Biokuro Katilo Nuoma: Privalumai ir Trūkumai

Šiuolaikinė katilinė - tai ne tik tiesiogiai prie šildymo vamzdžių pajungtas katilas, kuris arba šildo, arba nešildo. Šiuolaikinėje katilinėje centru tampa kompiuteris, kuris kontroliuoja sistemos darbą, tolygiau paskirsto šilumą, sukuria komfortišką aplinką, atsižvelgdamas į gyventojų poreikius ir mąsto, kaip taupiau naudoti energiją. Katilas yra tik maža dalis katilinės įrangos.

Katilinės įrengėjas turi būti aukštos klasės profesionalas, kuris remdamasis savo patirtimi, numato optimalius namo apšildymo sprendimus. Pagal paskirtį katilines galima skirstyti į buitines ir pramonines. Dažnai buitinių, naudojamų namo ar kelių namų grupei apšildyti įranga, mažai skiriasi nuo pramoninių katilinių. Pramoninėse katilinėse, ypač užmiestyje, labiau paplitęs kieto kuro naudojimas, plečiasi biokuro panaudojimas. Buitinėse, ypač miesto katilinėse, dėl patogumo naudojami kombinuoti šildymo būdai iš kieto ir dujinio, skysto kuro katilų. Katilinėms įrengti privaloma laikytis KATILINIŲ ĮRENGINIŲ ĮRENGIMO TAISYKLIŲ.

Katilų ir pagalbinių įrenginių išdėstymas katilinėse (atstumai tarp katilų ir statybinių konstrukcijų, takų plotis), aikštelių ir laiptų įrengimas, priklausomai nuo šilumos nešėjų parametrų, parenkamas pagal Garo ir vandens šildymo katilų saugios eksploatacijos ir įrengimo taisykles (1o 17 p.) ir Lietuvos standartą LST EN 12952-7:2003 „Vandens vamzdžių katilai ir pagalbinė įranga. 7 dalis. Projektuotojams yra pateikiama techninė užduotis, pagal kurią jie turi suprojektuoti katilinę taip, kad ji atitiktų visas taisykles ir normatyvus. Tolimesni projektavimo darbai susideda iš pagrindinės įrangos skaičiavimo ir parinkimo, darbinių katilinės brėžinių padarymas, paaiškinančiojo rašto parašymas, projekto suderinimas ir priėmimas.

Pagrindinis katilinės pasirinkimą lemiantis dalykas - katilinėje naudojamas kuras. Jei ploto mažai, katilinė planuojama mažesnė, pavyzdžiui, dujinė, elektrinė ar skysto kuro, jei yra sąlygos sklype skysto kuro talpoms įrengti. Taip pat šios kuro rūšys išskiria mažai suodžių ir katilą bei dūmtraukį reikia valyti rečiau. Tačiau iš šio kuro gaunama energija yra viena iš brangiausių. Dažnai pasitaikanti problema - dujų atsivedimas iki objekto, derinimai gali trukti metų metus, įrengimas taip pat ne iš pigiųjų. Pigesnės yra malkos, granulės, briketai, durpės, šiaudai ar kitokios biokuro rūšys, kiek brangesnė anglis. Prieš keletą metų šios kuro rūšys buvo nurašytos dėl nepatogumo krauti, tačiau dabar yra daug patobulinimų, kurie leidžia automatizuotai ar pusiau automatizuotai paduoti kurą, kuras gali būti paduodamas per didelės talpos konteinerius. Tačiau bet kokiu atveju, naudojant šį kurą, išlieka sandėliavimo problemos, todėl jos labiau tinka prie objektų, turinčių didesnį žemės sklypą.

Katilo pasirinkimas

Dalis gyventojų, kurie turi kieto kuro ar granulinį katilą, dažnai gana greitai nusivilia šiuo kuru ir nebenori kasdien vargti kūrendami katilą, valydami katilinę ir rūpindamiesi kuru. Esant galimybei jie mielai keičia kuro rūšį, įsivesdami gamtines dujas arba šildymą suskystintomis dujomis, juolab, kad tokiu atveju investicijos į patogesnį šildymą nedidelės. Dažnai jiems kyla klausimas, ar galima dujinį katilą montuoti kieto kuro katilinėje? Individualiuose namuose ar komercinėse patalpose dujiniam katilui ir šildymui dujomis, skirtingai nuo kieto kuro ar granulinio katilo, atskira katilinė nereikalinga. Aukščiau minėtose „Katilinių įrengimo taisyklėse" nurodoma, kad šios taisyklės netaikomos patalpoms, kuriose įrengiami dujiniai šildymo katilai, kurių galingumas yra ne didesnis kaip 400 kW arba bendras jų galingumas yra ne didesnis kaip 1,5 MW.

