Ornitologai sako, kad žiemoti šalyje lieka vis daugiau paukščių, kurie anksčiau skrisdavo į šiltuosius kraštus.
Didžioji zylė - viena iš dažniausiai sutinkamų paukščių rūšių Lietuvoje žiemą.
Klimato kaita ir paukščių migracija
Ornitologas Marius Karlonas pastebi, kad dėl klimato kaitos pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje įsikūrė pietesnį arealą anksčiau užėmę didieji baltieji garniai, jie kartais netgi lieka žiemoti. Gegužę atskrenda ir itin spalvingi šiltamėgiai paukščiai bitininkai - pastarųjų prieš du dešimtmečius čia dar nebuvo.
Pasak M. Karlono, olandų mokslininkai nustatė, kad dėl šių priežasčių Nyderlanduose išnyko iki 90 proc.
Lesyklele paukšteliams 🕊️
Gervių migracija.
Anot L. Raudonikio, pastebima, kad ankstyvosios paukščių migracijos laikas išlieka toks pat, o vėlyvoji paukščių migracija persikėlė keletą savaičių. Moksliškai įrodyta, kad paukščių migracija susijusi su tam tikromis klimatinėmis sąlygomis žymiai platesniame regione, net ir netoli žiemojimo vietų. Paskutiniais metais stebima vėluojanti vėlyvųjų migrantų migracija.
Klimato kaitą, anot L. Raudonikio, galima įžvelgti ir stebint naujas paukščių rūšis Lietuvoje. Ornitologas pasakoja, kad jau 2010 metais mūsų šalyje apsigyveno bitininkai, kurie anksčiau gyvenę pietiniuose regionuose, stepėse. Pastaruosius metus Lietuvoje jie peri kasmet.
„Pastebimas pietinių paukščių rūšių pasislinkimas šiauriau, bet kartais yra nesuprantami plitimo procesai, nes nemažai ir rytinių rūšių plinta į vakarus, pavyzdžiui, sodinė nendrinukė, geltongalvė kielė, kūdrinis tilvikas. Naujų rūšių Lietuvoje atsiranda, bet, sakyčiau, kad daugiau jų atskrenda iš rytų nei iš pietų“, - komentuoja pašnekovas.
Pirmieji pavasario pranašai
Jau pastebimi pavieniai paukščiai migrantai Didžiųjų zylių giesmės, prie lesyklų pasirodę alksninukų būreliai ir po truputį besitraukiantis šaltis yra pavasario pranašai, kurie reiškia, kad netrukus į Lietuvą sugrįš pirmieji paukščiai migrantai.
Ornitologas L. Raudonikis pasakoja, kad jau vasario pradžioje jam teko stebėti kovus. Laukuose pasirodę kovai reiškia, kad šie paukščiai jau traukia arčiau savo perimviečių. Praėjus šalčiams, jau galime tikėtis masinio paukščių sugrįžimo“, - aiškina ornitologas.
Pirmieji į Lietuvą grįžta tie paukščiai, kurie žiemoja kaimyninėse šalyse. Ornitologai šiuos sparnuočius vadina artimaisiais migrantais. Jei kovams migruojant Lietuvoje vis dar per šalta, kuriam laikui jie apsistoja Lenkijoje ar piečiau.
Kovas - vienas pirmųjų pavasario pranašų.
Pasak L. Raudonikio, vasario pabaigoje - kovo pradžioje grįš ne tik kovai, bet ir kiti ankstyvieji migrantai: „Manau, kad šalčiams praėjus, jau vasario pabaigoje, galime išgirsti vieversius, turėtų pasirodyti kovų būriai, pilkosios žąsys, paprastieji suopiai, kiek vėliau pempės. Tai yra tie ankstyvieji paukščiai, kurių galime tikėtis pirmųjų. Dar labai anksti parskrenda amaliniai strazdai, kartais irgi vasario pabaigoje, jei šilčiau.“
Paukščių lesinimas žiemą
Lesykla - pagalba sparnuočiams Ornitologai ir gamtininkai pažymi, kad ankstyviesiems į Lietuvą grįžtantiems paukščiams reikia ir žmonių pagalbos - lesyklėlių. Lesyklos iš svečių kraštų grįžusiems ir Lietuvoje žiemojantiems sparnuočiams labai reikalingos ir svarbios į šalį įsiskverbus dideliems šalčiams. Jose paukščiai gali maitintis ir išgyventi nepalankias sąlygas.
Ornitologai pataria, kad vabzdžialesiams paukščiams (zylėms, bukučiams, geniams ir kt.) tinka kanapių, saulėgrąžų, juodgrūdžių, linų ir spygliuočių medžių sėklos, nesūdyti lašiniai, duona, varškė, kruopos, obuoliai, virti ryžiai, avižiniai dribsniai, sėmenys, aguonos, soros, avižos, pelai. Grūdlesių paukščių mėgstamas racionas - sorų kruopos, kukurūzų grūdai, įvairių grūdų atliekos, linų, kanapių, spygliuočių medžių, moliūginių vaisių ir daržovių sėklos.
