Bugentalio Metodo Esmė: Egzistencinė Psichoterapija Pagal Irviną Yalomą

Irvino Davido Yalomo (g. 1931 m.) psichoterapijos požiūris yra egzistencinė psichoterapija, pabrėžianti, kad psichikos sveikatos problemas dažnai sukelia kova su egzistencija. Savo raštais I. D. Yalomas padėjo paaiškinti egzistencializmą ir parodyti jo svarbą terapijoje. Egzistencinė psichoterapija pripažįsta keturias pagrindines žmogiškąsias problemas, su kuriomis kovoja visi: izoliacija, beprasmybė, mirtingumas ir laisvė. Tai - dažniausiai autoriaus nagrinėjamos temos.

Irvinas D. Yalomas

Irvino Yalomo Biografija Ir Kūryba

Irvino Yalomo tėvai žydai emigravo iš Rusijos ir Vašingtone atidarė maisto prekių parduotuvę. Didžiąją vaikystės dalį I. D. Yalomas praleido skaitydamas knygas namuose virš tėvų parduotuvės ar bibliotekoje. 1952 m. I. D. Yalomas baigė Džordžo Vašingtono universiteto bakalauro studijas, o 1956 m. Bostono universiteto Medicinos mokykloje įgijo medicinos daktaro laipsnį. Vėliau jis stažavosi ligoninėje Niujorke, rezidentūrą atliko Džono Hopkinso klinikoje Baltimorėje. Po dvejų metų tarnybos kariuomenėje, ligoninėje Honolulu, I. D. Yalomas pradėjo akademinę karjerą Stanfordo universitete.

1963 m. jis paskirtas dėstytoju, per kitus metus paaukštintas, o 1968 m. jam suteiktas profesoriaus mandatas. Netrukus jis įnešė milžinišką indėlį dėstydamas apie grupinę psichoterapiją ir kurdamas savo egzistencinės psichoterapijos modelį. I. D. Yalomas išleido knygą „Grupinės psichoterapijos teorija ir praktika“ (angl. „The Theory and Practice of Group Psychotherapy“), kurioje kalbama apie mokslinę literatūrą, susijusią su grupine psichoterapija ir mažų grupių elgesio socialine psichologija. Šiame darbe nagrinėjama, kaip individai funkcionuoja grupės kontekste ir kaip grupinės terapijos nariai gauna naudos iš savo dalyvavimo grupėje.

I. D. Yalomas ir toliau tęsė ne visą darbo dieną trunkančią privačią praktiką bei tapo kelių dokumentinių vaizdo filmų apie terapijos metodus autorius. Jis dalyvavo 2003 m. dokumentiniame filme „Skrydis nuo mirties“ (angl. I. D. Yalomo psichoterapijos institutas, kuriam jis vadovauja kartu su profesore Ruthellen Josselson, plėtoja I. D. Yalomo pažiūras. Šį unikalų derinį, kai į psichoterapiją integruojama daugiau filosofijos, galima laikyti psichosofija.

Be mokslinės, negrožinės literatūros rašymo, I. D. Yalomas yra sukūręs keletą romanų. Taip pat eksperimentavo su rašymo technikomis. Knygoje „Every Day Gets a Little Closer“ I. D. Yalomas pakvietė pacientą kartu rašyti apie terapijos patirtį. Knygoje yra du skirtingi balsai, kurie pakaitomis skyriuose žvelgia į tą pačią patirtį. Tuo tarpu romanas „Kai Nyčė verkė“ daugiausia parašytas trečiuoju asmeniu. Skaitytojas girdi daktaro Brojerio mintis, ypač jo ir Nyčės dialogo scenose, tačiau kitų veikėjų minčių - ne. Trečiojo asmens riboto žvilgsnio naudojimas leidžia autoriui nukreipti dėmesį į vieno konkretaus veikėjo, šiuo atveju daktaro, charakterio raidą. Istorijos pradžioje akivaizdu, kad jis yra galingas ir nelabai kuklus žmogus. Tačiau pabaigoje skaitytojas gali pamatyti intymių detalių apie tai, kaip jį pažemino ir pakeitė santykiai su Nyče.

