslė. Matyt, turi pagrindo manyti, kad „jei nutiks tai”, esant uždaroms durims pagalbos neprisišauksi. Kas turi nutikti?
- Oksifobija (aichmofobija): aštrių daiktų baimė. Žmogui vaidenasi, kad aštrus daiktas turi savo gyvenimą ir jo planai - sužaloti ar tai tą patį žmogų, ar ką kitą, bet tam pačiam žmogui padedant. Tos baimės pagrindas - baimė nebekontroliuoti savo paties veiksmų.
- Hipsofobija (akrofobija): aukščio baimė. Vieni bijo nebekontroliuoti savęs ir nukristi („O jei staiga išprotėsiu ir šoksiu iš balkono?”), kiti elgiasi panašiai kaip agorafobikai („O jei staiga man pasidarys bloga, neišsilaikysiu ir nukrisiu nuo laiptų, galop paprasčiausiai paslysiu?”).
- Dismorfofobija: fizinio išsigimimo, nepatrauklumo baimė. Ja serga žmonės, neturintys jokio pagrindo bijoti, ypač modelių verslo merginos ir jaunuoliai kultūristai. Jie pasakoja apie kažkokius ypatingus savo trūkumus, net „išsigimimus”, kuriuos gali pastebėti kiti. Bet jei ydytojui nepasako, ką būtent laiko išsigimimu, jis nė už ką neatspės.
Yra dar nozofobija (baimė susirgti rimta liga), tanatofobija (mirtis baimė), peniafobija (skurdo baimė), hematofobija (kraujo baimė), nekrofobija (lavonų baimė), ergaziofobija (chirurginių operacijų baimė), farmakofobija (vaistų baimė), hipnofobija (miego baimė), hodofobija (kelionių baimė), siderodromofobija (baimė važiuoti traukiniu), taksofobija (greičio baimė), aerofobija (baimė skristi lėktuvu), hefirofobija (baimė eiti tiltu), hidrofobija (vandens baimė), aksluofobija (tamsos baimė), monofobija (vienatvės baimė), erotofobija (seksualinių santykių baimė), petofobija (visuomenės baimė), antopofobija (minios baikė), sociofobija (naujų pažinčių, socialinių kontaktų ar kalbėjimo prieš auditoriją baimė), katahelfobija (pajuokos baimė), ksenofobija (nepažįstamų žmonių baimė), homofobija (homoseksualų baimė), lalofobija (baimė kalbėti), ksenofobija (tuščių patalpų baimė), mizofobija (užterštumo baimė), zoofobija (gyvūnū baimė), arachnofobija (vorų baimė), ofidiofobija (gyvačių baimė), kinofobija (šunų baimė), tafefobija (baimė būti gyvam palaidotam), sitofobija (valgymo baimė), triskaidekafobija (skaičiaus „13” baimė).
Yra ir visiškai unikalių baimių: tai fobofobija ir pantofobija. Jos atėjo kartu su mumis - su gimimo skausmu. Motinos įsčiose jautėmės saugiai ir patogiai. Manote, kad to nepamenate? Pasąmonėje tie prisiminimai visada su mumis, ir mes stengiamės pasiekti tą komforto būseną. O dabar prisiminkite pirmąsias sekundes naujame pasaulyje. Jus negailestingai užgriuvo tuštuma, kur nėra mamos, kur šalta ir baisu, vien šlykštus diskomfortas, absoliuti vienatvė po ledinėmis neono lempomis. Taip pajutome pirmą baimę.
Kitas baimių formavimosi etapas susijęs su auklėjimu. Mūsų tėvai atidavė daug jėgų, kad tą auklėjimą pajustume vis didėjantį, generuojantį negatyvią skausmo energiją. Jų ketinimai nebuvo blogi - juk išmokę bijoti automobilių einame tik per perėją ir gerai apsidairome. Tačiau esmė ta, kad tėvų siekimas apsaugoti vaiką nuo gyvenimo sunkumų kartais hipertrofuotas, ir vaikas pradeda bijoti ne tik mašinų. Nepasitikėjimą savimi ir krūvą kompleksų užaugina tėvų mestelėti žodeliai „netikša”, „bukas”, „tinginė”, „storulė”. Susirūpinę riksmai: „Užsidėk kepurę, o tai susirgsi!”, „Neliesk elektros lizdo - užmuš!”, „Neik toli - pasimesi!”, „Nebėgiok - koją susilaužysi!”, „Maivysies - tok ir liksi!”. Kad būtų įtikimiau, savo nurodymus tėvai patvirtina paminėdami piktus policininkus, gydytojus ir visą kraugeriškų giminaičių armiją iki devintos kartos. Tai kaip nebijoti, kai tau vos penkeri metukai ir tau gresia visokios baisybės. Tačiau po kurio laiko daugelis tų baisybių tampa nebeaktualios. Bet ne visada jas ignoruojame. Esmė ta, kad kartą įsitvirtinusios vaiko galvelėje kaip sąlyginis refleksas, tos baimės neskuba iš ten dingti. Atsikratyti vaikiškų baimių labai sunku, bet galima.