Šiuo metu naujai statomi pastatai Lietuvoje turi atitikti aukštą energinio naudingumo klasę. Tvarumo siekis tampa vis aktualesnis visose gyvenimo srityse. Aktyviai ieškoma būdų, padedančių sumažinti žalingą poveikį aplinkai, efektyvesnių ir gamtai draugiškesnių energijos bei kitų resursų naudojimo galimybių. Vienas iš būdų, padedančių tiek tausoti gamtą, tiek sumažinti energijos ir finansines išlaidas, - aukštos energinės klasės būstai. Bet ar žinote, kas gi ta A++ naudingumo klasė? Domitės, kokie pagrindiniai A++ reikalavimai? O gal norite daugiau sužinoti apie produktus ir technologijas, atitinkančius A++ energinę vertę? Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime A++ energinės klasės reikalavimus būstui Lietuvoje, jos privalumus ir kaip tai įtakoja jūsų investicijas bei gyvenimo kokybę.
Kas Yra A++ Energinė Klasė?
Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, visi nauji pastatai nuo 2021 m. sausio 1 d. privalo atitikti bent A++ energinio naudingumo klasę, jei norima gauti statybos užbaigimo deklaraciją ar leidimą naudotis pastatu. Pasak reglamento, A++ reikalavimus atitinkantys pastatai - tai tokie pastatai, kurie beveik nevartoja energijos (yra labai aukšto energinio naudingumo pastatai, kuriuose energijos sunaudojimas yra labai mažas, beveik lygus nuliui). Be to, tvarumas tampa vis svarbesne tema tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. A++ klasės pastatai dažnai atitinka ne tik energinius, bet ir aplinkosauginius reikalavimus: mažesnė CO₂ emisija, mažesnis poveikis aplinkai, ilgaamžės medžiagos. Galbūt kai kuriems pirkėjams tai vis dar skamba kaip rinkodaros triukas ar šiuolaikinė mada, tačiau iš tiesų tai - labai apčiuopiama vertė tiek šiandienai, tiek ateities perspektyvoms.
Pagrindiniai A++ Energinės Klasės Reikalavimai
Pirmiausia, derėtų žinoti, kad energinio naudingumo reikalavimus visų paskirčių pastatams Lietuvoje reglamentuoja Statybos įstatymas: reikalavimus energinio naudingumo vertinimui nustato Statybos techninis reglamentas Str. 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, kurį parengė Aplinkos ministerija kartu su KTU mokslininkais. Štai pagrindiniai A++ reikalavimai būstui:
- Atsinaujinantys energijos šaltiniai: Daugiau nei 50 proc. energijos, A++ klasės pastate, privalo būti iš atsinaujinančių šaltinių. Esminis A++ klasės daugiabučio privalumas yra tas, kad jame ne mažiau kaip 50% naudojamos pirminės energijos turės būti pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius.
- Šiluminė energija: Palyginus su A+ klasės pastatais, A++ klasės būstai turi vartoti apie 10 proc. mažiau šiluminės energijos jų šildymui (higienos normas atitinkančiai vidaus patalpų temperatūrai palaikyti).
- Šilumos tiekimo sistemos: Būstas turėtų būti aprūpintas šilumos tiekimo sistemomis (šilumos siurbliais, kondensaciniais katilais ir pan.), kurios maksimaliai išnaudoja šilumos energiją.
- Karšto vandens ruošimas: Karšto vandens ruošimo naudingumo ir energijos šaltinio efektyvumo rodikliai turi būti 15 proc.
- Vėdinimo įrenginiai: Vėdinimo įrenginių rekuperatoriaus naudingumas turi būti bent 5 proc.
- Izoliacija: Sienos, grindys ir stogas turi būti puikiai izoliuoti - svarbu užtikrinti mažą šilumos nuostolį per namo išorę.
- Langai ir durys: Durys ir langai taip pat turi būti sandarūs - dviejų arba trijų stiklų sluoksnių. Tokiu būdu sumažinamas šilumos pralaidumas, užtikrinama gera garso izoliacija.
Vis dėlto, svarbu pasikonsultuoti su specialistais ir atlikti išsamią projekto analizę. Juk tikslas - pasiekti A++ namo kriterijus, t. y. aukščiausią energijos efektyvumo lygį.
A++ Klasės Privalumai Gyventojams
Naujos statybos butai, atitinkantys modernius energijos efektyvumo standartus, gali sumažinti energijos sąnaudas iki ~45 %, palyginti su senesnės statybos namais. Štai keletas esminių privalumų:
- Mažesnės sąskaitos už šildymą: Specialistų teigimu, lyginant su A+ klasės daugiabučiais, šildymas A++ klasės būsto gyventojams kainuos apie 10 proc. mažiau, o lyginant su senos statybos daugiabučiais - daugiau kaip 50 proc. mažiau.
