Birštono Vienkiemio Bibliotekos Istorija: Nuo Tarpukario Iki Šių Dienų

Bibliotekos istorija - dalis Birštono istorijos. Įdomi ir įsimintina, ji sugulusi metraščių, ataskaitų, straipsnių puslapiuose.

Po 1-ojo pasaulinio karo, per Nepriklausomybės laikotarpį, Birštono kurortas pamažu kilo iš griuvėsių, augo ir gražėjo. Gana spalvingas buvo tarpukario kurorto kultūrinis gyvenimas, vyko įvairios pramogos. Sezono metu parke grodavo orkestras, vakarais svetainėje - muzika ir šokiai. Kurorte veikė ir keletas bibliotekėlių.

„Jaunosios Lietuvos“ sąjungos „Birštono skyriaus (Prienų raj.) 36 knygų knygynas sudarytas 1932 metais. Skyriaus valdyba kreipėsi į Švietimo ministerijos knygų leidimo komisiją, „Spaudos fondą“ bei visuomenę, prašydama aukoti steigiamam knygynui knygų. Aukotojams buvo viešai dėkojama.

1933 metais knygyne buvo 64 knygos, 1934 metais - 102 knygos. 1934 metų pradžioje knygininku dirbo Vincas Miniauskas. 1935 metais skyriui skirta 50 knygų premija.

„Birštono Šaulių būrio biblioteka turėjo 168 tomus. 1932 m. Kurorto parke 1930 m. veikė biblioteka.

Iš to meto spaudos sužinome, kad kurorto parke 1930 m. veikė biblioteka. Jos veiklą, skurdžias patalpas ir netinkamą darbą plačiai aprašė iliustruotas literatūrinis žurnalas „Sėjos baras“:

„Svetur kurortų administracijos anaiptol ne paskutinę vietą skiria tokioms kultūrinėms įstaigoms, kaip bibliotekoms arba skaitykloms. Pvz., Emse, Elstery arba Nauheime (Vokietijoje) administruojamuose rūmuose; dažniausiai šios įstaigos būva tuose pačiuose namuose, kuriuose esti kurhauzas, koncertams salės ir t. p. ten bibliotekų - skaityklų kambariai, kaip koki salionai, yra įrengti labai darniai ir patogiai: salės erdvios, šviesios, o esant vėsokam orui, visuomet šildomos.

Pirmoj eilėj ant stalų tvarkingai išdėstyti vokiški dienraščiai, savaitraščiai žurnalai ir kiti, taip, kad vienu akies mostu matai žmogus vokiečių spaudos galybę ir bendrai spausdintam žodžiui teikiamą pagarbą. Gana daug yra kitomis kalbomis arba kitų valstybių periodinių spaudos organų, bet matyt tik tiek, kiek tą ar kitą kurortą svetimieji lanko.

Tylos dėliai, kad ateinanti bei išeinanti publika nekeltų kojomis bildesio, grindys nuklotos paprastais kilimais. Norisi įeiti į skaityklą, garderobe privalo palikti: paltą, lazdą, skėtį, kaliošus, kepurę; jokių pirkinių, pav. ryšulėlių, taip pat negali į skaityklą neštis. Suprantama, skaityklose niekas rūkyti nebando. Be to, kai kur yra vienas kitas staliukas su rašaline, plunksna bei presu; ir kas turi laiškui popierio, čia ramiai gali atsisėdęs parašyti.

Čia (Birštone) biblioteka ir skaitykla įtaisyta yra apvalioj būdelėje. Pagaliau nesvarbu, kada kokius daiktus čia pardavinėdavo, o svarbu tai, kad nūn ši patalpa visiškai netinka kilniam kultūros, kaip kad biblioteka bei skaitykla, reikalui. Viena, šis trobesys labai mažas, žemas. Stogo užlaidos - tarytum kokios skrybėlės bryliai, po kuriais kaip po milžiniško baravyko galva, galima laikinai nuo lietaus pasislėpti.

Tačiau po šiuo stogu, šaltokam orui esant arba lyjant, atsisėdus knygų ar laikraščių ilgesnį laiką paskaityti, labai nejauku ir nepatogu. O į vidų šio trobesio, t.y. į „salę“, interesantų neįsileidžia, nes knygas p. bibliotekorius skaitytojams išdavinėja prasivėręs vieną langą.

Šalia praveriamo lango yra prisegta mažiukė „špirgalka“, kad biblioteka kasdien atidara nuo 12-13 val. O kitoj vietoj aukščiau lango ant didesnio gabalo popieriaus yra iškaba „Biblioteka ir skaitykla“.

