Burbiškio Dvaro Sodybos Istorija Radviliškio Rajone

XVII a. menantis Burbiškio dvaras ir 28 hektarų plotą užimantis dvaro parkas įsikūrę Radviliškio rajono savivaldybėje, Burbiškyje. Jo pavadinimas kildinamas iš dvarininkų Burbų pavardės, kuriems dvaras priklausė XVII amžiuje.

Tai ir buvo pirmosios istorinės žinios apie Burbiškio dvaro buvimą. Tikslios datos, kada bajorai Burbos valdė senąjį dvarą, nėra, vėl minimas tas pats XVII amžius. Tačiau nuo to laiko garsi bajorų giminės pavardė prigijo dvarui ir pasiliko amžiams.

Dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1692 m. Pirmieji jo savininkai buvo Burbos, vėliau - dvarininkai Drabišai, Taujanskai, Stasevičiai, Tiškevičiai. Nuo 1819 iki 1941 m. dvarą valdė Rytprūsių kilmės bajorai Baženskiai. Jie ir pastatė Burbiškyje iki mūsų dienų išlikusius neogotikinius dvaro rūmus.

Manoma, kad prieš tai dvaras buvęs medinis, tačiau per Pirmąjį pasaulinį karą sudegęs. Naujieji dvaro rūmai sumūryti iš lauko akmenų, su dviaukščiu bokšteliu, viršuje užsibaigiančiu dantytais kuorais.

XVIII amžiuje, kuomet dvaras buvo valdomas dvarininkų Tovianskių, dvare buvo pastatai, kurie sudarė dvaro sodybą: rūmas, oficina, arklidė, tvartas, svirnai ir klojimai. Svarbu paminėti, jog visi pastatai tuo metu buvę mediniai.

Į gan kuklią dvaro sodybos sudėtį be rūmų įėjo oficina, tvartas, arklidė, klojimai ir svirnai. Medinius rūmus su jiems priklausančiais pastatais XVIII a. valdė dvarininkai Tovianskiai.

Ir tik XVIII a. viduryje, Burbiškio dvarui tapus ponų Straševičių nuosavybe, rūmai pradeda keistis. Tačiau dvaras atsigavo, išsiplėtė ir sužaliavo tapus Baženskių nuosavybe (nuo 1817 m. iki 1940 m.). Bajorai Baženskiai išpuoselėjo dvaro sodybą, pastatė daug naujų pastatų, pradėjo formuoti didžiulį parką...

XVIII a. Burbiškio dvaro parkas buvo pradėtas formuoti 1817-1940 m., kai dvarą valdė bajorai Baženskiai. Mykolas Baženskis iškasė tvenkinius, suformavo salas ir jas sujungė tilteliais ir lieptais.

Baigęs studijas Leipcige ir grįžęs į Burbiškį, Mykolas Baženskas savo svajones pavertė tikrove: įkūrė didelį, puošnų dvarą ir mišraus stiliaus parką su tvenkiniais, poilsio salelėmis juose... Į kiekvieną salelę vedė mediniai, mūriniai laipteliai, lieptukai ir tilteliai... 28 ha ploto parke tų salelių yra 15, o tiltų ir lieptelių 11...

Atkurtas peizažinis parkas su alėjomis, takų, tvenkinių sistema, salomis, tilteliais, skulptūromis primena atvirukus. Balandinė, pelėdinė tebeliudija Mykolo Baženskio pomėgius.

Dvaro valdytojas pakvietė skulptorių Kazimierą Ulianskį, kuris 1912 m. parko centrinėje dalyje pastatė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklą.

Įgyvendino ir savo norą skulptūromis išpuošti dvaro parką, 1910 m. susipažinęs su jaunu gabiu skulptoriumi Kazimieru Ulianskiu (mokėsi skulptūros meno Lenkijoje). Taip Burbiškyje iškilo pirmasis Lietuvoje LDK kunigaikščio Vytauto Didžiojo paminklas, poeto Adomo Mickevičiaus skulptūra, Nimfos skulptūra, liūtų skulptūros Liūtų tiltui, Baženskių herbai ir t.t.

Dar 1911 metais dvarą papuošė skulptoriaus Kazimiero Ulianskio sukurtas Adomo Mickevičiaus paminklas, šis skulptorius sukūrė ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklą - pirmąjį Lietuvoje, skulptūrą „Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergelė Marija“, Liūtų skulptūras.

XX a. I pusėje Burbiškio dvare lankydavosi Jonas Basanavičius, Petras Vileišis, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, lenkų rašytojas ir poetas Kornelijus Makušinskis, kuris buvo vedęs M. Baženskio seserį Emiliją Baženskytę.

