Važiuojant plentu Tauragė-Šiauliai, prie pat Kelmės, į akis krenta medinė arka su užrašu „Bison Ranch", padabinta Lietuvos ir Vokietijos vėliavėlėmis. Tai - vieninteliai Baltijos šalyse bizonų ūkį turintys Audra ir Rolandas Schelenz. Apie sodybą plytintys pievų plotai buvo kaip tik tai, ko pirmiausia reikia šiems prerijų milžinams.
Sodybos Įkūrimas ir Vizija
Prerijų milžinai Audra ir Rolandas Šelencai sodybą Lopetiškės vienkiemyje (Kelmės r.) nusižiūrėjo būtent dėl bizonų: turėjo aiškią su šiais gyvūnais susijusio verslo viziją. Naujieji šeimininkai į anksčiau apleistą vienkiemį ne tik atvedė egzotiškų gyvūnų, bet ir ėmė kurti naują - bizonišką - sodybą.
Kai pagyvenus Vokietijoje apsisprendė grįžti į tėviškę, A.Schelenz kilo mintis auginti bizonus, nes jie nereiklūs, Lietuvos laukai tokių padarų neregėję, taigi ir realizuoti jų mėsą neturėtų būti sudėtinga.
„Bizonų Salūnas“ - Svečių Traukos Centras
Čia dažnai atvyksta draugų iš Vokietijos, kitų užsienio šalių, todėl Šelencai nutarė, kad maloniems pasisėdėjimams reikia svečių namelio ar bent atskiros patalpos. Taip priešais bizonų ganyklas atsirado statinys. Šeimininkai jį praminė Bizonų ranča, o kažkuris svečias pervadino amerikietiškai - salūnu. „Gal kada nors visą sodybą pavadinsime Bizonų ranča“, - sodybos šeimininkę džiugina skambus pavadinimas.
Kol banda buvo didinama, sodyboje pastatytas rąstinis Bizonų namelis, „saliūnu" vadinamas, - vieta, kurioje galima šventes švęsti ir, aišku, paskanauti patiekalų iš bizonienos. Susidomėjimas ja nemenkas: egzotiškos mėsos paragauti atvyksta ir įmonės, nusprendusios savo kolektyvui taip atsidėkoti už gerą darbą, ir gimtadienius žmonės kartais čia švenčia - kur gi daugiau, sėdėdamas prie stalo svečių salėje ar terasoje, pamatysi aplink laukuose neskubriai vaikštinėjančius bizonus.
Bizonų Ūkio Ypatybės
Ūkio savininkė Audra gimė ir augo Tauragėje, tačiau kol atsidūrė dabartinėje gyvenamojoje vietoje, teko įveikti dešimtis tūkstančių kilometrų. Per 60 bizonų bandą auginantys Schelenzai ūkį netoli Kelmės įkūrė kone prieš penkerius metus.
Pirmus 12 bizonų Schelenzai parsigabeno iš Prancūzijos. Pašnekovė neatskleidžia, kiek į juos investavo, bet pinigų tikrai nemažų būta. Vėliau pavyko dar šiek tiek bizonų nusipirkti, o ir ankstesnieji ėmė vesti prieaugį. Banda kasmet gausėjo, o dabar laukuose ganosi per 60 gyvulių.
Audra paaiškino, kad bizonams kelių hektarų žemės neužtenka. Jie - laukiniai gyvūnai, kuriems reikia erdvės. Gyvendami mažoje teritorijoje prastai keičia kailį. Maistui šie gyvūnai nereiklūs, tačiau mėgsta jo ieškoti didelėje teritorijoje. Bizonams reikia ir pavėsinės arba didelių medžių, kur galėtų pasislėpti nuo kaitrių saulės spindulių, o tvartai nebūtini - šaltį iškenčia gana lengvai.
Sėdėdamas pavėsinėje ar pačiame pastate gali iš arti stebėti besiganančius bizonus, kurie šiaip jau pernelyg arti žmonių neprisileidžia. Tačiau savo bizoniukus, tvirtina Audra, bizonės atveda prie vartų parodyti šeimininkams. Paskui vėl nugūrina į pievų tolius.
Ūkyje laikomus bizonus Audra ir Rolandas įregistravo kaip laukinius gyvūnus: "Svarstėme, gal juos registruoti kaip naminius, tarkim, karves. Tačiau Europos Sąjungos fondų parama karvėms toli gražu neprilygsta bizonų poreikiams. Juos auginti atsieina kur kas brangiau", - teigė A.Schelenz.
Įdomioji pamoka "Auginame čia, Lietuvoje!"