Dujinio šildymo sistema, palyginus su kieto kuro katilais yra gana saugi, dujų slėgis nedidelis, o dujinio katilo galia retai būna didesnė kaip 35-40 kW. Keičiant šildymą kietu kuru į dujinį šildymą, neretai pirmąjį norima pasilikti tam atvejui, jei dujos taptų labai brangios ar jų neliktų. Tai racionalus ir nesunkiai įgyvendinamas sprendimas. Dujinį katilą galima montuoti kieto kuro katilinėje, tik reiktų žiūrėti, kad kieto kuro dulkės (ypač jei naudojamos granulės) neužterštų dujinio katilo degiklio.

„Kartu veikti kieto kuro katilas ir dujinis negali, bet labai paprastai kambariuose galima sumontuoti termostatus ir, reaguodams į kambario temperatūrą, automatinis vožtuvas gali jungti vieno ar kito katilo šildymą. Jei yra galimybė, daugelis greta kieto kuro katilo montuoja patogesnį dujinį. Sąlygos dujinio katilo įrengimui minimalios - patalpos turi būti vėdinamos, bet ne rekuperacine sistema. Jos turi būti su varstomu langu arba langu su orlaide ir durimis. Kadangi dujinis šildymas švarus ir nereikalaujantis praktiškai jokios priežiūros, dujinis katilas labai dažnai kabinamas ant sienos virtuvėje ar gyvenamajame kambaryje, nerekomenduojama jo montuoti miegamajame. Norint greta kieto kuro katilo sumontuoti dujinį katilą, darbo nėra daug."

Vis daugiau žmonių, nepaisant ne visada teisingo (nes dujų kaina kinta) mito apie dujinio šildymo brangumą, renkasi dujinį šildymą gamtinėmis arba suskystintomis dujomis. Visa dujinio šildymo esmė - ar yra galimybė turėti dujas. Jeigu greta nėra gamtinių dujų trasos, galimas šildymas dujų balionais. Taip, dujų kaina svyruoja, bet ilguoju laikotarpiu šildymas dujomis per sezoną ar metus ne ką brangesnis už bet kurį kitą kurą, pradinės investicijos į įrangą ir jos sumontavimą nedidelės. Vienintelis trūkumas, kad dujos nėra atsinaujinantis energijos šaltinis, bet ir elektra, kuri reikalinga, pavyzdžiui, šilumos siurbliui, greičiausiai irgi gaunama ne iš atsinaujinančių šaltinių. Nebent ją gamina saulės ar vėjo jėgainė.

Kai arti nėra gamtinių dujų trasos, galimas šildymas balionais, kurie užpildyti suskystintomis dujomis, sudarytomis iš propano-butano mišinio. Kad dujų balionų nereiktų dažnai keisti, jie komplektuojami po kelis. Dujinis šildymas balionais mažai kuo skiriasi nuo šildymo gamtinėmis dujomis. Dujų balionų spinta įrengiama gana elementariai: tai sandari nerūdijančio cinkuoto plieno dėžė, statoma prie namo sienos (pastatas turi būti ne mažesnio kaip I laipsnio atsparumo ugniai) arba atskirai, toliau nuo pastato ar pastatų. Šildymas dujų balionais daug priklauso nuo dujų mišinio sudėties. Esmė ta, kad butano garavimo temperatūra yra iki -0,5 °С, o propano -43°С. Jeigu lauko temperatūra žemesnė nei -0,5 °С, o butanas balionuose sudaro didžiąją dalį dujų sudėties, krenta dujų slėgis, jos nepasiekia katilo ir šildymas neveikia. Todėl labai svarbu pasirinkti patikimą dujų tiekėją, kuris tiekia dujų balionus, didžiąja dalimi užpildytus propanu.

