Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, atliekų tvarkymas yra griežtai reglamentuojama sritis, siekiant užtikrinti aplinkos apsaugą ir žmonių sveikatą. Atliekų deginimo įmonių statyba ir veikla yra susijusi su specifiniais reikalavimais, kuriuos būtina įvykdyti norint gauti reikiamus leidimus.
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius atliekų deginimo įmonių statybos leidimų reikalavimus Lietuvoje, remiantis teisės aktais ir konkrečiu pavyzdžiu - UAB „Toksika“ veikla.
Atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje.
UAB „Toksika“ - pavyzdys iš Lietuvos
Uždaroji akcinė bendrovė „Toksika“ yra valstybės valdoma bendrovė, turinti ilgametę patirtį pavojingų atliekų tvarkymo srityje. UAB „Toksika” yra licencijuota pavojingųjų atliekų tvarkymo įmonė.
Bendrovės veikla apima pavojingųjų atliekų surinkimą, pervežimą, laikinas saugojimą, deginimą, šalinimą pavojingųjų atliekų sąvartyne, naftos tvarkymą kitokiais būdais.
Pavojingosios atliekos surenkamos visoje šalies teritorijoje specialiuoju bendrovės transportu. Surinktos atliekos, iki perduodant jas galutinai sutvarkyti, saugomos bendrovės atliekų surinkimo ir saugojimo aikštelėse.
Svarbūs „Toksikos“ veiklos etapai:
- 2019-07-31 „Toksikos“ Alytaus, Klaipėdos ir Šiaulių filialai išregistruoti iš Juridinių asmenų registro.
- 2019-12-10 Bendrovei išduotas pakeistas pavojingųjų atliekų deginimo įrenginio TIPK leidimas, kuriuo leista padidinti metinį sudeginamų atliekų kiekį iki 10 000 t.
- 2020-01-10 Sertifikavimo įstaiga „TÜV Thüringen e.V.“ išdavė sertifikatą, patvirtinantį „Toksikos“ vadybos sistemos atitiktį standartui LST ISO 45001:2018 „Darbuotojų sveikatos ir saugos vadybos sistemos.
- 2023-12-20 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 2023-12-28 Sėkmingai įgyvendintas 3 mln.
- 2024-05-03 Pakeistas „Toksikos” pavojingųjų atliekų deginimo įrenginio Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas, kuriuo metinis leidžiamas sudeginti atliekų kiekis padidintas nuo 10 000 t iki 11 826 t.
- 2024-10-18 baigta vykdyti UAB „GVT LT” reorganizacija prijungiant ją prie UAB „Toksika”. Juridinių asmenų registre įregistruoti nauji UAB „Toksika” įstatai.
Šalia Šiaulių, Aukštrakiuose, bendrovės „Toksika“ Šiaulių filialo teritorijoje baigti statyti pavojingų atliekų derinimo įrenginiai. Aplinkosaugininkai dar turi išduoti leidimą (TIPK) pradėti deginti.
Visuomenei susipažinti skirtas terminas baigėsi praėjusį pirmadienį. Nei iš žaliųjų, nei iš kitų visuomenininkų pastabų nesulaukta. Paraiška sudomino vienintelę Šiaulių miesto tarybos narę Birutę Marija Paplauskienę.
Tad miestas gal dar ir galės „įsikišti“. Bet kol kas į leidimo sąlygas bus perkelti tik Šiaulių rajono savivaldybės reikalavimai: nevežti deginti pavojingų atliekų iš kitų šalių, pateikti atliekų gabenimo maršrutus, už „Toksikos“ lėšas įrengti požeminio vandens monitoringo gręžinius už įmonės ribų. Šiaulių visuomenės sveikatos centras pastabų neturėjo.
Pačius aplinkosaugininkus labiausiai neramina, kad dar nėra įrengtas pavojingų atliekų sąvartynas laidoti deginimo procese susidarantiems pavojingiems pelenams ir šlakui. „Toksikai“ teks juos saugoti esamose talpose.
Per metus įrenginiuose numatoma sudeginti 8000 tonų pavojingų atliekų, o pelenų ir šlako susidarytų 1200 tonų.
„Toksikos“ bendrovės generalinis direktorius Virginijus Daubaras “Šiaulių kraštui“ sakė, kad jau kviečiama įrenginių statybos valstybinė priėmimo komisija. Kai tik bus gautas TIPK leidimas, “Toksika“ išsiims licenciją pavojingoms atliekoms deginti.
Objektą priėmus valstybinei komisijai, prasidės bandymų etapas. Juos atliks patys rangovai. Bandymai užtruks 4- 5 mėnesius, per juos bus sudeginta 4000 tonų pavojingų atliekų - pusė metinio numatomo deginti kiekio.
V. Daubaro teigimu, pusę deginamų pavojingų atliekų sudarys skystos atliekos - tepalai, tirpikliai, pusę - kietos ir pastų pavidalo. Deginimui atliekos bus smulkinamos, daromi atitinkami mišiniai. Bus deginamos ir medicininės atliekos. Tik jos nebus sandėliuojamos, į deginimo įrenginius pateks iš karto atgabentos, tam yra įrengta atskira linija.
Deginimo kamerų yra dvi: pirmojoje pasiekiama 850 laipsnių Celsijaus temperatūra, antrinėje - 1200 laipsnių. Oro tarša bus nuolat tiriama - monitoringas įrengtas pačiame kamine.