Iššūkiai ir Kliūtys
Tačiau didelio džiaugsmo p. Audros veide nematyti. Jai, kelerius metus praleidusiai Vokietijoje, kurioje tvarka ir požiūris į verslą visai kitoks, skaudžiausia, jog Lietuvoje žmogus nevertinamas, valdininkai su paprastu gyventoju net nebendrauja, yra susikūrę savas dogmas, o tie, kas nori užsiimti smulkiuoju verslu, turi galva sienas pramušti, kad įrodytų savo teises.
Audra pasvajoja apie kavinę ir bizonų verslo plėtrą, bet rankas svarina biurokratinės kliūtys. „Sekmadieniais galėtume rengti bizonienos kepsnių ar kitokius vakarėlius. Nusipirkčiau licenciją, valstybei sumokėčiau mokesčius, ir žmonėms pramoga būtų. O man sako, kad privalau steigti įmonę, kitaip negalima. Na ką gi, negalima, tai negalima, bet šiuo sunkmečiu steigti įmonę - lyg akmenį po kaklu pasirišti“, - biurokratinių taisyklių nepaslankumu stebisi Audra.
Ir čia pat prisimena kitą kuriozą, kai buvo užsidegusi noru svečius vaišinti bizonienos mėsainiais su savo šiltnamyje išaugintais pomidorais. Ketindama viską daryti teisėtai, ji kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. „Man paaiškino, kad pirmiausia reikia ištirti pomidorus laboratorijoje. Reikia, tai reikia. Važiuoju į Kauną, vežu pomidorus, sumoku 76 litus su centais už tyrimą. Bet man dar šovė mintis pasiteirauti, o kaip reikėtų elgtis, jei šiltnamyje dėl kokių nors priežasčių (stichinės nelaimės, vagių ar pan.) neliktų pomidorų. Pasirodo, įstatymai nenumato, iš kokio šiltnamio turi būti pomidorai. Tai ko tuomet verti tyrimai? O gal kitąkart aš norėsiu baklažaną vietoj pomidoro į mėsainį įsprausti. Negi vėl reikės tyrimo?“
Originali Audros Schelenz verslo idėja nesudomino vietos valdininkų. Bizonų ūkis, pagal naująjį Kelmės miesto bendrąjį planą atsidūrė miesto teritorijoje. Šalia bizonų rančos žemę susigrąžinusi savininkė vieno hektaro plote, suskubo suplanuoti sklypus gyvenamųjų namų statybai. Bizonai - stambūs, ne visada prognozuojami gyvūnai, ypač agresyvūs poravimosi metu. Nesaugu, jei čia pat, už tvoros gyvens žmonės.
Audra bandė kovoti. Prašė keisti bendrąjį miesto planą. „Kodėl reikia pratęsti miesto teritoriją šalia magistralės? Juk pačiame mieste daugybė griaunamų bakūžių. Jų vietoje reikėtų statyti naujus namus. Čia jau sutvarkyta infrastruktūra. Užsienyje niekas nestato namo, kol nenutiestos visos komunikacijos ir asfaltuotas kelias,“ - valdininkų sprendimais stebisi moteris.
Dvejus metus teko susirašinėti su vietos valdininkais, pasiekti net Kelių direkciją, kol pavyko atsikovoti, kad įvažiavimas į sodybą būtų legalus.
Ateities Planai ir Perspektyvos
Nepaisant iššūkių, Audra ir Rolandas nepraranda vilties. Audra svajoja su šia automobilio priekaba kada nors išvažiuoti iš sodybos, nuvykti į šventes, renginius, pristatyti platesnei visuomenei savo bizonus. O kol kas namelis tiesiog puošia sodybą. Bizonų atvaizdai puošia ir naujosios rančos, ir gyvenamojo namo sienas. Kur bizonai, būtini ir indėnai.
Audra ir Rolandas planuoja teikti projektus į ES fondus ir savo unikaliai veiklai gauti paramą. Jie tikisi parduoti bizonieną į užsienį, o lietuviai turės galimybę ir patys jos paragauti. Šalia sodybos jau pradėtos užeigos statybos. Tai greičiausiai bus vienintelė vieta šalyje, kur galima paragauti šios egzotiškos ir nepaprastai skanios mėsos.
Svarbiausia, anot pašnekovės, - tikėti tuo, ką darai. Būtent tikėjimo savo sumanytos idėjos tęstinumu p. Audrai netrūksta - jos dukra Einera šiuo metu Vokietijoje studijuoja viešbučių verslo vadybą, nes neabejoja, kad šias žinias galės pritaikyti grįžusi į ūkį. O labiausiai nusiteikimą įsitvirtinti Lietuvoje paliudija taikiai po laukus besiganantys bizonai, nes būtent jie yra ilgalaikio verslo esmė.
Apibendrinant, Bizonų ranča Kelmės rajone yra unikalus projektas, susiduriantis su daugybe iššūkių, tačiau turintis didelį potencialą tapti svarbiu traukos centru ir egzotiško verslo pavyzdžiu Lietuvoje.