„Mes savo klientams rekomenduojame atsirinktus ir patikimus dujų tiekėjus, kurie užpildo dujų balionus mišiniu, sudarytu iš 95 proc. Be to, suskystintos dujos yra kaloringesnės, jų reikia mažiau, o dujų balionų keitimas vyksta be vartotojo įsikišimo. „Inžinerijos slėnio" meistrai balionų spintoje montuoja automatinį perjungėją, kuris, baigiantis dujoms vienoje balionų grupėje, automatiškai perjungia dujų tiekimą iš kitos balionų grupės. Kai ir šioje dujos artėja prie pabaigos, GSM modulis siunčia žinutę dujų tiekėjui ir šie atveža pripildytus balionus bei pakeičia. Namo gyventojai kartais to nė nepastebi, nes dujų suvartojimas nepriklauso nuo balionų kiekio ar keitimo dažnio. Suskystintų dujų sąnaudos šildymui ir karštam vandeniui ruošti skaičiuojamos ne balionais, o pagal faktinius dujų skaitiklio rodmenis. Šildymas suskystintomis dujomis toks pat švarus, automatizuotas ir autonominis, išskyrus tai, kad reikalinga dujų balionų spinta."

Įrengiant šildymą suskystintomis dujomis, dujinio katilo negalima montuoti rūsyje. Karšto vandens ruošimo boileris turėtų būti greitaeigis, jo šilumokaičio paviršiaus plotas ne mažesnis kaip 1 kv.m. Šildymo katilo galingumas parenkamas, atsižvelgiant į šildomų patalpų tūrį. Standartiškai skaičiuojama, kad 1 KW apšildo 10 kvadratinių metrų, kai patalpų aukštis 2,5 metro. Tačiau pastatai skiriasi savo šilumos atidavimo koeficientais, todėl galingumą verta patikėti suskaičiuoti specialistams. Kompensuoti pastato šilumos praradimus ir kitus šiluminius poreikius, dažniausiai pridedama apie 20-30 procentų papildomo galingumo. Vandens šildymas panaudoja apie 25 procentus galingumo, tačiau daugeliu atveju vandens šildymo metu atjungiamas patalpos šildymas, o tai per trumpą laiką beveik nepakeičia patalpų temperatūros.

Automatika ir šilumokaičiai

Šiuolaikinės katilinės neįmanoma įsivaizduoti be procesus reguliuojančios automatikos, nes tai vienas iš svarbiausių katilinės įrangos dalių, padedančių sukurti komfortišką ir efektyvų šildymą. Dažniausiai automatika tiesiogiai reguliuoja katilo ir kitos įrangos veiklą ir juos reikėtų pirkti su jiems pritaikyta automatika. Keičiantis šilumos poreikiui namuose dėl aplinkos temperatūros, verčia kaskart reguliuoti termostatą. Tačiau naujausi katilai, o dar dažniau atskiras sisteminis kompiuteris, ima „vertinti" lauko ir kambarių temperatūrą, sujungti su „protingo namo" sistemomis, įvertina ir šeimininko poreikius. Žinoma, tokia sistema padeda gerokai sumažinti kuro sąnaudas.

Specialistų vertinimu, automatikos neturintis šeimininkas per metus išeikvoja apie 210 valandų savo laiko vien tik katilo temperatūrinio režimo derinimui. Įvedus daugiau kontūrų, automatika leidžia vienu metu palaikyti skirtingą temperatūrą skirtingose namo vietose. Šiluma iš katilo į šildymo sistemą perduodama per šilumokaičius. Šilumokaičiai gali būti ketiniai arba plieniniai. Ketiniai šilumokaičiai nebijo rūdijimo, tačiau yra sunkūs ir gali trūkti staigiai pasikeitus temperatūrai. Plieniniai yra lengvesni, greičiau įšyla, tačiau bijo korozijos, kurią ypač sustiprina ant katilo sienelių besikaupiantis kondensatas. Todėl renkantis katilą, labai svarbu įvertinti katilo (šilumokaičio) sienelių storį. SAS plieniniai katilai yra 6 mm metalo storio, o tai užtikrina katilo ilgą tarnavimą.

Pati šildymo sistema dažniausiai būna uždara, čia šildymo sistemai užpildyti naudojami metalams neagresyvūs, nusėdančių priedų neturintys skysčiai, dažnai neužšąlantys, vadinami termofikaciniu vandeniu. Jei užpilamas vanduo, jis turi būti išvalomas nuo priemaišų, kurios kaitinant padengia sistemos sieneles. Tam statomi vandenį valantys mechaniniai ar kitokie filtrai. Radiatorinio apšildymo kontūras, jame palaikoma 50-85 laipsnių temperatūra. Gali būti daromi keli skirtingi kontūrai į skirtingus aukštus ar kambarių grupes. Jei nepastatyti atskiri vandens šildytuvai, tada numatomas aukštatemperatūrinis kontūras (70-85 laipsniais) buitiniam karšto vandens pašildymui. Vandens ar termofikacinio vandens temperatūrą kontūre reguliuoja elektromagnetinė pavara.