I. D. Yalomo kūriniai naudojami kaip universitetų vadovėliai ir standartinė psichologijos studentų lektūra. Žymūs autoriaus darbai yra „Kai Nyčė verkė“, „Melagis ant kušetės“, „Gydymas Šopenhaueriu“, „Meilės budelis“, „Mamytė ir gyvenimo prasmė“, „Mirties ir gyvenimo klausimas“ - dvigubi memuarai, parašyti kartu su jau mirusia žmona dr. Marilyn Yalom. Jo vadovėliai „Grupinės psichoterapijos teorija ir praktika“ ir „Egzistencinė terapija“ naudojami visame pasaulyje besimokančių terapeutų. 2014 m. apie jį sukurtas dokumentinis filmas „Yalom’s Cure“.

Jo egzistencinės psichologijos veikaluose daugiausia dėmesio skiriama keturioms, kaip jis vadina, žmogaus būsenos „duotybėms“: izoliacijai, beprasmybei, mirtingumui bei laisvei.

Pagrindiniai Egzistencinės Psichoterapijos Principai Pagal Irviną Yalomą

Irvino Yalomo egzistencinė psichoterapija remiasi keliais pagrindiniais principais, kurie padeda geriau suprasti žmogaus būties esmę ir kelius į psichologinę gerovę. Šie principai apima:

• Žmogaus laisvę ir atsakomybę: Egzistencinė terapija pabrėžia, kad kiekvienas žmogus turi laisvę rinktis savo gyvenimo kelią ir prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Tai reiškia, kad mes esame atsakingi už savo gyvenimą ir turime priimti savo pasirinkimus, net jei jie yra sunkūs ar nepopuliarūs.
• Prasmės paiešką: I. D. Yalomas teigia, kad žmogaus stiprybė kyla iš gebėjimo rasti prasmę net sunkiausiomis aplinkybėmis. Prasmės paieška yra svarbus egzistencinės terapijos elementas, nes ji padeda žmonėms susidoroti su gyvenimo iššūkiais ir atrasti savo gyvenimo tikslą.
• Mirties baimės įveikimą: Mirties baimė yra neišvengiama žmogaus būties dalis, tačiau I. D. Yalomas teigia, kad mes galime išmokti susidoroti su šia baime ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Mirties suvokimas gali padėti mums įvertinti savo gyvenimą ir gyventi sąmoningiau.
• Izoliacijos įveikimą: Žmonės dažnai jaučiasi vieniši ir izoliuoti, tačiau I. D. Yalomas teigia, kad mes galime įveikti šią izoliaciją per santykius su kitais žmonėmis. Santykiai yra svarbus egzistencinės terapijos elementas, nes jie padeda mums jaustis priklausomiems ir suprastiems.

Irvino Yalomo Požiūris Į Psichoterapiją

Irvino Yalomo požiūris į psichoterapiją yra unikalus tuo, kad jis integruoja filosofiją ir psichologiją. Jis teigia, kad psichoterapeutai turi ne tik padėti žmonėms susidoroti su savo problemomis, bet ir padėti jiems suprasti savo gyvenimo prasmę. I. D. Yalomas mano, kad psichoterapija turėtų būti ne tik gydymo procesas, bet ir asmeninio augimo kelionė.

„Širdies valanda“ - valandos trukmės seansų rinkinys, kuriame pripažįstamas tylus didvyriškumas, reikalingas norint užsiimti terapija ir ištirti save, kad galėtum kuo labiausiai mėgautis gyvenimu ir priimti savo mirtingumą. „Širdies valanda“ demistifikuoja psichiatrą - čia jis neatrodo kaip antgamtinių galių turintis telepatas, neklystantis, bet į save pažvelgęs metafiziniu rentgenu. „Žymaus psichoterapeuto Irvino Yalomo nuomone, santykiai gydo. Šią filosofiją jis įtaigiai perteikia pasakodamas apie tai, kaip suderino terapinę praktiką ir asmeninį atminties silpimo procesą.

Irvino Yalomo Įtaka Koučingui

Irvino Yalomo idėjos turėjo didelę įtaką koučingui. Koučingas, kaip ir egzistencinė psichoterapija, pabrėžia žmogaus laisvę, atsakomybę ir prasmės paiešką. Koučeris padeda klientui sustoti ir paklausti ne tik „ką noriu pasiekti?“, bet ir „kodėl tai man svarbu?“, „kokia yra to prasmė?“. Nes tikroji motyvacija slypi ne tiek tiksluose ar piniguose, kiek prasmėje, kurią žmogus atranda savo veikloje. Koučingo sesijoje tai reiškia, kad koučeris ne tik padeda siekti išorinių tikslų, bet ir kviečia klientą giliau pažvelgti į save. Nes kartais didžiausias atradimas būna ne naujas darbas, o suvokimas, jog tikroji žmogaus vertė slypi gebėjime gyventi prasmingai.