Suprantama, mes negalime reikalauti, kad Birštone būtų panašiai įtaisyta biblioteka - skaitykla, kaip kad Emse arba Nauheime. Bet vis dėlto geriems norams esant by kurio viešbučio porą kambarių galėtų panašiai kultūrinei įstaigai pavesti - rašė „Sėjos baras“ 1930 m.

1936 m. priimtas Valstybės viešųjų bibliotekų įstatymas. 1937 m. išleistos Valstybės viešųjų bibliotekų įstatymui vykdyti taisyklės. Susirūpinta viešosios bibliotekos steigimu Birštono kurorte.

„Birštono valsčiaus taryba nutarė prašyti Švietimo Ministeriją miestely atidaryti viešą valstybinę biblioteką ir skaityklą. Šiai skaityklai patalpą pasižadėjo nemokamai užleisti šaulių būrys, o kurą ir šviesą duos savivaldybė. Valsčiaus savivaldybė nusipirko namą su dideliu sklypu. Name greitu laiku įsikurs savivaldybė, policija ir biblioteka - rašė „Lietuvos aidas“ 1938 m.

Beveik po metų, 1939 m. rugpjūčio mėn., „Lietuvos aide“ išspausdintame straipsnyje „Birštono perspektyvos“, skaitome: „Birštono vasarotojai ir ligonys ypatingai pasigenda valstybės bibliotekos bei skaityklos. Daugelis knygų į kurortą neatsiveža ir todėl vaikštinėja pas vietinius gyventojus ir skolinasi.

Tačiau savivaldybės viešoji biblioteka Birštone taip ir nebuvo įsteigta.

Išlikusiuose dokumentuose teigiama, kad Birštono bibliotekos pradžia 1948 m. Statistinėje bibliotekos veiklos ataskaitoje įrašyta: bibliotekos fondą 1948 m. sudaro 3 022 egz. knygų.

Birštono viešoji biblioteka, veikusi mediniame name prieš bažnyčią, savo veiklos pradžią skaičiuoja nuo 1948 m. - ši data rasta išlikusiuose dokumentuose. Biblioteka ilgą laiką veikė Birutės gatvėje esančiame pastate, taip pat Kultūros centro patalpose, Jaunimo gatvėje.

1979 m. biblioteka atšventė įkurtuves Kultūros rūmuose. Naujose ir erdviose patalpose įsikūrė abonementas, 40 vietų periodikos skaitykla, fonoteka, bibliografijos skyrius. Senosios patalpos suremontuotos. Jose liko vaikų literatūros skyrius ir įkurta Birštono mieto biblioteka Nr. 2.

Naujas posūkis bibliotekos gyvenime 1993-ieji. Birštono miesto 1-oji ir 2-oji bibliotekos reorganizuotos, sujungiant jas į Birštono miesto viešąją biblioteką.

2004 m. Prabėgę metai buvo turtingi gražių renginių, nuoširdžių susitikimų su knygų kūrėjais, įsimintinų parodų. Bibliotekos darbuotojų iniciatyva 1998 m. į Birštoną sugrįžo Poezijos pavasario šventė, 2002. m., bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu ir laikraščio „Gyvenimas“ redakcija, pradėti organizuoti vieno žymiausio filomato, gydytojo, memuaristo bei rašytojo Stanislovo Moravskio skaitymai.

Naujas bibliotekos istorinis etapas prasidėjo 2006 metais, kai baigėsi du metus trukę universalinės parduotuvės rekonstrukcijos, pritaikymo bibliotekai darbai. 2016 m. lapkričio mėn, atšventėme įkurtuves moderniame, šiuolaikiškame, renovuotame pastate.

2016 m. lapkričio mėn. biblioteka persikėlė į rekonstruotą buvusios universalinės parduotuvės pastatą Jaunimo gatvėje.

Per metus bibliotekoje aptarnaujama daugiau nei 50 tūkst. lankytojų. Teikiamos paslaugos, aptarnavimo kokybė, turtingas spaudinių fondas, periodinių leidinių gausa, patogi lankytojams vieta - kurorto centrinė gatvė bei jaukios, šiuolaikiškos patalpos pritraukia į biblioteką ne tik birštoniečius, bet ir į kurortą atvykusius gydytis ar pailsėti žmones, ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių: Vokietijos, JAV, Latvijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Izraelio, Norvegijos ir kt. piliečius.

2011 m. bibliotekoje lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji išsakė daug šiltų žodžių apie biblioteką. 2015 m. Biblioteka organizuoja kultūrinius renginius, paįvairinanius kurorto gyvenimą. Tiek birštoniečių, tiek kurorte poilsiaujančių žmonių simpatijas pelnė - poezijos ir muzikos vakarai ,,Po žvaigždėtu vasaros dangum.

