Turto dalybos partnerystės atveju: ką svarbu žinoti?

Skyrybos beveik visada yra emociškai sudėtingas procesas, tačiau šalia emocijų neišvengiamai kyla ir praktiniai klausimai. Vienas svarbiausių - turto dalybos. Būtent dėl turto pasidalijimo dažnai kyla daugiausia konfliktų, nes ne visiems aišku, kas kam priklauso pagal įstatymą, o kas gali būti dalijama individualiai.

Šiame straipsnyje pateikiame aktualią ir aiškią informaciją apie tai, kaip vyksta turto dalybos skyrybų metu ir ką svarbu žinoti iš anksto. Lietuvoje turto dalybos po skyrybų reglamentuojamos Civiliniu kodeksu. Tačiau realiose situacijose viskas ne visada taip paprasta, kaip atrodo teoriškai. Turto kilmė, santuokos trukmė, vedybų sutartis, paskolos, vaikai ir kitos aplinkybės gali turėti lemiamą reikšmę galutiniam sprendimui.

Kas laikoma bendru sutuoktinių turtu?

Pagrindinė taisyklė Lietuvoje yra tokia: visas turtas, įgytas santuokos metu, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kieno vardu jis registruotas.

Bendru turtu dažniausiai laikoma:

• Nekilnojamasis turtas, įsigytas santuokos metu
• Automobiliai ir kitos transporto priemonės
• Santaupos ir indėliai
• Investicijos
• Buitinė technika, baldai, kitas vertingas turtas

Svarbu tai, kad net jei vienas sutuoktinis nedirbo ar uždirbo mažiau, tai nereiškia, jog jis neturi teisės į bendrą turtą.

Koks turtas laikomas asmeniniu?

Ne visas turtas yra dalijamas. Įstatymas aiškiai apibrėžia, kas laikoma asmenine nuosavybe.

Asmeninis turtas:

• Turtas, įgytas iki santuokos
• Paveldėtas turtas
• Gautos dovanos
• Asmeninio naudojimo daiktai
• Kompensacijos už žalą sveikatai

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad asmeninis turtas tam tikrais atvejais gali tapti dalinai bendru, jei jis buvo reikšmingai pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis.

Kaip dalijamas bendras turtas?

Pagal bendrą taisyklę, bendras sutuoktinių turtas dalijamas lygiomis dalimis. Tai reiškia, kad kiekvienam sutuoktiniui priklauso po 50 procentų.

Vis dėlto teismas gali nukrypti nuo lygių dalių, jeigu:

• Vienas sutuoktinis iš esmės neprisidėjo prie šeimos gerovės
• Buvo švaistomas bendras turtas
• Vienas sutuoktinis elgėsi nesąžiningai
• Būtina atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus

Tokiais atvejais sprendimas priimamas individualiai.

Nekilnojamojo turto dalybos

Būstas dažniausiai tampa jautriausiu klausimu skyrybų metu. Jei butas ar namas buvo įsigytas santuokos metu, jis laikomas bendru turtu, net jei paskola buvo mokama tik vieno sutuoktinio.

Galimi sprendimo būdai:

• Turtas parduodamas ir pinigai padalijami
• Vienas sutuoktinis išperka kito dalį
• Nustatomas naudojimosi turtu tvarkos modelis

Jei yra nepilnamečių vaikų, teismas dažnai siekia užtikrinti jų gyvenimo stabilumą.

Paskolos ir skolos po skyrybų

Skyrybos nereiškia, kad paskolos išnyksta. Skolos, prisiimtos santuokos metu šeimos poreikiams, laikomos bendromis.

Svarbu žinoti:

• Bankui abu sutuoktiniai dažnai lieka atsakingi
• Turto pasidalijimas nepanaikina įsipareigojimų kreditoriui
• Susitarimai tarp sutuoktinių bankui nebūtinai galioja

Todėl sprendžiant turto dalybas, paskolų klausimas turi būti sprendžiamas itin atsakingai.

Verslas ir individuali veikla skyrybų metu

Jei santuokos metu buvo įkurtas verslas, jis taip pat gali būti laikomas bendru turtu, net jei formaliai registruotas tik vieno sutuoktinio vardu.

Vertinama:

• Kada įkurtas verslas
• Ar buvo naudojamos bendros lėšos
• Kiek abu sutuoktiniai prisidėjo prie veiklos

Dažnai tokiais atvejais pasitelkiami turto vertintojai.

Vedybų sutartis - kaip ji keičia situaciją

Vedybų sutartis leidžia sutuoktiniams iš anksto susitarti dėl turto režimo. Jei tokia sutartis buvo sudaryta, turto dalybos vykdomos pagal jos sąlygas.

Vedybų sutartis gali:

• Nustatyti atskirą turto režimą
• Apibrėžti, kas kam priklauso skyrybų atveju
• Sumažinti konfliktų riziką

Tai vienas efektyviausių būdų išvengti ilgų ginčų.

Turto dalybos taikos sutartimi

Ne visos skyrybos baigiasi teisme. Sutuoktiniai gali susitarti taikiai ir sudaryti turto padalijimo sutartį.

Tokio sprendimo privalumai:

• Greitesnis procesas
• Mažesnės išlaidos
• Daugiau lankstumo
• Mažiau emocinės įtampos

Taikos sutartis turi būti patvirtinta notaro arba teismo.

Dažniausios klaidos dalijantis turtą

Skyrybų metu dažnai daromos klaidos, kurios vėliau sukelia papildomų problemų.

Dažniausios klaidos:

• Sprendimų priėmimas emocijų įkarštyje
• Dokumentų ir įrodymų nevertinimas
• Neįvertintos skolos
• Per didelis pasitikėjimas žodiniais susitarimais

Atsakingas požiūris padeda išvengti ilgalaikių pasekmių.