Egzistencinės terapijos indėlis: koučingas nėra tik „strategijų ar planų kūrimas“. Tai ir kelionė į suvokimą „kam aš gyvenu?“.

Kas Yra Psichoterapija?

Psichoterapija - tai psichologinis pagalbos, gydymo būdas žmogui. Psichoterapeutas (dažnai vadinamas „terapeutu“) šį būdą taiko reguliarių pokalbių su klientu metu. Šis pagalbos būdas remiasi psichologinio žmogaus pasaulio tyrinėjimu, pažinimu, priėmimu ir keitimu. Santykiai, asmenybių spalvos, žmogaus paties savęs patyrimas ir kylančios problemos yra labai įvairūs, bet psichologijos mokslas padeda tai suprasti kaip nuoseklią, pagrįstą tam tikrais dėsniais, sistemą.

Žmogaus dvasinis pasaulis nėra chaotiškas, jis turi aiškią struktūrą, priežastingumą, siekius ir motyvus. Deja, kartais to pasaulio dalys nesutaria viduje, kelia nerimą ar kitokius simptomus, lemia konfliktiškus ar nuviliančius santykius. Neretai, bent kiek pasigilinus, galima matyti lyg užkeiktus, vis pasikartojančius elgesio būdus ar situacijas, kurios veda link to paties rezultato - žmogus pasijunta nesėkmingas, nelaimingas, ištiktas nerimo, išsigandęs, praradęs santykius ar socialinę padėtį, sutarimą su savimi.

Psichoterapeutas yra specialistas, kuris turi atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją padėti klientui. Pavyzdžiui, psichodinaminės psichoterapijos, kuri Lietuvoje yra studijuojama Vilniaus universiteto podiplominių studijų programoje, studijos trunka 6 metus. Jų metu mokomasi teorijos, praktikos ir būsimasis terapeutas pats lankosi pas psichoterapeutą - ir tam, kad suprastų, kaip jaučiasi klientas savo kėdėje, ir tam, kad suprastų savo paties dvasinio pasaulio ypatybes.

Psichodinaminė psichoterapija remiasi klasikine psichoanalitine asmenybės samprata bei šiuolaikiniais požiūriais. Psichoterapija yra kilusi iš psichoanalizės. Žinoma, nuo XIX a. pabaigos, kai S. Freudas sukūrė pagrindinius psichoanalizės teiginius bei „gydymo kalbėjimu“ metodą, tolesni tyrinėjimai bei sukaupta patirtis, nuomonių įvairovė lėmė ir ženklius psichoterapijos pokyčius. Žmogaus psichika formuojasi vaikui augant, bendraujant su jį supančiais žmonėmis. Nuo to, kokį temperamentą paveldime, kokius santykius patiriame savo šeimoje ar šeimų kartose, mumyse sukuria santykių su savimi (pasitikėjimas, gebėjimas save nuraminti, paguosti) ir su kitais (matome kitus priešiškus, su jais reikia kovoti ar ypatingai globoti ir t.t) elgesio modelius. Šie modeliai būna tinkami vaikiškame amžiuje, bet ne visada padeda gyventi suaugus.

Psichoterapijos Metodo Taisyklės

Psichoterapijos metodo taikymas turi savo taisykles. Tam, kad būtų galima saugiai tyrinėti žmogaus dvasinį pasaulį, kuris anaiptol nėra paprastas, turi būti sukurtos ir atitinkamos sąlygos - kaip ir bet kuriai medicininei intervencijai ar sėkmingam bet kokios srities projektui. Terapeutas privalo užtikrinti konfidencialumą - nuo šios prievolės pagal psichoterapeuto darbo etiką jis atleidžiamas vaikų išnaudojimo atveju ar kai sužinoma, kad klientas planuoja kriminalinį nusikaltimą. Įprastai vieno susitikimo - sesijos - trukmė yra 45-50 min. Bendra psichoterapijos trukmė priklauso nuo problemos sudėtingumo (asmenybės sutrikimų atveju - trukmė skaičiuojama metais), kliento tikslų.

