Vytautas Didysis - viena iškiliausių asmenybių Lietuvos istorijoje, kurio politinė ir kultūrinė veikla turėjo didžiulę įtaką valstybės raidai. Jo atminimas įamžintas ne tik istoriniuose šaltiniuose, bet ir meno kūriniuose, paminkluose bei kitose memorialinėse vietose visoje Lietuvoje.
Vytautas Didysis
Gyvenimo kelias ir politinė veikla
Vytautas gimė Trakų kunigaikščio Kęstučio ir jo antrosios žmonos Birutės šeimoje. Rašytiniuose šaltiniuose Vytauto vardas minimas nuo XIV a. septintojo dešimtmečio. Vytauto vaidmuo išaugo tėvui užėmus didžiojo kunigaikščio sostą.
Kilus konfliktui su Jogaila dėl valdžios, su tėvu buvo įkalintas Krėvos pilyje, o nužudžius Kęstutį Vytautas 1382 m. pabėgo pas kryžiuočius ir kartu su ordinu kovojo prieš Lietuvą. 1383 m. apsikrikštijo. 1384 m., nusiaubęs ordino pilis, grįžo į Lietuvą, priėmė stačiatikių krikštą ir gavo Aleksandro vardą. Vėliau, nesutardamas su pusbroliu Jogaila, vėl bėgo į ordiną, kartu su kryžiuočiais puolė Vilnių.
Žygiai į Lietuvą dažnėjo, gyventojai vis labiau rėmė Vytautą, kai kurios pilys pasidavė be kovos. 1392 m. Vytautas tapo Lietuvos valdovu, centralizavo valstybę. 1410 m. Žalgirio mūšyje Vytautas vadovavo jungtinei kariuomenei, nugalėjo vokiečių ordiną. Prie didžiausių jo pasiekimų priskiriamas valstybės nuo Baltijos iki Juodosios jūros sukūrimas.
1413 m. Horodlės sutartimi Vytautui pripažintas didžiojo kunigaikščio titulas. Vytauto valdymo laikais Lietuva buvo pakrikštyta, sparčiai augo miestai, katalikiškų parapijų tinklas, mokyklos. LDK tapo galingiausia Vidurio Europos valstybe. Vytautas mirė 1430 m. Trakuose, nesulaukęs karūnos.
Mokslininkas - profesija ar pašaukimas? Prof. L. Donskio paskaita
Vytauto Didžiojo atminimo įamžinimas
Apie Vytauto Didžiojo asmenybę, jo politinę, kultūrinę veiklą rašė daug ne tik Lietuvos, bet ir vokiečių , lenkų, rusų istoriografų. Iš žymesnių Vytauto epochos tyrinėjimų paminėtini J. K. Kochanowskio „Witold wielki książę litewski” (Lwow, 1900), A. Prochaskos „Dzieje Witołda W. Księcia Litwy“ (Wilno, 1914).
Vytautui Didžiajam yra skirta daug grožinės literatūros kūrinių. Pirmosios dramos parašytos XIX a. pab. - XX a. pradžioje, iš kurių žymiausia yra Maironio dramų trilogija „Kęstučio mirtis“, „Vytautas pas kryžiuočius“, „Didysis Vytautas - karalius“. Vytauto asmenybei skirta Gedimino Isoko poema „Vytautas Didysis“ (Vilnius, 1999), Loretos Latonaitės trijų veiksmų drama „Vytautas“ (Kaunas, 2003), Jono Lauciaus istorinis romanas „Mirštančių dievų kerštas“ (Vilnius, 2002).
Paminklai Vytautui Didžiajam
Seniausias paminklas Vilniuje Vytautui Didžiajam yra paminklinė lenta Vilniaus Arkikatedroje, įrengta šiaurinėje navoje prie rytinės sienos. Memorialinė lenta sukūrė 1853 m. skulptorius Juozapas Kozlovskis Eustachijaus Tiškevičiaus iniciatyva.