Jo poemoje „Daina apie Tėvynę“ posmai skirti Burbiškiui... Nuolatiniais svečiais istorijoje minimi Jonas Basanavičius, Petras Vileišis, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Lenkų rašytojas ir poetas Kornelijus Makušinskis buvo vedęs Emiliją Baženskytę, Mykolo seserį.

Rašytojas K. Makušinskis sukūrė poemą „Daina apie Tėvynę“. Dvare buvo vykdomi poezijos skaitymo vakarai, koncertai, vaikų ekskursijos.

Ponaitis Mykolas išgarsino Burbiškio dvarą ir parką poezijos skaitymo vakarais, kameriniais koncertais, ilgais pasivaikščiojimais po parką, pasiplaukiojimais valtelėmis... XX a. I pusėje tai buvo vienas labiausiai žinomų ir lankomų dvarų ir parkų.

XX a. pradžioje dvaras buvo tapęs kultūrinių sambūrių vieta, mat vienas iš Baženskių - Ignas buvo vedęs žinomo visuomenės veikėjo Petro Vileišio (1851-1926) dukrą Mariją. Be P.

Mirus tėvui Mykolui-Ignotui Baženskiui, 1903m. dvarą paveldėjo sūnus Mykolas. Jaunuolio būta guvaus, sumanaus ir protingo. Jaunystėje jis krimto mokslus Rygoje, studijavo agronomiją Vokietijoje. Labai domėjosi Lietuvos praeitimi, jos istorija. Skaitė Adomo Mickevičiaus poemas apie lietuvių kovas su kryžiuočiais ir iki sielos gelmių pamėgo šio poeto kūrybą... Jaunasis dvarininkas buvo romantikas... Klausydamasis mėgstamiausio kompozitoriaus Štrauso muzikos svajodavo. Tikėtina, kad svajonėse jis regėdavo gražiausiais meno kūriniais išpuoštą Burbiškio dvaro sodybos parką...

1941 m. prasidėjus pirmiesiems Lietuvos gyventojų trėmimams į Sibirą, Baženskių šeima buvo priversta pasitraukti į Lenkiją. Koks absurdas: pokario metais dvare buvo įkurta veislinių kiaulių ferma. Praeities kultūros genocidas… Rūmų salių koklinės krosnys buvo išgriautos, salės performuotos į butus. Prasidėjus pirmiesiems trėmimams į Sibirą, 1941 m. Baženskių šeima pasitraukė į Lenkiją. Rūmuose likusias šeimos vertybes išgrobstė karo metais. Laimė, dalį vertybių Baženskiai traukdamiesi išvežė ir paslėpė pas savo pažįstamus. Didžioji dalis dvaro turtų buvo išgrobstyti.

Pokario metais dvare buvo įkurta veislinių kiaulių ferma. Bėgant metams dvaras ir jo aplinka buvo suniokota: nugriauti pastatai, parkas užželė krūmynais, sunyko takai.

Nugriauta dalis dvaro sodybos pastatų: pirtis, svečių korpusas, keturių aukštų bokštas, karietinė, gulbių namelis, oranžerija, guvernantės namas, sunaikintos Fauno ir Nimfos skulptūros, Liūtų tiltas. Naujos ideologijos kūrėjams grožio buvo per daug. Ilgainiui užžėlė ir nuostabusis parkas, be priežiūros palikti želdiniai sulaukėjo, sunyko neprižiūrimi takai, apgriuvo tilteliai ir altanos.

1981 m., prasidėjus pirmiesiams teritorijos tvarkymo darbams, buvo išvalytas parkas ir tvenkiniai.

Pradėjęs organizuoti talkas parkui tvarkyti, direktorius neketino sustoti. Pamažu, bet vietovė akivaizdžiai keitėsi, kol 1991 m. E. Prascevičiaus iniciatyva buvo įkurtas Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis ir Burbiškio dvaras tapo vienu iš šio muziejaus skyrių. Dvare imtasi didelių darbų.

O direktorius susisiekė su Mykolo Baženskio sūnumi Adomu Baženskiu, gyvenančiu Lenkijoje - reikėjo spręsti dvaro nuosavybės klausimus. Išsisprendė viskas labai altruistiškai: 1992 m. A. Baženskis dvarą padovanojo Radviliškio r. savivaldybei su sąlyga, kad dvaro ansamblis bus naudojamas Lietuvos kultūros poreikiams, o pats ponas Adomas su šeima čia visada turės du kambarius ir galės paatostogauti, kai tik norės.

Remiant Radviliškio r. savivaldybei ir Kultūros vertybių apsaugos departamentui buvo restauruotas centrinis dvaro rūmas, virtuvė, ledainė, galerija, vaikų namelis, atkurtas guvernantės namas, dvaro rūmų svečių korpusas.

