Lietuvoje dominuojantys sovietinės statybos daugiabučiai yra tapę neatskiriama šalies urbanistinio peizažo dalimi. Juose gyvena du trečdaliai Lietuvos gyventojų, kurie dažniausiai skundžiasi ne tik didelėmis sąskaitomis už šildymą, bet ir nekomfortiškomis gyvenimo sąlygomis. Tačiau daugelis net neįtaria, kad dėl to kaltas ne tik pastatų amžius, bet ir specifinis šių namų statybos būdas.
Asociatyvi nuotrauka
Garso Izoliavimo Problemos Blokiniuose Butuose
Masinės daugiabučių namų statybos laikotarpiu šalies miestai ir miesteliai plėtėsi vienas į kitą kaip du vandens lašai panašių daugiabučių namų kvartalais. Bėgant laikui jie paseno, susidėvėjo, išorinės konstrukcijos pasidarė „kiauros“ - košiamos vėjo ir nesulaikančios šilumos.
Viena iš dažniausių problemų - prasta garso izoliacija. Gyventojai dažnai girdi kaimynų keliamą triukšmą, ypač garsus sklindančius per grindis. Dėl to kyla klausimas, kaip efektyviausiai pagerinti garso izoliaciją blokiniame bute.
Grindų Garso Izoliavimo Sprendimai
Efektingiausias būdas - dėti lages, daugiausiai kas 50 cm (geriausia kas 30cm). Tarp lagių guldyti akmens vatą ar putplastį. Ant viršaus dėti ne plonesnę kaip 12 cm OSB plokštę būtinai su špuntu (juodgrindės), o toliau jau ką norite - ar PVC dangą ar natūralų linoleumą, parketą ar laminatą. Patarčiau natūralų linoleumą arba parketą.
Grindų izoliavimo schema
Akmens vata ir betonas nemanau, kad bus efektyvu, nes vatos paskirtis apšildyti, o papildoma paskirtis gaunasi garso absorbacija. Tad kyla klausimas norite apsišiltinti grindis ar uždaryti garsą? Asmeniškai aš ieškočiau sprendimų su akustinėmis medžiagomis, kaip garso izoliacija "Stratocell Whisper" (balta), 120 cm x 240 cm, nes jos yra gamintos pagal pažangią technologiją ir veikia sumontuotos karkasuose, ko nepasakysi apie kitas akustines medžiagas.
Alternatyvūs Sprendimai
- Padaryčiau karkasą grindims, pasirinkčiau pagrindą storą plastiką iš uab plasta, susimontuočiau atspindinčią šilumą ąliuminio plėvelę "Relax G3X" su aliuminio folija ir susidėčiau grindų šildymo tinklelius ant eksplotuojamu vonios vietų.
- Dėl grindų judėjimo blokiniame name - sunkus sprendimas, bet įmanomas. Kadangi blokiniai namai padaryti iš perdanginių plokščių, kuriose apstu armatūrų. Dėl jų ir vyksta amortizavimas.
Grindų Renovacija Esant Medinėms Lagėms
Jei blokiniame daugiabutyje yra medinės grindys su lagėmis, kurios girgžda ir įdubę, reikia spręsti, ar remontuoti esamas, ar įrengti naujas grindis.
Panašu, kad remontuoti esamas medines grindis būtų jau per sudėtinga ir klausimas ar įmanoma jas padaryti kokybiškas. Jei ardyti esamas grindis, tai tada būtų du būdai įrengti naujas.
- Klasikinis būdas: kloti smūginio garso izoliaciją (specialią vatą) ir betonuoti.
- Įrengti sausas grindis: klojama smūginio garso izoliacinė vata ant kurios klojamos specialios grindinės gipsinės plokštės Knauf Brown arba Knauf Brio. Jei reikalingas grindų išlyginimas tai perdanga visų pirma gali būti išlyginama biriu keramzito (2-4 mm frakcija) posluoksniu. Tokios grindys įrengiamos be jokių šlapių procesų, t.y. nėra pavojaus užpilti kaimynus, nėra jokio džiūvimo termino, t.y. tik suklojus plokštes sekančią dieną jau galima kloti grindų dangas. Be to darbų atlikimui nereikia jokios sudėtingos ir profesionalios įrangos, darbai atliekami naudojant standartinius sausos statybos įrankius.
