Bronislovas Lubys buvo viena ryškiausių figūrų Lietuvos verslo ir politikos istorijoje. Šis straipsnis apžvelgia jo gyvenimą, karjerą ir palikimą, remiantis įvairiais šaltiniais ir atsiminimais.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Karjeros Pradžia
Anksti suprato, kas yra darbas ir nepriteklius B. Lubys gimė Plungėje, Stefanijos ir Apolinaro Lubių šeimoje. Jo tėtis buvo prekybininkas - turėjo mėsos parduotuvę, mama rūpinosi namais ir dviem vaikais - B. Lubiu ir jo broliu Andriumi. Tais pačiais metais, kai B. Lubys žengė į pirmąją klasę, jo tėtis buvo suimtas ir nuteistas 10 metų lagerio už antitarybinę veiklą.
„Pokario metai, vežimai į Sibirą, tėtis kalėjime, galimybė atsidurti tokiam pat gyvuliniame vagone, mama su dviem vaikais - tas laikotarpis buvo sudėtingas ir sunkus. Man teko ir pajusti, ir suprasti, kas yra darbas ir kas yra nepriteklius“, - „Lietuvos žinioms“ yra kalbėjęs B. Lubys. Vis dėlto likimo siųstus išbandymus jis ištvėrė, baigė vidurinę mokyklą ir įstojo į Statybos fakultetą Kauno politechnikos institute. Tiesa, po metų persigalvojo ir mokslus tęsė Cheminės technologijos fakultete. Čia apgynė ir neorganinių medžiagų chemijos technologo diplomą.
Karjera "Azote"
Į Jonavą atvyko po paskyrimo, bet pasiliko ilgam Dar studijuodamas B. Lubys vedė klasės draugę Ireną, jiems gimė dukra Jūratė. Kartu su šeima ir diplomu rankose būsimasis signataras iš Kauno persikėlė į Jonavą - buvo paskirtas dirbti inžinieriumi technologu dar tik statomoje azotinių trąšų gamykloje.
Grįžęs į Jonavą po stažuočių didžiausiose TSRS azoto trąšų gamyklose B. Lubys ketverius metus ėjo Amoniako cecho meistro, vėliau - cecho viršininko pavaduotojo, galiausiai - cecho viršininko pareigas. B. Lubio kolegos yra pasakoję, kad aptariamu metu jis daug dėmesio skyrė gamybos plėtrai, mokslo ir technologijų naujovių diegimui. Tuometiniam „Azoto“ direktoriui Leopoldui Kaminskui išėjus į pensiją, 1985 m. B. Lubys perėmė jo pareigas. B. Lubio vadovaujama įmonė tapo viena didžiausių SSRS ir persivadino gamybiniu susivienijimu „Azotas“. Dar iki atkuriant Lietuvos nepriklausomybę gamyklai pavyko išeiti ir į tarptautinius vandenis. 1989 m. „Azotas“ buvo priimtas į Tarptautinę trąšų gamintojų asociaciją.
Visą šį laiką B. Lubys neapleido ir mokslų - studijavo aspirantūroje, apgynė chemijos mokslų daktaro disertaciją, gavo daktaro laipsnį. Kurį laiką jis dar ir dėstė, Mokslo taryba B. Lubiui suteikė docento vardą.
Politinė Veikla
Į politinį kelią B. Lubį įtraukė prasidėjęs Sąjūdžio judėjimas. 1990 m. jis buvo išrinktas į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą ir kovo 11-ąją pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą. Po metų B. Lubys paskirtas šalies vicepremjeru, o 1992 m. ir pats užėmė ministro pirmininko postą.
Bendražygiai pamena, kad pasibaigus Aukščiausiosios Tarybos kadencijai B. Lubys ketino pasitraukti iš aktyvios politikos - 1992 m. Seimo rinkimuose jis nekandidatavo. Vis dėlto rinkimus laimėjusi Lietuvos demokratinė darbo partija naujuoju penktosios Vyriausybės vadovu pasiūlė B. Lubį.
„Sutikau Algirdui Brazauskui prašant, kadangi tai buvo perimamumo klausimas sudėtingu laikotarpiu. Laukė žiema, o padėtis dėl energetinių išteklių buvo labai sunki <...>. Sutikau ne dėl utilitarinių, o dėl humanitarinių motyvų, nors tai ir nėra būdinga mano mąstymui“, - viešai yra sakęs B. Lubys.
Nors premjeru dirbo vos tris mėnesius, kolegų teigimu, B. Lubys neskrajojo padebesiais, mąstė giliai ir realistiškai, aiškiai matė problemas. B. Lubys po poeto Justino Marcinkevičiaus buvo toks moralės ir tautos autoritetas, tarsi vienijantis elementas“, - po B. Lubio mirties DELFI sakė tuometis susisiekimo ministras Jonas Biržiškis.