1930 m. lietuvių pastangomis Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje buvo pastatytas paminklas Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukakčiai paminėti. Skulptorius Rapolas Jakimavičius sukūrė jį iš marmuro ir vario. 1994 m., minint 584-ąsias Žalgirio mūšio metines, Vilniuje, prie Savanorių krašto apsaugos tarnybos (SKAT) respublikinio štabo buvo atidengta 6 metrų aukščio ąžuolinė Vytauto Didžiojo skulptūra (skulpt. Algirdas Kulieša).
2000 m. Vilniuje prie Santariškių ligoninės buvo pastatytas ąžuolinis paminklas LDK kunigaikščiui Vytautui. 2017 m. prie Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriaus, Gedimino kalno papėdėje, prie keltuvo, buvo pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam, sukurtas 1939 m. skulptoriaus Vytauto Kašubos.
Minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsiąs metines Vilniaus krašte buvo pastatyta daug kuklių paminklų iš plytų, ir cemento, akmens skaldos, medinių kryžių. 1930 m. paminklas Vytautui Didžiajam buvo atidengtas Reškutėnų kaime (Švenčionių r., Švenčionėlių seniūnija). 1930 m. buvo pastatytas paminklas Didžiajam kunigaikščiui Rėkučių kaime (Švenčionių r., Švenčionėlių seniūnija) (plačiau žr. 2003 m. spalio 3 d. Kernavėje (Širvintų r.) buvo atidengtas paminklas Vytautui Didžiajam (skulpt. Antanas Kmieliauskas).
Paminklas Vytautui Didžiajam Kernavėje
Kitos atminimo vietos ir iniciatyvos
1994 m. Trakų nacionalinio parko direkcija 1998-2000 m. įgyvendino Vytauto Didžiojo kelio idėją įrengdama simbolinį kelią nuo Trakų iki Senųjų Trakų. Turistinį maršrutą žymi devynios medinės skulptūros, įkūnijančios reikšmingus istorijos momentus. 2006 m. Trakų rajono savivaldybė įsteigė specialų apdovanojimą labiausiai kraštui nusipelniusiems žmonėms, kurį simbolizuoja trijų laipsnių Kunigaikščio Vytauto Didžiojo nominacija.
2010 m. Alytaus rajone, Punios seniūnijoje, Raižiuose atidengtas skulptoriaus Jono Jagėlos sukurtas paminklas Vytautui Didžiajam ir Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms paminėti.
Paminklai ir memorialinės lentos Vytautui Didžiajam:
| Vieta | Aprašymas | Autorius | Data |
|---|---|---|---|
| Vilniaus Arkikatedra | Paminklinė lenta | Juozapas Kozlovskis | 1853 m. |
| Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia | Paminklas Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukakčiai paminėti | Rapolas Jakimavičius | 1930 m. |
| Vilnius, prie Savanorių krašto apsaugos tarnybos (SKAT) | Ąžuolinė Vytauto Didžiojo skulptūra | Algirdas Kulieša | 1994 m. |
| Vilnius, prie Santariškių ligoninės | Ąžuolinis paminklas LDK kunigaikščiui Vytautui | Nežinomas | 2000 m. |
| Vilnius, prie Lietuvos nacionalinio muziejaus | Paminklas Vytautui Didžiajam | Vytautas Kašuba | 2017 m. |
| Kernavė (Širvintų r.) | Paminklas Vytautui Didžiajam | Antanas Kmieliauskas | 2003 m. |
| Raižiai (Alytaus r.) | Paminklas Vytautui Didžiajam ir Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms paminėti | Jonas Jagėla | 2010 m. |
Vytauto Didžiojo atminimas gyvas ne tik paminkluose, bet ir žmonių širdyse, įkvėpdamas naujas kartas siekti valstybės gerovės ir puoselėti istorinį paveldą.