Anot V. Daubaro, nuolat bus tiriami anglies monoksido, anglies dioksido, deguonies, azoto oksidų, sieros dioksidų, dulkių išmetimai. Tyrimų duomenys iš karto bus perduodami į kompiuterius, visuomenė apie juos informuojama bendrovės tinklapyje.
Kvapų, anot V. Daubaro, neturėtų būti jokių, nes procesas yra uždaras. Pirmaisiais veiklos metais kartą per ketvirtį, vėliau du kartus per metus, bus tiriami furanų, dioksinų išmetimai. Yra įrengti du dūmų valymo reaktoriai, filtrų rankovės.
Sunkieji metalai bus „surišami“ aktyviąja anglimi ir kitomis cheminėmis medžiagomis, nusodinami pelenuose, šlake.
Sąvartynui įrengti Aplinkos ministerija numato 50 procentų reikalingų lėšų skirti iš europinės paramos. Paraiška paramai gauti rengiama. Kitą pusę lėšų turės rasti pati „Toksika“.
Deginimo įrenginių statyba kainavo 87 milijonus litų, iš jų 73 procentus sudarė europinė parama, likusios lėšos - Lietuvos. 6 milijonus litų turėjo pridėti pati „Toksika“.
Virginijus Daubaras, „Toksikos“ generalinis direktorius, teigia, jog pavojingų atliekų deginimas nekels pavojaus: “Vokietijoje, Hamburge, tokie įrenginiai stovi už 2 kilometrų nuo miesto centro, o sudeginama 80 tūkstančių tonų pavojingų atliekų per metus“.
Pagrindiniai atliekų deginimo reikalavimai
Atliekų deginimo įrenginių statybai ir eksploatacijai taikomi griežti aplinkosaugos reikalavimai, siekiant užtikrinti minimalų neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai.
Šie reikalavimai apibrėžti įvairiuose teisės aktuose, įskaitant:
- 2000 m. gruodžio 4 d. direktyvos 2000/76/EB dėl atliekų deginimo.
- Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą.
- Kitus susijusius teisės aktus ir standartus.
Pagrindiniai reikalavimai apima:
- Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą: Atliekų deginimo įrenginiai privalo turėti TIPK leidimą, kuris nustato griežtus aplinkosaugos reikalavimus, įskaitant išmetamų teršalų ribas, monitoringo reikalavimus ir kitas sąlygas.
- Technologinius reikalavimus: Įrenginiai turi būti suprojektuoti ir pastatyti naudojant pažangiausias technologijas, užtikrinančias efektyvų atliekų deginimą ir minimalų teršalų išmetimą.
- Išmetamų teršalų monitoringą: Nuolatinis išmetamų teršalų monitoringas yra būtinas, siekiant užtikrinti, kad nebūtų viršijamos nustatytos ribos. Duomenys turi būti viešai prieinami.
- Atliekų priėmimo kontrolę: Prieš priimant atliekas deginimui, būtina nustatyti jų svorį ir pobūdį, siekiant užtikrinti, kad į įrenginius nepatektų neleistinų medžiagų.
- Deginimo sąlygas: Deginimo procesas turi būti kontroliuojamas, užtikrinant aukštą temperatūrą ir pakankamą degimo trukmę, kad būtų visiškai sunaikintos pavojingos medžiagos.
- Atliekų šalinimą: Deginimo proceso metu susidarantys pelenai ir šlakas turi būti tinkamai pašalinami pavojingų atliekų sąvartyne.
Atliekų deginimo proceso schema.
Atliekų tvarkymo teisinis reglamentavimas
Lietuva, tapusi ES nare, organizuodama savo veiklą visose srityse privalo atsižvelgti į ES teisės aktus. Ne išimtis ir aplinkos apsaugos sritis. Su aplinkos apsauga susijusią įstatyminę bazę Lietuva privalo derinti su ES baze. Todėl Lietuvoje galima laikyti atliekų tvarkymą.
Atliekų tvarkymo veikla reglamentuojama nustatant bendruosius organizacinius bei atliekų apskaitos ir ataskaitų teikimo, atliekų ir jų tvarkymo dokumentų saugojimo reikalavimus. Įstatyme ypatingas dėmesys skiriamas atliekų prevencijai ir mažinimui, skatinant atliekų perdirbimą ir pakartotinį naudojimą.
Svarbu paminėti, kad atliekų tvarkymo įrenginių veiklos reglamentavimo teisės aktai skirti tvarkymo - apdorojimo, pašalinimo objektams. 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/76/EB [33] dėl atliekų deginimo, visiškai įsigaliojusi nuo 2005 m. pabaigos, pakeitė ankstesnes komunalinių atliekų deginimo direktyvas 89/369/EEB ir 89/429/EEB bei pavojingų atliekų deginimo direktyvą 94/67/EB.
Atliekų deginimo įmonės statybos leidimai ir veikla Lietuvoje yra griežtai reglamentuojama, siekiant užtikrinti aplinkos apsaugą ir žmonių sveikatą. UAB „Toksika“ veikla parodo, kokie reikalavimai keliami pavojingų atliekų tvarkymo įmonėms, ir kaip svarbu laikytis teisės aktų, siekiant gauti reikiamus leidimus ir vykdyti veiklą atsakingai.