Nuo 2008 m. Jau 10 vasarų organizuojami skaitymai „Vasara su knyga“, kurių metu balsiais skaitoma bibliotekoje ir įvairiose netradicinėse kurorto erdvėse. Šiuose užsiėmimuose dalyvauja skirtingų socialinių sluoksnių vaikai ir jaunimas: birštoniečiai, skaitytojai, atvykstantys poilsiauti iš kitų miestų, sugrįžtantys atostogauti pas senelius iš kitų valstybių.

2015 m. parengtas ir laimėtas „Bibliotekos pažangai 2“ projektas „Interaktyvi biblioteka - erdvė kūrybai ir atradimams“. Projekto tikslas - prisidėti prie kryptingo Birštono savivaldybės jaunimo kūrybiškumo, mokymosi, verslumo, bendruomeniškumo ir socialinių įgūdžių ugdymo, kuriant inovatyvias paslaugas jaunimui.

Vykdant projektą, bibliotekoje jau įkurta: Draugų (bendravimo) erdvė, kurioje jaunimas gali leisti laisvalaikį kartu, bendrauti, organizuoti diskusijas, viktorinas, žaisti stalo žaidimus, skaityti knygas, panaudojant el.

Birštono viešoji biblioteka

Birštono 640 metų sukakčiai paminėti Birštono viešoji biblioteka tęsia literatūrinių-muzikinių renginių projektą „Literatūriniai vakarai po žvaigždėtu Birštono dangum“, aktualizuojantį istorinį ir kultūrinį Birštono palikimą ir kviečia į baigiamuosius projekto renginius.

Lapkričio 13 d. sekmadienį 17 val. Kurhauze istorikas Simonas Matulevičius skaitys pranešimą „Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis ir jo karališkoji šeima Birštone“.

Lietuvos didieji kunigaikščiai Birštono pilį žinojo nuo karaliaus Jogailos iki Vytauto valdymo laikų - keturis šimtus metų, itinerariumai įtikinamai rodo, kad net 12 valdovų čia rezidavo, vykdydami valstybės valdymo funkcijas ir medžiodami Žvėrinčiaus miške.

Birštoną mėgo ne tik Vytautas. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis Birštono valdose lankėsi net 17 kartų. Birštonas - Jogailaičių dinastijos karalių rezidencija, čia rezidavo net 6 karaliai Jogailaičiai, galima sakyti, kad VISI Jogailaičių dinastijos karaliai, išskyrus anksti mūšyje prie Varnos miesto žuvusį karalių Vladislovą III-iąjį, kuris nespėjo aplankyti Lietuvos. Taip pat ir karalienė Elžbieta Habsburgaitė, kurios net keturi sūnūs tapo karaliais ir kuri su savo vyru karaliumi Kazimieru Jogailaičiu lankėsi Birštone 1475 metais.

Pranešime S. Matulevičius apie tai pateiks savo įžvalgas. Vakaro metu muzikuos senosios muzikos ansamblis „Chiaroscuro“. Aktorius Rimantas Bagdzevičius skaitys unikalų Renesanso epochos kūrinį - Adomo Šrėterio Sileziečio poemą „Giesmė apie Lietuvos upę Nemuną“. Nemuno dešiniajame krante išsidėsčiusiam Birštonui ši upė buvo ir yra svarbi, brangi ir istoriškai reikšminga, kaip ir Žvėrinčiaus miškas.

Lapkričio 23 d. trečiadienį 19 val. Kurhauze kviečiame į baigiamąjį projekto vakarą pasiklausyti istoriko S. Matulevičiaus pranešimo „Birštono karališkieji veidai ir vardai: nuo Vytauto Didžiojo iki Vladislovo Vazos“.

Lektorius pateiks infirmacijos apie XIV-XVII a. valdovų rezidavimą Birštone, pagal naujausius mokslininkų Lietuvoje ir Lenkijoje paskelbtus duomenis atskleis valdovų rezidavimo ir valstybinės reikšmės sprendimų priėmimo Birštone bei medžioklių tradicijos Birštono Žvėrinčiuje istoriją. Vakaro metu muzikuos trio „Amici“. Ištraukas iš J. Marcinkevičiaus poemos „Pažinimo medis“ skaitys aktorius Ignas Ciplijauskas.

Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Birštono savivaldybė.