Pavyzdžiui, jei kliento istorijoje nutiko kažkoks įvykis, sukėlęs simptomą (nerimą ar kt.), o iki tol buvo sėkmingi santykiai, darbinė veikla, pasitenkinimas savo laisvalaikiu, savimi - galbūt užteks keleto - keliolikos susitikimų, suprasti ir pašalinti problemą. Bet jei išryškėja ilgą laiką trunkantys, pasikartojančias problemas keliantys asmenybės ar elgesio bruožai, sunkumai - jiems įveikti reikia daug laiko - nes jie ir susiklostė per ilgą laiką. Pirmiausia keletą susitikimų vyksta diagnostiniai pokalbiai, kol suprantama problemos esmė, jos ryšys su kliento gyvenimo istorija, galimybės pokyčiams. Jei terapeutas klientui, o klientas terapeutui „tinka“ (abu mato galimybę tolesniam darbui), kartu suformuluojami terapijos tikslai, aptariama terapijos trukmė. Sudaromas susitarimas - dažniausiai žodinis, gali būti ir raštu.

Labai svarbu suprasti, kad psichoterapija tikrai nemaža skiriasi nuo įprastų gydytojo - paciento santykių - kai pacientas ištiriamas, jam paskiriami vaistai ar operacija. Tokiu atveju pacientas yra pasyvus paslaugos ar procedūros vartotojas, jam lieka tik klausyti ir teisingai vykdyti gydytojo nurodymus. Psichoterapijoje rezultatas priklauso ne tik nuo psichoterapeuto kvalifikacijos, bet ir nuo kliento pastangų, motyvacijos. Klientas, siekdamas pokyčių, turi prisiimti pareigą bendradarbiauti, atvykti į susitikimus, laiku atsiskaityti.

Kaip Pasiruošti Pirmajam Susitikimui su Psichoterapeutu?

Prieš pirmąjį vizitą reikėtų apgalvoti, kokios priežastys paskatino kreiptis pagalbos. Kokie sunkumai jus kamuoja, kiek laiko jie trunka ir kaip veikia jūsų kasdienybę. Šie klausimai padeda geriau pasiruošti, nors aiškiai suformuluotų atsakymų tikrai nebūtina turėti. Galima užsirašyti klausimus, kuriuos norėtumėte užduoti psichoterapeutui, pavyzdžiui, apie jo darbo metodus, terapijos trukmę ar susitikimų dažnį.

Kaip Atrodo Pirmoji Psichoterapijos Sesija?

Pirmasis susitikimas dažniausiai skirtas pažinčiai. Terapeutas paprašys papasakoti apie save, gyvenimo kontekstą, sunkumus, su kuriais susiduriate. Tai ne apklausa, bet laisvas pokalbis, kurio metu specialistui svarbu suprasti žmogaus patirtis, poreikius ir lūkesčius. Taip pat pirmosios sesijos metu aptariama terapijos eiga: dažniausiai susitikimai vyksta kartą per savaitę, viena sesija trunka apie 60 minučių. Priklausomai nuo terapeuto pasirinktų metodų (pvz., kognityvinės elgesio terapijos, schemų terapijos ar kitų), gali būti pasiūlytos įvairios darbo formos. Pirmoji sesija gali būti ir šiek tiek nejauki, bet tai normalu. Svarbiausia stebėti, kaip jaučiatės šalia terapeuto, juk terapinis darbas prasideda nuo saugumo ir pasitikėjimo jausmo.

Kaip Vyksta Tolimesnės Psichoterapijos Sesijos?

Vėlesni susitikimai tampa nuosekliu procesu, kurio metu gilinamasi į žmogaus emocinius išgyvenimus, įsitikinimus, elgesio modelius ir santykius. Terapijos procesas yra lankstus ir orientuotas į individualų paciento poreikį.

Psichologas ar Psichoterapeutas: Kuo Skiriasi?