Jeigu sudėsite tik vatą tarp lagių tai pagerės tik kažkiek orinio garso perdavimas. Toliau kalbant kaimynas apačioje jus vis tiek girdės, kaip jus vaikštote po medines grindis ir taip pat greičiausiai medinės grindis ir toliau girgždės. Jeigu tikslas išspręsti šį klausimą , tai geriausia yra betonuoti grindis. Prieš betonavimą yra paklojamas grindų antivibracinis paklotas dedamos armavimo grotelės ir pilamas betonas ne mažiau , kaip 5 cm. Taip bus išspręstas klausimas visiems laikams :)
Kaip rašėte, tai senos ir sudėvėtos grindys su judamčiomis grindų konstrukcijų dalimis. Sudėjus vatą tarp lagių jūs traškesio nepanaikinsit ir bėdos neišspresit. Reikalingos naujos grindys, o tokias įrengiant galite ir garso izoliaciją pasigerinti.
Galimi Perdangos Permontavimo Būdai
- Perdangos permontavimas įrengiant monolitinę arba lengvąją surenkamą + standartinė garso izoliacija.
- Dalinis perdangos permontavimas, kai įrengiamos papildomos lagės (minimaliai aukščiau nei esamos). Ant naujų lagių įrengiamos grindys (+ standartinė garso izoliacija), tarpas tarp lagių užpildomas vata.
- Esamos perdangos gerinimas. Kaimyno lubos permontuojamos naudojant specializuotas vibro pakabas; tarpas tarp lagių - vata; ant esamų lagių dedama vibro izoliacinis paklotas, ant jo standžios plokštės (apkrovos paskirstymui ant lagių), vata arba vibro izoliacinis sluoksnis, sausos statybos grindys (GKP, du sluoksniai), grindų danga su paklotu. Naujos grindys negali standžiai liestis prie sienų ar lagių.
Vata jums nelabai ką pagelbės su garso izoliacija. Siūlytume betonuoti ir panaudoti mūsų gamybos grindinę plokštę SWG-30.
Dažniausiai Pasitaikantys Mitai Apie Daugiabučius
Vieni iš dažniausiai sutinkamų mitų apie daugiabučius yra susiję su pirmųjų ir paskutiniųjų namo aukštų butais.
Pirmųjų Aukštų Butai
Pavyzdžiui, manoma, kad butai pirmuose aukštuose yra išskirtinai nesaugūs - įvaizdis, kurį sustiprina dar pasitaikantys senesnių daugiabučių langų ar balkonų su grotomis vaizdai.
Nors anksčiau pirmųjų aukštų butai nusikaltėliams galbūt ir galėjo atrodyti lengvesniu taikiniu, šiandien situacija yra pasikeitusi. Modernūs daugiabučių kvartalai dažnai yra aptveriami, o į vidinius jų kiemus paprastai gali patekti tik gyventojai - tai užtikrina elektroniniai užraktai. Be to, namų prieigose, automobilių stovėjimo aikštelėse ir požeminiuose garažuose daugeliu atvejų yra įrengiamos saugumo kameros, pasirūpinama tinkamu apšvietimu. Namų laiptinės dažniausiai turi patikimas kodines spynas, o pirmųjų aukštų butų langams, balkonams ir terasoms taip pat taikomi aukštesni saugumo standartai.
Kitas populiarus mitas apie daugiabučius yra susijęs su įsitikinimu, kad pirmųjų aukštų butuose yra šalčiau, o viršutiniuose aukštuose vasarą yra itin karšta.
Šiandien visi naujai statomi daugiabučiai privalo būti ne žemesnės nei A++ energinio naudingumo klasės, tačiau sovietmečiu ir nepriklausomybės laikotarpiu iki 2006 metų statyti daugiabučiai dažniausiai nesiekia net C energinio naudingumo klasės. Šilumos izoliacijos standartai ir energijos sunaudojimo rodikliai tokiuose daugiabučiuose gali būti net kelis kartus žemesni nei šiuolaikinių daugiabučių. Atitinkamai daugiau mokama ir už jų šildymą.
Vadovas pažymi, kad senuose daugiabučiuose pirmųjų aukštų butai išties gali būti šaltesni, nes dėl nepakankamos izoliacijos per grindis patiriami reikšmingi šilumos nuostoliai, o iš rūsio į patalpas skverbiasi drėgmė.