Projekto partneriai: Birštono turizmo ir informacijos centras, Birštono kurorto bendruomenė, Birštono meno mokykla, Birštono vienkiemio bendruomenė, Siponių krašto bendruomenė, Nemajūnų bendruomenės santalka, Prienų raj. ir Birštono krašto laikraštis „Gyvenimas“, „Naujasis Gėlupis“, naujienų portalas Krašto Vitrina (kvitrina.com).

Birštono viešosios bibliotekos projektas „Kūrybiniai susitikimai po liepa“ vaikams ir šeimoms sėkmingai startavo edukacija „Karališkoji Birštono istorija“ su dailininke Saule Gyliene, skirtoje Birštono 640 metų sukakčiai paminėti. Vaikai kartu su tėvais ir seneliais, kurorto svečiai piešiniais, lipdukais ant didelio, dailininkės paruošto stendo kūrė Vytauto pilį, Žvėrinčiaus mišką, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paveikslą.

Liepos 11 d. pirmadienį kviečiame į nuotaikingą ir įtraukiantį poezijos vakarą visai šeimai su „Teatru P“ - jaunais aktoriais Baliu Ivanausku ir Artūru Dubaku. Liepos 15 d. penktadienį kviečiame į vakarą su rašytoju, atlikėju, knygos „Stogas, po kuriuo auginu žvaigždes ir lietų“ autoriumi Virgiu Šidlausku. Vaikų ir šeimų laukia daug įdomių susitikimų, kūrybiškų renginių, edukacijų, skirtų saviraiškai, lauko erdvėje prie bibliotekos - po gražios liepos plačiu vainiku. „Kūrybiniai susitikimai po liepa“ kiekvienais metais sulaukia nemažai dalyvių.

Birštono viešoji biblioteka šiemet skaičiuoja 70 veiklos metų nuo tada, kai ji pirmą kartą paminėta išlikusiuose dokumentuose. Savo jubiliejų bibliotekos kolektyvas paminėjo be didelių iškilmių ir pompastiškų kalbų, pakviesdamas savo bičiulius nuoširdžiam ir jaukiam pabendravimui bibliotekos erdvėse, tarp knygų, klausantis muzikos ir eilių.

Šventinių renginių ciklą „Nuo penktadienio iki penktadienio“ praėjusią savaitę pradėjo poetinė ir muzikinė popietė su aktore Virginija Kochanskyte ir fleitininke Jurgita Otiene. Vaikučiai ir jų tėveliai dalyvavo susitikime su JAV gyvenančia poete Vida Bladykaite - Wilson ir autorinių dainų atlikėja Ilona Papečkyte. Šią savaitę birštoniečiai buvo pakviesti į susitikimą su rašytoja Gina Viliūne bei parodos apie airių rašytoją James Joyce pristatymą. Lapkričio 30 d. Birštono bažnyčioje už esamus ir jau mirusius bibliotekos darbuotojus buvo aukotos šv. Mišios. Į biblioteką susirinko nemažai svečių.

Gražia įžanga į jubiliejui skirtą šventę tapo fleitos muzika ir aktorės V.Kochanskytės poetiniai pamąstymai apie kultūros žmonių misiją, gyvenimo prasmę ir gebėjimą gyventi ne vien dėl savęs, bet ir „dėl ko nors kito…“. Pasak aktorės, kuri yra dažna kurorto kultūriniuose renginiuose, šie žodžiai tapo Birštono bibliotekos darbuotojų savastimi ir kasdienybe.

Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė padėkojo visiems susirinkusiems. Pasak jos, tarp kasdienių darbų, iššūkių ir rūpesčių šis šventinis momentas yra jaudinantis, smagu bibliotekoje vėl matyti buvusius ilgamečius bendradarbius, kolegas iš Vilniaus, Kauno ir Prienų bibliotekų, bičiulius ir veiklos partnerius. „Esame seniausia kultūros įstaiga Birštone. Puoselėjame tradicijas, bet esame atviri naujoms patirtims, drąsiai diegiame naujoves ir kviečiame jomis naudotis ir vaikus, ir senjorus,“ - sakė A.

Direktorė padėkojo buvusioms ilgametėms bibliotekos darbuotojoms. Tai - daugiau nei keturis dešimtmečius šioje įstaigoje dirbusi Marcelė Jonuškienė, kuri bibliotekai vadovavo nuo 1960 m. ir šias pareigas perdavė A.Jaskūnienei. Gražina Polekauskienė - pirmoji kvalifikuota specialistė, kuri Birštone pradėjo dirbti 1957 m., baigusi Vilniaus bibliotekinį technikumą. Anelė Aleksonytė, savo pirmai ir vienintelei darbovietei skyrusi 45 metus.