- Geresnis mikroklimatas: Reikalavimai vėdinimo sistemoms užtikrins gerą butų mikroklimatą, juose neužsilaikys kvapai.
- Didesnė būsto vertė: Aukštesnė energinė klasė tiesiogiai koreliuoja su didesne būsto verte - tiek iš nuomos perspektyvos, tiek galvojant apie būsto pardavimą ateityje.
- Tvarumas: A++ klasės būstas yra draugiškesnis aplinkai dėl mažesnio energijos suvartojimo ir CO₂ emisijos.
Vienas ryškiausių pavyzdžių, kur aukštos energinės klasės nauda atsiskleidžia kasdienybėje, yra „Pušų apartamentai“ Kaune. Šis projektas, įsikūręs Žemutiniuose Kaniūkuose, vos keli kilometrai nuo miesto centro, siūlo A++ klasės būstus su itin žemomis šildymo sąnaudomis - sausio mėnesio duomenimis, 1 m² šildymas čia kainavo tik 0,52 € su PVM. Tai reiškia, kad 40 m² buto šildymas kainavo vos apie 21 € per mėnesį.
A++ klasės namai
Langų Svarba A++ Klasės Būste
Statant A, A+ ar A++ energinio naudingumo klasių pastatus, ne mažiau svarbiu langų kokybiniu rodikliu laikytinas jų laidumas orui. Kuo didesnį oro slėgį atlaiko langas, tuo aukštesnės klasės jis yra. Atkreiptinas dėmesys, kad langų laidumas orui nustatomas tik laboratoriniais tyrimais.
Iš patikimo langų gamintojo išsirinkus tinkamus ir kokybiškus langus, dar nereikėtų „džiaugtis pergale“ ir manyti, kad jau viskas - šilumos nuostolius sumažinote iki minimumo. Net ir patys šilčiausi langai bei durys patys savaime neužtikrina gamintojo deklaruojamų savybių, jei nėra tinkamai sumontuoti. Laikantis A+ klasės namui taikomų reikalavimų, turi būti montuojama šiltinamajame sluoksnyje, deramai naudojant kokybiškas sandarinimo ir izoliavimo medžiagas.
Buitinė Technika ir Energijos Efektyvumas
Norint, jog būstas atitiktų aukščiausią energinę klasę, svarbu pasirūpinti ne tik pastato architektūra bei inžinerija, bet ir mažai energijos eikvojančia buitine technika. 2021-ųjų metų kovo mėnesį Europos Sąjungoje buvo įvestos naujo pavyzdžio energijos efektyvumo etiketės. Atnaujintoje skalėje energijos efektyvumas žymimas pakopomis nuo A iki G (A - aukščiausia energinė klasė, G - žemiausia).
Šiandien, norėdami įsigyti aukščiausios energinės klasės buitinę techniką, etiketėje turime ieškoti žymėjimo A. Tiesa, reikėtų pastebėti, kad aukščiausios energinės klasės buitinė technika įprastai yra brangesnė.
Ar Verta Investuoti Į A++ Klasės Būstą?
Jei vis dar svarstote, ar A++ energinė klasė yra tik mada - atsakymas aiškus: tai reali nauda, kuri atsiperka finansiškai, praktiškai ir morališkai. Renkantis būstą, verta neapsiriboti vien tik vaizdu pro langą ar buto išplanavimu. Įvertinkite ilgalaikes sąnaudas, komforto lygį ir tai, kaip būstas atitinka šiuolaikinius gyvenimo kokybės standartus.
Apibendrinant, A++ klasės būstas yra puikus pasirinkimas tiems, kurie vertina tvarumą, mažas eksploatacines išlaidas ir aukštą gyvenimo kokybę. Nuo kitų metų statybų leidimai bus išduodami tik aukščiausią - A++ - energinę klasę turintiems daugiabučiams, beveik prilygstantiems pasyviems namams.
Energinio naudingumo klasės
Iš viso yra skaičiuojamos devynios pastatų energinio naudingumo klasės nuo dabartinės aukščiausios A++ iki žemiausios - G klasės. Nuo 2006 m. statomiems pastatams pradėtas taikyti reikalavimas, kad jie būtų ne žemesnės nei C energinės klasės. Po 2014 m. pradėtiems statyti pastatams buvo pakelta kartelė iki B energinės klasės. Pasak L. Nuo 2016 m. statomi pastatai privalėjo būti ne mažesnės nei A klasės. Perėjimas nuo B klasės pastatų prie A klasės buvo labai ryškus suvartojamos šilumos energijos atžvilgiu. Pavyzdžiui, šildymo kaina A klasės daugiabutyje, palyginus su B klasės daugiabučiu, gali būti ir dvigubai mažesnė.