O 2007 -2008 m., gavus lėšų iš Europos Sąjungos fondų, buvo restauruoti likę dvaro pastatai: karietinė, svirnas, arklidės, virtuvė, balandinė, sodininko namas ir ūkinis pastatas, atkurti tilteliai, o 2010 m. - ir keturių aukštų bokštas, pirtis, oranžerija, altana.

Dvarą supa peizažinio tipo parkas, užimantis 28 ha. Ypač gražu Burbiškio dvare pavasarį, kai pražįsta tulpės. Kai Burbiškio dvare (Pakalniškių seniūnijoje, Radviliškio r.) įvyksta tulpių žydėjimo šventė, o galiausiai jos ir visai nužydi, toliau ramiai srovena dvaro kasdienybė.

Nuo 1999 m. Burbiškio dvare puoselėjama M. Baženskio tulpių auginimo tradicija - kiekvieną pavasarį rengiama tulpių žydėjimo šventė, kurios metu lankytojams pristatoma 470 rūšių ir formų tulpių kolekcija.

Iš Beinoravos ūkio 1995 m. muziejus įsigijo nedidelę Felikso Malčiausko surinktą ir puoselėtą tulpių kolekciją. Jos buvo susodintos į keletą lysvių Burbiškio dvaro parko gėlyne. Tulpės kasmet buvo dauginamos, kolekcija didėjo, plotas - irgi. Beje, dabar tulpių kolekcijoje yra jau per 460 rūšių ir veislių, o dvaro gėlininkė Vida Jonušienė su dideliu entuziazmu galėtų pasakoti apie žydinčius savo planus.

Šiandien dvare nuostabu visais metų laikais. Jį puošia 28 ha ploto peizažinis parkas, raižo darni tvenkinių ir kanalų sistema su penkiolika salų, daugybe pusiasalių ir sąsiaurių, sujungtų 21 tiltu ir tilteliu.

Skoningai restauruotas ir Burbiškio dvaro rūmų vidus, antikvariato mėgėjai čia gali rasti išskirtinių ir gana retų baldų, pasigrožėti XX a. pradžios apdailos detalėmis, nes viską, ką buvo galima išsaugoti, yra išsaugota ir restauruota, ko ne - maksimaliai autentiškai ir protingai atkurta.

Baltoji rūmų salė mena pokylių laiką, Žalioji - kasdienybę, įdomus ir visas rūmų išplanavimas, jo jungtys su visais kitais pastatais. Ypač graži dvare eksponuojamų nuotraukų kolekcija, kurioje - daug praėjusio dvarininkų gyvenimo ženklų. Žiūrėk, visa šeima prie prašmatnaus „Biuiko“, kitur - prie „Fordo“, dar kitur - ant motociklo „Harley Davidson“. Arba teniso aikštelėje, arba su gulbėmis, arba altanoje… Karietinėje vertėtų aplankyti senovinių karietų ir vežimų kolekciją, svirne pasidomėti žemės ūkio mašinomis, arklidės - gera erdvė šventėms ir konferencijoms. Eksponatų netrūksta, o jie, beje, per tulpių žydėjimo šventę būna užrakinti.

Burbiškio dvare labai sėkmingai XX a. pradžios atmosfera susilieja su šiandienos kultūrinėmis misijomis ir kuria natūralų gražių tradicijų tęstinumą. Paveldas čia pateikiamas moksliškai korektiškai, bet kartu nepamirštant užkabinti lankytojų vaizduotės bei puoselėti dvarų kultūros. Čia nuolat rengiami poezijos pavasario renginiai, kameriniai koncertai, parodos, vyksta mokslinės konferencijos ir seminarai. Čia verda gyvenimas net ir tada,..

Edukacinės programos Burbiškio dvare

• Prakalbintos vėduoklės paslaptys - šios programos metu svečiai supažindinami su vėduoklių istorija, kaip, kur ir kada jos atsirado, kokią "vėduoklių kalbą" senovėjė damos naudodavo pokyliuose.
• Plunksnos raštas - pasakojama rašto istorija ir pagrindiniai jo tipai, supažindinama su rašymo priemonėmis.
• Orientavimosi žaidimas - tai pati akyviausia edukacinė programa iš siūlomų Burbiškio dvare, Radviliškio rajone. Ją galima pavadinti pažintine-sportine programa. Žaidimo metu Radviliškio rajone esančio Burbiškio dvaro teritorijoje dalyviai turi surasti ir kuo greičiau pasiekti tam tikrus punktus. Orientuotis žaidėjams padeda planas - žemėlapis, kuriame sužymėti punktai ir užuominos kaip juos surasti. Tai itin šeimų ir draugų kompanijų pamėgtas žaidimas, nes jame skatinama orientacija, koncentracija ir aktyvus judėjimas, o tai savaite suprantama geros emocijos ir puiki nuotaika.

tags: #burbiskio #dvaro #sodyba #radviliskio #r #unnamed