Paskutinių Aukštų Butai
Viena iš priežasčių, dėl kurių gyventojai neretai vengia įsigyti butus paskutiniuose daugiabučių aukštuose, yra įsitikinimas, kad į namus nuo stogo pateks drėgmė ar netgi tekės lietaus vanduo.
Efektyvūs šilumos izoliacijos sprendimai taip pat užtikrina, kad vasarą paskutinio aukšto butai pernelyg neįšiltų nuo saulės prikaitinto stogo. Su tokia problema taip pat gali susidurti senesnių daugiabučių gyventojai, nes karštą dieną namo stogas neretai įkaista net iki 60 ir daugiau laipsnių, o nesant patikimo izoliacinio barjero, dalis šios šilumos gali patekti į butą.
Kokybiškai įrengtame daugiabutyje tokių problemų iškilti neturėtų. Šiais laikais modernių daugiabučių stogai neretai yra netgi apželdinami, ant jų įrengiamos terasos ir jokių problemų dėl vandens patekimo į butus nekyla. Nuo vandens patekimo į patalpas apsaugo tinkamai įrengta stogo ar terasos konstrukcija su reikiamomis hidroizoliacinėmis medžiagomis ir kondensato pašalinimui skirtais ventiliaciniais kanalais.
Sienų ir grindų šilumos izoliacijai šiandien naudojamos efektyvios termoizoliacinės medžiagos, tokios kaip mineralinė vata, polistireniniai ir poliuretaniniai putplasčiai bei kt., kurių poreikis ir kiekis įvertinamas projektavimo metu.
Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šaltuoju metų laikotarpiu turėtų būti užtikrinama 18-22 laipsnių temperatūra ir 35-60 proc. santykinė oro drėgmė. Vasarą temperatūra neturėtų nukristi žemiau 18 laipsnių ir nepakilti aukščiau 28 laipsnių, o santykinė oro drėgmė turėtų laikytis 35-65 proc. ribose.
Skirtumas tarp šiluminės ir akustinės izoliacijos
Vienas iš privalumų, kurių įsigydami būstą šiandien ieško gyventojai, yra gražias panoramas ir daug natūralios šviesos užtikrinantys langai. Visgi su dideliais langais yra susijusios ir tam tikros būsto pirkėjų baimės.
Tiesa, kad langų šilumos laidumas, lyginant su sienų konstrukcijomis, yra didesnis. Tačiau šiandien kokybiškuose būsto projektuose naudojami šilumos laidumo požiūriu itin efektyvūs langai su keletu stiklo paketų. Tokių langų šilumos izoliacinės savybės yra kelis kartus geresnės nei tų, kurie buvo naudojami daugiabučius statant prieš keletą dešimtmečių. Dėl to perkant butą aukščiausios klasės projektuose baimintis, kad dideli langai pablogins būsto energinį efektyvumą, tikrai nereikėtų.
Tas pats pasakytina ir apie balkonus, kurie neretai įstiklinami ir leidžia gyventojams šią erdvę pilnai išnaudoti pagal savo poreikius ir įsirengti juose kone papildomą gyvenamąją erdvę.
Bendrai blokinės statybos daugiabučiai dar dažnai nepelnytai siejami su praeities statybomis, kurios neturi nieko bendra su šiandien statomais moderniais gyvenamaisiais namais. Be to, naujų daugiabučių statyboms naudojamos tvaresnė medžiagos, o ir pačios statybos yra gerokai pažangesnės bei vyksta sparčiau. Reikiami pastato parametrai užtikrinami naudojant keleto sluoksnių blokus. Jų paruošimas gamykloje, o ne statybų aikštelėje, leidžia išvengti brokų ir netikslumų, sumažina energijos ir vandens resursų sąnaudas. Aukštesnę daugiabučio kokybę bei sklandesnes statybas padeda užtikrinti ir taikomi skaitmeninės statybos modeliai.
Lyginti sovietmečiu ar net ir 90-asiais bei pačioje šio amžiaus pradžioje statytus blokinius daugiabučius su dabartiniais yra tas pats, kas lyginti pirmuosius „mygtukinius“ mobiliųjų telefonų modelius su šiandieniniais išmaniaisiais.
tags: #blokiniai #butai #garso #izoliavimas