Mūsų krašte žiemojantys smilginiai ir juodieji strazdai bei svirbeliai labai mėgsta šermukšnių, šaltalankių uogas, gudobelių vaisius. O strazdus galima pamaloninti obuoliais, varškės, duonos trupiniais, razinomis be sėklų.
Jeigu turite galimybę paukščius maitinti atokiau tankios civilizacijos esančios sodybos kieme ir jo aikštelėje padėsite paties įvairiausio maisto, tuomet sulauksite daugybės rūšių žiemojančių paukščių: ne tik dažniausių lesyklų svečių žvirblių ir zylių, bet ir kėkštų, kurapkų, geltonųjų startų, svilikų, juodagalvių sniegenų, strazdų, čimčiakų, svirbelių, šiaurės kikilių.
Kokia turi būti lesykla? Jai standartų ir išskirtinių reikalavimų nėra. Kai kas lesyklą vaizduojasi ir gamina „klasikinę“, namelio formos. Dabar daug kas perkasi lesyklas, pagamintas užsienyje. Nemažai jų - automatinės; užpildžius lesalu, paukščiai ir mes ilgiau galime būti ramūs. Taigi, visai nesvarbu, kokia yra lesykla, svarbu, kad joje nepritrūktų lesalo.
Lesyklėlė - svarbi pagalba paukščiams žiemą.
Joks paukštis, besilankantis lesykloje, neatsisakys saulėgrąžų. Geriausios - smulkios juodos sėklelės, kurias paukščiai aižo labai sėkmingai. Lesalui tinka įvairių žolių sėklų mišinys, kanapės, smulkios kruopos ar batono trupiniai. Visa tai galima sumaišyti su grynais, be druskos ir prieskonių riebalais - šaltyje iš tokio mišinio suformuoti rutuliukai sustingsta, paukščiai mėgsta juos laupyti ar kapsėti snapeliais.
Paukščiams nereikėtų duoti nesmulkintų grūdų (išskyrus avižas), grikių, žirnių, ryžių, taip pat maisto atliekų, nes jose būna daug druskos, cukraus, prieskonių.
Žiemojančių paukščių rūšys
Be įprastinių mums pažįstamų naminių žvirblių, didžiųjų zylių ir varninių - kuosų, kovų, pilkųjų varnų - galima pamatyti keletą puošnių sparnuočių rūšių. Tai, pirmiausia, pas mus nuolat gyvenančios juodagalvės sniegenos ir kėkštai.
Juodagalves sniegenas, ko gero, visi pažysta iš itin įspūdingai atrodančių patinėlių raudona krūtine su juodu viršugalviu alyvų krūmuose, jos sniego fone - tarsi pakabinti žaisliukai ant kalėdinės eglės, tiesiog žiemą ,,pražysta“.
Kitas gana egzotinį, spalvotą apdarą turintis paukštis, gyvenantis pas mus ištisus metus, yra kėkštas, kurį tikriausiai visi pažįsta.
Belieka keletą štrichų skirti egzotišką apdarą turintiems svečiams iš šiaurinių regionų. Tai svirbeliai ir čimčiakai.
Svirbelius, kas domisi gyvąja gamta ir paukščiais, gerai pažįsta. Be to, anksčiau atskridę svirbeliai rasdavo dar daug šermukšnių uogų, kurios yra pagrindinis jų lesalas žiemos metu.
Tai smulkūs kikilinių šeimos paukščiai, kurie atskrenda pas mus žiemą, laikosi pulkeliais, nebaikštūs, lesa pievose likusių augalų, taip pat alksnio, beržų sėklas. Dabar nustatyta, kad yra dvi artimos čimčiakų rūšys - paprastasis ir mažasis.
Dar reikėtų paminėti egzotiškos išvaizdos turintį sparnuotį iš kikilinių šeimos - tai dagilį. Dydžiu truputį nusileidžia žvirbliui, galvos plunksnos trijų spalvų - juodos, raudonos ir geltonos.
| Paukščio rūšis | Būdingi požymiai | Mėgstamas maistas lesykloje |
|---|---|---|
| Didžioji zylė | Geltona krūtinė, juoda galva | Saulėgrąžos, sėklos |
| Juodagalvė sniegena | Patinėlio raudona krūtinė | Alyvų, uosialapių klevų sėklos |
| Kėkštas | Spalvotas apdaras | Giles |
| Svirbelis | Egzotiška išvaizda | Šermukšnių uogos |
| Dagilis | Trijų spalvų galvos plunksnos | Sėklos |
tags: #ziema #sodybose #ziemojantys #pauksciai