Turto dalybų aspektų palyginimas

Šioje lentelėje pateikiamas turto dalybų aspektų palyginimas, kai nėra vedybų sutarties ir kai ji yra sudaryta.

D.U.K - Dažniausiai užduodami klausimai

Teisinėje praktikoje kasdien sulaukiame daugybę klausimų, susijusių su skyrybomis ir turto dalybomis. Suprantant šios temos aktualumą ir problematiką kiekvienam, mąstančiam apie skyrybas, pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.

Ar turtas visada dalijamas po lygiai? Ne visada. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių, atsižvelgdamas į aplinkybes.

Ar paskola lieka abiem po skyrybų? Taip, jei paskola buvo bendra, abu sutuoktiniai lieka atsakingi kreditoriui.

Ar paveldėtas turtas dalijamas? Ne, paveldėtas turtas laikomas asmeniniu, jei nebuvo reikšmingai pagerintas bendromis lėšomis.

Ar galima susitarti be teismo? Taip, galima sudaryti taikos ar turto padalijimo sutartį.

Sugyventinių Turtas: Jungtinės Veiklos Sutartis

Gyvenimas nesusituokus yra dažnas reiškinys tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse. Tokioms poroms (šiame straipsnyje toliau bus vadinami sugyventiniais) nusprendus išsiskirti, iškyla nemažai klausimų, susijusių su sugyventinių skyrybomis - koks sugyventinių teisinis statusas, kaip turi būti dalijamas bendras turtas, kaip atgauti lėšas, vieno sugyventinio investuotas į kito sugyventinio turtą, ir kiti klausimai.

Svarbu pažymėti, kad bendrai gyvenantiems, tačiau santuokos nesudariusiems asmenims, ir sutuoktiniams taikomas skirtingas teisinis turto reglamentavimas. Sutuoktiniams taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, reiškianti kad po santuokos įgytas turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kurioje abiejų sutuoktinių dalys yra lygios, tačiau nesusituokusių kartu gyvenančių asmenų įgytam turtui tokia prezumpcija negalioja.

Taip yra todėl, kad galiojančios LR Civilinio kodekso normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams ir šeimos santykius reguliuojančios teisės normos jiems nėra taikomos.

Teismų Praktika

Nors įstatymai sugyventinių santykių nereguliuoja, šią spragą yra užpildęs Lietuvos Aukščiausias Teismas (LAT), kuris suformavo sąlygas sugyventiniui pretenduoti į kito sugyventinio vardu registruotą turtą. LAT nesusituokusių asmenų tarpusavio santykius vertina kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinius santykius.

Lietuvos teismų praktikoje ne kartą buvo akcentuojama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

LAT pažymėjo, kad vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise. Net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai.

Įrodymų Svarba

Pagal šią sąlygą asmuo, pretenduojantis į kito sugyventinio vardu registruotą turtą, pirmiausiai turi įrodyti, jog tarp jų buvo sudarytas susitarimas jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurti bendrąją nuosavybę. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kokie konkrečiai įrodymai galėtų patvirtinti buvus tokį susitarimą.

Taigi, asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo įrodyti ne tik siekį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet ir kiekvienos iš šalių įnašo dydį.

Konkretus Indėlis

Skirtingai nuo santuokos atvejų, kuomet nėra svarbu ir (ar) kiek lėšų į bendrą turtą investavo kiekvienas iš sutuoktinių, nesusituokusių asmenų atveju į turtą pretenduojantis partneris privalo įrodyti, kiek tiksliai jis yra investavęs į konkretų turtą.

Atitinkamai asmuo, pretenduojantis į kito partnerio vardu registruotą turtą, taip pat turi įrodyti, kokį konkretų indėlį (lėšomis ar darbu) įnešė į konkretų turto objektą bei kiek tas indėlis pagerino šio objekto vertę ar sudaro šio objekto vertės.

Pavyzdžiui, jeigu buvo įsigytas būstas už 100 tūkst. eurų ir jis buvo registruotas vieno partnerio vardu, o kitas partneris įrodė, kad šio būsto įsigijimui pervedė savo partneriui 20 tūkst. eurų, šis partneris gali prašyti pripažinti nuosavybę į 1/5 dalį būsto. Dar daugiau - jeigu gyvenant kartu būstas buvo suremontuotas, remontas buvo atliktas bendru darbu ir abiejų partnerių lėšomis, o būsto vertė padidėjo iki 150 tūkst. eurų, tokiu atveju partneris jau galėtų pretenduoti į 1/3 turto dalį (nes galėtų būti laikoma, kad jo investicija yra 45 tūkst. eurų (20 tūkst. eurų indėlis įsigyjant turtą bei 25 tūkst. eurų indėlis remontuojant turtą).

Kitaip tariant, partnerio galimybės pretenduoti į kito partnerio vardu registruotą turtą priklausys nuo gebėjimo įrodyti savo investicijas (pinigais, darbu ar kitu turtu) į šį turtą.

Situacijos Sudėtingumas

Situacija gali būti dar labiau komplikuota, jeigu vienas iš sugyventinių arba abu yra nenutraukę ankstesnių santuokų. Teismų praktikoje toks atvejis pasitaikė ne kartą, kai vienas iš sugyventinių pretendavo į kito sugyventinio vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, kuris buvo įsigytas jų bendro gyvenimo metu, abiejų lėšomis ir darbu, tačiau jam nenutraukus ankstesnės santuokos. Tokiu atveju, pagal įstatymą, 1/2 nekilnojamojo turto dalis priklauso oficialiam sutuoktiniui ir teoriškai pretenduoti galima būtų tik į 1/4 dalį to turto.

tags: #turto #dalybos #partnerystes #atveju