Pasitraukęs iš aktyvios politinės veiklos B. Lubys grįžo į gamyklą, kurioje ir prabėgo didžioji jo gyvenimo dalis. Jis toliau ėjo „Azoto“ generalinio direktoriaus pareigas, 1993 m. buvo išrinktas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LKP) prezidentu.
B. Lubys nuo kitų pramonininkų skyrėsi ir tuo, kad prieš rinkimus paremdavo visas didžiąsias partijas. Būta metų, kai bendra tam išleista suma siekdavo ir beveik 290 tūkst. eurų arba 1 milijoną litų. Nors deklaravo, kad taip remia demokratijos procesą, vėliau B. Lubys nesibodėdavo asmeniškai kreiptis į politikus su įvairiausiomis bėdomis.
"Achemos Grupė"
Vos atsiradus pirmiesiems ženklams apie valstybinių objektų privatizavimo galimybes B. Lubys „Azoto“ darbuotojų susirinkimuose ir įmonės dienraštyje „Chemikas“ pradėjo apie tai atvirai kalbėti. Iš pradžių gamykla patyrė keletą privatizavimo etapų, tačiau kurį laiką niekas jos nepirko. 1994 m. balandį Centrinė privatizacijos komisija patvirtino „Azoto“ pardavimą.
Konkurso nustatyta tvarka, įmonę už beveik 9 milijonus eurų nupirko joje dirbusi trisdešimties asmenų grupė. Didžiausią akcijų paketą, beveik penktadalį jų, įsigijo būtent B. Lubys, jis paėmė paskolą iš banko. Tais pačiais metais gamyklos pavadinimas pakeistas į „Achemą“.
2001 m. B. Lubys buvo išrinktas koncerno „Achemos grupė“ prezidentu. Iš pradžių jungęs kelis pagrindinius verslus, B. Lubio vadovaujamas koncernas „Achemos grupė“ išplėtė savo veiklą. Šiuo metu koncernui priklauso keliasdešimt įmonių, dirbančių chemijos pramonės, krovos ir logistikos, sveikatos, viešbučių ir kitose srityse.
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Koncernas „Achemos grupė“ Po Bronislovo Lubio mirties 2011-aisiais verslininko dukrai iš pirmosios santuokos J.Žadeikienei atiteko daugiau nei 11 proc. akcijų „Achemos grupės“, kuri valdo apie 50 Lietuvoje ir užsienyje veikiančių įmonių, dirbančių chemijos pramonės, energetikos ir žiniasklaidos srityse.
Šeimos turtų šaltiniu tapusi Jonavos azotinių trąšų gamykla, vėliau tapusi „Achema“, pradėta statyti 1962 m., o 1965 pagamino pirmąją produkciją - sintetinį amoniaką, rašo „Visuotinė lietuvių enciklopedija“. B.Lubys karjerą joje pradėjo 1963 m. kaip skyriaus viršininkas, o 1985 m. tapo generaliniu tuometinio „Azoto“ direktoriumi. 1993-1994 m. jis buvo Jonavos VĮ „Azotas“ generalinis direktorius, o 1994 m. pervadinus įmonę į „Achemą“ iki mirties buvo jos prezidentas.
Pagrindinės "Achemos grupės" veiklos sritys:
- Chemijos pramonė
- Krova ir logistika
- Energetika
- Sveikata
- Viešbučiai
Asmeninis Gyvenimas
Paskirtas premjeru B. Lubys nustebino ir savo mylimąją. Kaip rašoma profesoriaus Stasio Vaitekūno knygoje „Bronislovas Lubys. Žmogus versle, politikoje, gyvenime“, būtent po šios žinios jis jai ir pasipiršo. Tuometinio gamyklos direktoriaus ir jo sutuoktine tapusios 19 metų jaunesnės Lidijos pažinties istorija aprašoma viename iš profesoriaus Stasio Vaitekūno knygos „Bronislovas Lubys. Žmogus versle, politikoje, gyvenime“ skyrių.
„Kartą B. Lubiui staigiai prireikė išvykti į Maskvą. Darbo pabaiga. Specialistai skubiai ruošia reikalingus dokumentus, bet kaip juos perduoti vyriausiajam inžinieriui, kuris dar tik pakeliui iš Vilniaus į Jonavą? Nieko baisaus, reikia palikti dispečerinėje. Tą naktį joje budėjo Lidija. Iššokęs iš automobilio ir žvilgtelėjęs į laikrodį, B. Lubys paprašė puodelio kavos prieš kelionę. Tai buvo lemiama akimirka. Abiejų akys susikirto, kažkas „sukibirkščiavo“, - taip aprašoma judviejų santykių pradžia.
Poros santuoka įregistruota 1992 m. liepos 25 d. Jonavos metrikacijos biure. Šia proga buvo surengta kukli vakarienė su artimiausiais žmonėmis.