Šildymo proceso suvaldymui katilinėje statoma akumuliacinė talpa. Turint akumuliacinę talpą, katilas gali dirbti nominalia galia ir ekonomiškiausiu režimu, šilumos perteklius sukaupiamas akumuliacinėje talpoje ir esant šilumos trūkumui, atiduodamas į šildymo sistemą. Be akumuliacinės talpos, tiesiogiai pajungus katilą prie šildymo sistemos, vandens temperatūra sunkiai kontroliuojama, padidėja poreikis dažniau įkrauti katilą. Išsiplėtimo indas padeda reguliuoti slėgį sistemoje. Augant vandens temperatūrai, didėja jo tūris. Tūrio perteklių, siekiant sistemoje išlaikyti vienodą slėgį, pasiima išsiplėtimo indas.

Karštas vanduo gali būti ruošiamas kelias būdais, šildant šaltą vandenį tiesiogiai bėgantį per šildančiuosius elementus arba pašildant vandenį tūriniame vandens šildytuve. Tekančio vandens šildytuvai (šilumokaičiai) dažnai naudojami daugiabučių namų šildymo punkte.

Centralizuotas šilumos tiekimas

Viešojoje erdvėje centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) tema susilaukia vis daugiau dėmesio. Pastaruoju metu gyventojus domina ne tik energijos kainų pokyčiai, bet ir tai, kaip miesto šiluma juos pasiekia. Energetikos ekspertas dr. Kęstutis Buinevičius atskleidžia, jog, nepaisant centralizuotai tiekiamos šilumos privalumų, visuomenėje vis dar gajūs mitai apie šį šildymo būdą.