Svarbu suprasti, kad psichologas ir psichoterapeutas - tai ne visada tas pats. Kai kurie specialistai yra ir psichologai, ir psichoterapeutai. Jei terapeutas nėra psichologas, o prireikia psichologinio įvertinimo, tuomet galima kreiptis papildomai. Tačiau dažniausiai pakanka vieno kvalifikuoto specialisto, geras psichoterapeutas arba geras psichologas turėtų atliepti jūsų poreikius. Psichoterapiją vykdyti gali tik psichoterapeuto kvalifikaciją turintis specialistas. Labiau nei psichologas, psichoterapeutas kartu su klientu analizuoja jo psichologiją, jo vidinį, emocinį pasaulį, asmenybę bei jos formavimąsi, taip pat kitus gilesnius pasąmonės reiškinius. Psichoterapijos pagalba siekiama ne tik padėti klientui išspręsti konkrečias jo problemas, bet taip pat suteikti žinių ir įrankių šių ir kitų sunkumų sprendimui ateityje ir už terapijos bei psichoterapeuto kabineto ribų.

Kitaip nei psichologinis konsultavimas, kuris gali būti ir vienkartinis bei skirtas konkrečiai gyvenimo situacijai, situaciniam sunkumui spręsti, įprastai psichoterapija yra ilgalaikis procesas. Apie ją reikėtų galvoti būtent kaip apie procesą, o ne įvykį. Psichoterapija dažniausiai vyksta nuo 1 iki 3 kartų per savaitę ir gali tęstis nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ar net metų.

Kam Skirta Psichoterapija?

Psichoterapija gali būti naudinga visiems patiriantiems įvairių psichologinių sunkumų gyvenime. Kai kurių psichinių sutrikimų atveju gali reikėti ir psichiatro pagalbos. Tokiais atvejais psichoterapija yra derinama su psichiatru paskirtu gydymu. Dalis į psichoterapija ateinančių žmonių neturi konkrečių nusiskundimų, bet nori geriau save pažinti, įgauti žinių bei gebėjimų ir toliau save analizuoti nepriklausomai nuo psichoterapeuto. Vienos sudėtingiausių problemų, kurių išsprendimas užtrunka ilgiausiai yra asmenybės sutrikimai. Iš jų kyla sunkumai, kurių išspręsti neįmanoma kažkuriuo lygmeniu nekeičiant neigiamas patirtis sąlygojančių asmenybės aspektų. Trečioji sritis, kur psichoterapija gali būti naudinga yra konkrečios, situacinės problemos. Palyginus su asmenybės sutrikimų atveju, tokia psichoterapija vidutiniškai trunka daug trumpiau.

Situacijos, Kai Verta Pagalvoti Apie Psichoterapiją

Žmonės dažniausiai kreipiasi dėl psichoterapijos, kai:

• Jaučia depresiją, nerimą, pyktį ar nuolatinį stresą.
• Išgyvena skyrybas, netektį ar krizinį periodą.
• Susiduria su santykių problemomis ar savivertės trūkumu.
• Nori geriau suprasti save ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Jei jaučiate bejėgiškumą, sunkiai susikaupiate ar nerimaujate be aiškios priežasties - tai ženklas, kad psichoterapija gali padėti.

Psichoterapijos Nauda

• Emocinė parama: Psichoterapija sukuria saugią ir palaikančią erdvę, kurioje pacientas gali atvirai kalbėti apie savo jausmus, mintis ir problemas.
• Gerovės gerinimas: Psichoterapija gali žymiai pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę. Ji padeda sumažinti nerimą, depresiją, stresą ir kitus neigiamus jausmus.
• Problemų sprendimas: Psichoterapija padeda žmonėms rasti sprendimus savo problemoms. Psichoterapeutas padeda pacientui analizuoti savo mintis ir elgesį, kad būtų galima rasti veiksmingus sprendimus.
• Savęs suvokimas: Psichoterapija padeda geriau suprasti save. Tai apima suvokimą apie savo jausmus, mintis ir elgesį bei jų poveikį gyvenimui. Šis suvokimas gali padėti priimti geresnius sprendimus ir gyventi labiau sąmoningai.
• Tarpusavio santykių gerinimas: Psichoterapija gali padėti pagerinti tarpusavio santykius. Tai gali būti tiek asmeniniai santykiai, tiek santykiai darbe ar kitose socialinėse situacijose. Psichoterapeutas padeda suprasti, kaip mūsų elgesys veikia kitus ir kaip galime keisti savo elgesį, kad santykiai būtų geresni.

Yra keletas skirtingų psichoterapijos tipų, o kai kurie tipai gali geriau veikti esant tam tikroms problemoms. Terapeutai gali derinti skirtingų metodų elementus, kad geriausiai atitiktų gydomo asmens poreikius.