Monografiją parengęs Klaipėdos universiteto profesorius Stasys Vaitekūnas DELFI sakė darbui turėjęs maždaug dešimt mėnesių, nes knygą norėta išleisti iki 75-ųjų B. Lubio gimimo metinių. „Sakyčiau jis buvo labai paprastas ir nuoširdus su žmonėmis“, - sakė profesorius, paklaustas, ką galėtų pasakyti apie B. Lubį. Autorius pripažino, kad skyrių apie šeimą jam pavyko parašyti pasirėmus žmonos Lidijos pasakojimu.
DELFI primena, kad B. Lubys netikėtai mirė Druskininkuose 2011 m. spalio 23-ąją. Jis buvo didžiausias „Achemos koncerno“ akcininkas, kuri yra trečia pagal apyvartą įmonė Lietuvoje.
Smulkiųjų akcininkų nesutarimai su L.Lubiene 2011 metų spalio mirus B.Lubiui, jo įkurtoje „Achemos grupėje“ ramūs laikai, regis, ilgai netruko, įmonę draskė smulkiųjų akcininkų nesutarimai su pagrindine verslo imperijos paveldėtoja Lyda Lubiene. Šiuo metu L.Lubienei ir jos dukrai Viktorijai Lubytei priklauso kontrolinis „Achemos“ akcijų paketas.
L.Lubienės turtas, žurnalo „TOP 500“ duomenimis, vertinamas 460 mln. eurų (7 vieta tarp turtingiausių lietuvių 2022 m.), o jos dukros - 148 mln. eurų (32 vieta). J.Žadeikienės vyras Romualdas Žadeika „Achemos grupėje“ anksčiau užėmė generalinio direktoriaus pareigas, tačiau 2014 m. buvo atleistas.
Mirtis ir Palikimas
Vienas turtingiausių Lietuvos žmonių B.Lubys netikėtai mirė 2011 metų spalio 24 dieną Druskininkuose, kai važinėjosi dviračiu. Nors širdies problemų turintis verslininkas vengdavo į keliones dviračiu leistis vienas, tąkart šalia jo nebuvo nieko. Jei kas nors būtų laiku padėjęs iš B.Lubio kišenės ištraukti vaistus, gyvybė greičiausiai būtų buvusi išgelbėta.
Kaip vėliau žurnalistams sakė R.Malinauskas, pakėlęs ragelį nustebo išgirdęs gerokai jaunesnį balsą. Pirmoji tą popietę B.Lubio kūną aptiko viena mergina, kuri ir iškvietė greitąją pagalbą bei policijos pareigūnus. Tą pačią dieną A.Jurgelevičiaus vadovaujama pareigūnų grupė išstudijavo visus B.Lubio paskutinės dienos judėjimo maršrutus.
„Pradžioje šmėžavo daugybė įvairių minčių dėl B.Lubio mirties. Bet atlikus daugybę įvairių ekspertizių, pabendravus su ekspertais, paaiškėjo, kad mirtį sukėlė krūtinės aortos plyšimas, - teigė A. Jurgelevičius. - Kaip vėliau teko bendrauti su pačiais teismo medicinos ekspertais, B.Lubys jau anksčiau privalėjo kreiptis į medikus ir darytis skubią širdies operaciją. Bent jau tada taip konstatavo jį apžiūrėję ekspertai.
Pasklidus garsui apie B.Lubio testamentą, žiniasklaida gana atsargiai ir kukliai suskato šia tema pasidomėti. Tačiau greitai paaiškėjo, kad testamento nėra. Oficialaus, notaro patvirtinto testamento iš tiesų nebuvo, o vadinamojo naminio testamento, teisiškai turinčio beveik tokias pat galias, niekas nerado.
Taip L.Lubienė su savo dukra Viktorija tapo kontrolinio „Achemos“ grupės paketo savininke - joms atiteko 50,3 proc. akcijų. Pramonininko dukrai J.Žadeikienei atiteko 11 procentų akcijų, o anūkai negavo nieko.
Po B.Lubio laidotuvių imta spėlioti, kas perims jo imperiją. Dažniausiai buvo minimas velionio anūkas A.Žadeika. Šį jaunuolį pramonininkas po truputį tam ruošė - buvo išsiuntęs studijuoti į prestižinį universitetą Anglijoje, vėliau įdarbino bendrovėje „Klasco“, vieninteliam iš giminaičių padovanojo koncerno akcijų.
B.Lubys buvo Plungės garbės pilietis, mecenavęs daug kultūrinių renginių Žemaitijoje. Jo mecenatystės tradicijas perėmė ir duktė J.Žadeikienė.
Šakalienė atleista, o gynybos biudžetas šauna į rekordus / Pavakario TV3 Žinios
tags: #bronislovas #lubys #turtas