1. Teiginys, jog centralizuotas šildymas yra „atgyvena“ - neteisingas, - atskleidžia K. Buinevičius. Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, o taip pat Lenkija, Vokietija, Danija, Suomija ir Švedija yra tarp labiausiai centrinio šildymo tinklą vystančių valstybių. Jos šį šildymo būdą vysto kaip energetiškai efektyviausią, patogų ir „žalią“ būdą miestiečius aprūpinti šiluma.
2. Centralizuoto šilumos tiekimo ir gamybos įmonių veiklą griežtai kontroliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT), kuri tikrina, ar kuras perkamas žemiausiomis kainomis, ar įmonės išlaidos yra pateisinamos ir atitinka norminius rodiklius, ar įmonės dirba efektyviai ir ar viską padarė, kad parduodamos šilumos kaina būtų mažiausia.
3. Eksperto teigimu, tai dar viena nusistovėjusi klišė, į kurią verta pažvelgti kritiškai. „Vertinant centralizuoto ir autonominio šildymo privalumus bei trūkumus, gyventojai dažnai linkę lyginti tik pačią šilumos kainą, tačiau retai kada atkreipia dėmesį tiek į pačios autonominio šildymo įrangos įsigijimą, tiek į kaštus, tenkančius jos priežiūrai“, - akcentuoja K. Negana to, naudojant dujas, gyvenamose patalpose kyla apsinuodijimo smalkėmis pavojus. Lietuvoje ne taip retai pasitaiko mirčių dėl apsinuodijimo smalkėmis. Šildymas kietuoju kuru reikalauja papildomų pastangų apsirūpinti kuru, jeigu tai malkos - jį dar ir paruošti, ir tinkamai sandėliuoti. Šiuo požiūriu centralizuotas šildymas išskirtinis tuo, kad jį naudojant namuose nevyksta jokie degimo procesai, tad nėra rizikų sveikatai, nereikia rūpintis kuru.
4. Buinevičiaus teigimu, dalis visuomenės centralizuotą šildymą vertina kritiškai, nes mano, jog tai vienas brangiausių būdų apsirūpinti šiluma. Šis mitas neatitinka tikrovės. „Eskaluojant vis kylančių energetikos kainų temą, visuomenė šią klišę ėmė taikyti absoliučiai visai centralizuoto šildymo sistemai šalyje. Vis tik to daryti nederėtų, nes kiekviename mieste centralizuoto šildymo situacija gan skirtinga. Išties yra miestų, kuriuose šildymas ženkliai pabrango, nes šilumos gamybai naudojamos gamtinės dujos. Jeigu 2021 metais, gamtinių dujų kaina tarptautinėje Nyderlandų biržoje buvo 16,7 Eur/MWh, tai dabar jau pasiekė 265 Eur/MWh balandžio mėnesio kontraktams. Ir tai tik tarptautinės kainos, nes mažmeninės dujų kainos yra dar didesnės. Ar dujų kaina daugiau neaugs? Pasak eksperto, mažesnėmis nei daugelyje šalies miestų šilumos kainomis gali džiaugtis Kauno, Kauno rajono ir Jurbarko gyventojai. Juos šiluma aprūpina „Kauno energija“, kuri 2012 m.
5. Tai dar vienas su centralizuotu šilumos tiekimu susijęs gajus mitas. „Didžioji dalis kietųjų dalelių ir kitų cheminių medžiagų, išsiskiriančių biokuro degimo metu, yra „išgaudomos“ specialiais filtrais, o dūmai dar praplaunami vandeniu kondensaciniuose ekonomaizeriuose. Tad šiuolaikiniai biokuro katilai ne tik užtikrina pigesnę, žalesnę, bet ir švaresnę šilumą“, - atskleidžia K. Tuo tarpu individualiuose namuose kūrenamos kieto kuro krosnys šių filtrų neturi, tad pro kaminą tiesiai į aplinką išmetami ne tik dūmai, suodžiai, bet ir cheminės medžiagos. Ypač aplinką teršia nerūšiuotos buitinės atliekos, kurias gyventojai neretai linkę tiesiog sudeginti.
6. Visuomenėje sklando gandai, jog dėl centralizuotai tiekiamos miesto šilumos poreikių kertami medžiai. Vis tik tai - netiesa. Mat šilumai gaminti naudojamas biokuras tėra medienos pramonės atliekos, likusios po rastų apdorojimo, lentų ir ar kitų produktų gamybos. „Pritaikius biokuro katilus, juose galima kūrenti visą biomasę, kuri niekam daugiau netinka. Tad biokuras, nors ir susijęs su medžių kirtimu, niekaip tiesiogiai nesusijęs su miškų naikinimu.
7. Šis stereotipas - vienas populiariausių. K. „Dabar pastatuose įrengiami modernūs šilumos punktai, kurie leidžia reguliuoti šildymą individualiai, pagal kiekvieno pastato poreikius. Modernizavus daugiabučio šilumos punktą ir atnaujinus pastato šildymo sistemą, atsiranda galimybė šilumą reguliuoti individualiai kiekviename kambaryje. Todėl miestiečiams, norintiems sutaupyti, rekomenduojama įvertinti ne tik šilumos punkto, vamzdyno, bet ir apskritai viso namo būklę.
8. Anksčiau vyravęs teigiamas gyventojų požiūris į autonominį šildymą pamažu keičiasi. Vartotojai, rinkdamiesi šildymo būdą namams, vis dažniau atranda centralizuoto šildymo privalumus. Žinoma, jeigu namas toli nuo šilumos tinklų - užmiestyje ar laukuose, ten ir nėra galimybių rinktis centralizuotai tiekiamą šilumą. Buinevičiui antrina ir „Kauno energijos“ Pardavimo skyriaus projektų vadovas Michailas Černych. Pasak jo, susidomėjimas galimybe prisijungti prie centralizuoto šildymo pastaruoju metu itin išaugęs. „Didėjant dujų ir elektros kainoms, stebimas vartotojų, norinčių prisijungti prie centralizuotai tiekiamos miesto šilumos tinklo, suaktyvėjimas. Šiuo metu „Kauno energija“ centralizuotai miesto šilumą tiekia 122 tūkst. gyventojų abonentų ir 3,5 tūkst. komercinės paskirties objektų Kaune, Kauno rajone bei Jurbarke. Bendrovės pagaminamą šilumą dabar jau renkasi apie 90 proc.

Drastiškai brangstant gamtinėms dujoms, esant ir žymiam elektros kainų šuoliui, biokuras išlieka pigiausiu energijos šaltiniu. Bendrovė apie 90 proc. visos šilumai pagaminti reikalingos energijos išgauna būtent iš biokuro, todėl klientai kainų šoko nepatiria ir nepatirs“, - atkreipia dėmesį K.

tags: #biokuro #katilo #nuoma