Kaip Rasti Tinkamą Psichoterapeutą?

Kadangi psichoterapija yra gydymo metodas paremtas bendravimu ir žmogišku ryšiu tarp kliento ir terapeuto, santykis tarp abiejų pusių yra sėkmingos terapijos pamatas. Todėl labai svarbu, kad klientas pasitikėtų terapeutu, nebijotų jam atsiverti. Nesant pasitikėjimą sąlygojančio ryšio tarp kliento ir terapeuto, pastarajam neužtikrinant saugios terapinės aplinkos ir konfidencialumo, terapija negalės vykti sėkmingai. Svarbu rinktis terapeutą ne tik pagal paslaugos kainą ar lokaciją, bet ir pagal jo kvalifikaciją bei požiūrį į darbą. Terapinis ryšys labai svarbu, todėl verta susirasti specialistą, su kuriuo jausitės saugiai ir būsite išgirsti.

Patarimai, Kaip Išsirinkti Psichoterapeutą

• Patikrinkite kvalifikacijas: Įsitikinkite, kad psichoterapeutas turi atitinkamą išsilavinimą ir licenciją praktikuoti.
• Paklauskite rekomendacijų: Galite paprašyti draugų, šeimos narių arba gydytojų rekomendacijų.
• Pasikalbėkite prieš pradedant terapiją: Daugelis psichoterapeutų siūlo pirmąją konsultaciją, kurioje galite susipažinti ir įvertinti, ar jausitės patogiai su šiuo specialistu.
• Atsižvelkite į specialisto specializaciją: Kai kurie psichoterapeutai specializuojasi tam tikrose srityse, pavyzdžiui, traumų gydyme, porų terapijoje arba priklausomybių gydyme.

Grupinė Psichoterapija

Grupinė psichoterapija - tai psichoterapijos metodas, sudarantis sąlygas savo problemas spręsti panašių išgyvenimų, bei patirties turinčių žmonių grupėje, plačiai paplitęs pasaulyje. Grupę, dažniausiai, veda vienas arba keli psichoterapeutai. Dalyvių skaičius įprastai būna 8 - 15 dalyviai. Sesijų trukmė 60-90 min. Pirmųjų sesijų metu yra susitariama dėl taisyklių. Taisyklės yra svarbi efektyvaus darbo dalis. Dalyviai dažniausiai susirenka kartą per savaitę, tačiau, priklausomai nuo grupės tikslų, naudojamų metodų ir t. t. sesijos gali vykti ir kitokiais intervalais. Prieš pradedant lankyti grupę, individualių pokalbių metu, klientas įsipareigoja grupėje laikytis konfidencialumo principo.

Psichoterapinėje grupėje klientas terapeuto dėmesio gauna gerokai mažiau, nei asmeninėje terapijoje, bet grupinė terapija gali būti ne ką mažiau intensyvi, nes reaguojančių į dalyvio pasidalinimus, „atspindinčių“ juose yra kur kas daugiau, nei vienas terapeutas. Be to, kiti nariai, dalindamiesi savo patirtimis, ne retai užkabina jums ne tik aktualias, bet ir nuo savęs gerai slepiamas jums aktualias temas. Grupinės psichoterapijos efektyvumas įrodytas sergant depresija, nerimu, potrauminio streso atvejais, gydant priklausomybės ligas, ar tiesiog siekiant asmenybės augimo. Grupinė psichoterapija efektyvi sprendžiant tarpasmeninių santykių problemas, esant žemai savivertei, bei nepasitikėjimu savimi.

Ar Grupinė Terapija Tinka Jums?

Grupinė psichoterapija siekia skatinti asmenybės tobulėjimą, realesnį savęs ir kitų supratimą, moko nuoširdesnių santykių su kitais žmonėmis, sprendžia asmenines ir tarpasmeninių santykių problemas. Tačiau, nors grupės privalumų yra daug ir ji gali padėti dideliam skaičiui žmonių, visgi ji tinka ne visiems. Ar psichoterapija grupėje yra tikslinga, ar ji duos norimos naudos?

Konfidencialumas Psichoterapijoje

Psichologo darbe konfidencialumas yra labai svarbus. Tai yra psichologų ir psichoterapeutų profesinės etikos kodekso dalis. Psichologa...

tags: #bugental #menas #buti #gyva