Bibliotekos vadovė A.Jaskūnienė pasidžiaugė ir dabartiniu profesionaliu, veikliu, drąsiu ir ambicingu kolektyvu, kurio pastangų dėka biblioteka tapo jaukia, šiuolaikiška ir atvira erdve visiems, praveriantiems jos duris. Šiandien viešojoje bibliotekoje ir jos filialuose dirba Nijolė Raiskienė, Ingrida Vaitkevičienė, Danguolė Straukuvienė, Irma Kleizienė, Solveiga Pempienė, Violeta Bajorienė, Palmira Kvedarienė, Donata Revuckienė, Ledina Tamošiūnienė, Genovaitė Mačiūtė, Eitmyra Grybauskienė, Raimonda Bartnikienė, Jonas Dirginčius, Gražina Andrulevičienė, Ona Gridziuškienė, Cecilija Peldžiuvienė, Jolanta Šimkevičiūtė.

A.Jaskūnienės teigimu, šiandien bibliotekininkių veiklos baras labai platus, išaugę reikalavimai jų kompetencijoms. Pagiriamųjų žodžių Birštono bibliotekininkams negailėjo ir Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, pavadinęs šią įstaigą kurorto „širdimi“.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos direktorė Asta Naudžiūnienė savo ir darbuotojų vardu padėkojo toms Birštono bibliotekininkėms, su kuriomis ne vienerius dirba įvairiuose projektuose, garsinančiuose Kauno regiono bibliotekas šalyje ir užsienyje. Ji dovanojo „angelą“, kuris saugotų, globotų, įkvėptų naujiems darbams ir projektams.

Su įspūdinga metų ir darbų „kraite“ bibliotekos kolektyvą pasveikino Birštono policijos komisariato viršininkas Rolandas Stiklius ir bendruomenės pareigūnė - vyresnioji tyrėja Milda Mardosienė. „Bočių“ bendrijos pirmininkė Julija Barutienė ir Birštono TAU direktorė Nijolė Jakimonienė sveikino ne tik atstovaujamų organizacijų vardu, bet ir perdavė kitų kurorto nevyriausybinių organizacijų linkėjimus.

Šventės dieną bibliotekoje su dovanomis apsilankė ir Kultūros ministerijos atstovės - Kultūrinės atminties ir paveldo politikos skyriaus vyresnioji patarėja Rūta Pileckaitė ir vyriausioji specialistė Erika Buivydienė, Birštono kultūros, švietimo, sanatorinio gydymo, verslo įstaigų vadovai.

Šių metų birželio - rugpjūčio mėn. VDU atliko tyrimą, kaip Birštono savivaldybės gyventojai vertina viešąsias paslaugas.

Birštono savivaldybė žemėlapyje

Siūloma veikla (pvz. Skaitymai, diskusijos, kūrybinės dirbtuvės, viktorinos, žaidimai. Kita informacija (renginiai ir kt.

1. „Birštonas - karališkasis miestas“. Birželio 8 d. 10 val.

2. „Seniai seniai didžiosiose Nemuno kilpose...“ Birželio 15 d. 10 val.

3. „Seniai seniai karališkajame Birštone gaudė medžioklės ragai“. Birželio 22 d. 16 val.

4. „Seniai seniai karališkajame Birštone skambėjo dainos, kanklės, padavimai“. Birželio 23 d. 17 val.

5. „Seniai seniai karališkajame Birštone ant piliakalnio stovėjo LDK Vytauto medžioklės pilis“. Liepos 13 d. 10 val.

6. „Birštono istorija“. Liepos 20 d. 11 val.

7. „Nemuno vingių apjuostas“. Liepos 27 d. 10 val.

8. „Nemuno vingiuose“. Liepos 27 d. 11 val.

9. „Seniai seniai karališkajame Birštone ūžė girios“. Liepos 27 d. 16 val.

10. „Seniai seniai karališkajame Birštone vaikai žaidė“. Liepos 28 d. 16 val.

11. „Seniai seniai karališkajame Birštone...“Rugpjūčio 3 d. 11 val.

12. „Seniai seniai karališkajame Birštone ūžė girios“. Rugpjūčio 10 d. 10 val.

13. „Seniai seniai karališkajame Birštone (kaip ir dabar) žmones spalvomis, formomis, kvapais džiugino daug nuostabių augalų“. Rugpjūčio 10d. 11 val.

14. „Seniai seniai karališkajame Birštone žmonės mokėjo prišaukti lietų, gydytis žolelėmis“. Rugpjūčio 11 d. 16 val.

15. „O kodėl gi Birštonas karališkasis“. Rugpjūčio 12 d. 16 val.

tags: #birstono #vienkiemio #biblioteka