Pagal ES reikalavimus, dabartiniai senesnės statybos pastatai, esantys žemesnės nei C energinės klasės, ilgainiui turės būti renovuoti, tad gyvenimas žemesnės energinės klasės namuose lemia ne tik didesnes sąskaitas šildymui, bet ir papildomas išlaidas renovacijai ateityje, pažymi L. 2018 m. A ir A+ klasės pastatai skiriasi dėl jiems keliamų techninių reikalavimų, kaip energijos sąnaudos būsto šildymui, namo sandarumas ir šiluminė varža. Pastato statybą, atitinkančią šiuos kriterijus, užtikrina statinio statybos techninė priežiūra, vadovaujantis patvirtintu techniniu projektu ir galiojančių teisės aktų reikalavimais.
Nors reikalavimas A++ klasei yra įvedamas jau nuo 2021 m. Panašiai kaip ir ankstesnių perėjimų prie aukštesnės energinės klasės metu, taip ir dabar reikalavimas galios tik tiems pastatams, kuriems nuo kitų metų bus prašoma statybos leidimo. Jeigu statybos leidimas buvo išduotas anksčiau - reikalavimas negalios. Tad perėjimas prie A++ klasės vyks palaipsniui.
Nors, anot L. Pereiti prie A energinės klasės daugiabučių buvo privaloma prieš ketverius metus, o prie A+ - prieš dvejus. Tačiau dar šiandien matome rinkoje parduodamus naujos statybos butus B klasės daugiabučiuose. Tad rekomenduojame nepaisant daugiabučio ar namo statybos baigimo metų, visada pasidomėti, kokia yra jo energinė klasė.
Energinis naudingumas ir renovacija
Vis dėlto didžioji dalis daugiabučių yra senos statybos. Jų energinio naudingumo klasę leidžia pagerinti renovacija, bet iki šiol Lietuvoje renovuota kiek daugiau nei 14 proc. visų daugiabučių. Kaip rodo Aplinkos projektų agentūros duomenys, senos statybos daugiabučio renovacija šilumos poreikį padeda sumažinti daugiau kaip 60 proc. Tai reiškia, kad skirtumas tarp naujos ir senos statybos būsto šildymo energijos sąnaudų gali sudaryti iki 10 kartų.
Nuo ko priklauso šildymo sąskaitos dydis?
Tai, kiek pinigų šildymui teks išleisti, priklauso ne vien nuo pastato energinio naudingumo klasės, bet ir nuo šilumos kainos konkrečiame šalies mieste, būsto ploto, palaikomos temperatūros. Realūs pavyzdžiai rodo, kad šildymo sąskaitų dydžio skirtumai tarp naujos statybos ar renovuotų būstų ir senos statybos būstų gali siekti nuo keliasdešimties iki kelių šimtų eurų per mėnesį. Apibendrinus, kuo pastato energini naudingumo klasė aukštesnė, tuo mažiau šildymo energijos jis sunaudoja ir tuo mažesnę įtaką jo gyventojams turi energijos išteklių kainos. „Aukštesnės energinės klasės pastatas yra ne tik tvaresnis, bet ir gali sumažinti energetinių išteklių kainų svyravimo įtaką asmeniniams finansams“, - sako „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.
Anot jos, per 2022 m. būsto išlaikymo sąnaudos Lietuvoje didžiąja dalimi dėl energetinių išteklių kainų išaugo net 37 proc., kas išryškina poreikį gerinti senų pastatų energinį naudingumą ir pasitelkti kitus energijos taupymo būdus.
Individualizuota mikroklimato kontrolė
Dar vienas svarbus pastatų energinio naudingumo aspektas - galimybė pritaikyti energijos suvartojimą atsižvelgiant į gyvenimo būdą. Daugelis naujos statybos ir renovuotų būstų turi galimybę nustatyti individualią temperatūrą atskiruose kambariuose ar bute. Anot jos, toks individualizuotas ir pagal gyventojo dienos ritmą priderintas temperatūros valdymas buto šilumos sąnaudas gali padėti sumažinti bent 10-20 proc.
Galiausiai, turėtume ir patys atsižvelgti į optimalią temperatūrą būste. Rekomenduojama, kad ji turėtų siekti nuo 18 iki 22 laipsnių pagal Celsijų. Įprastai aukščiausia temperatūra turėtų būti palaikoma vonios kambaryje (pavyzdžiui, 22-23 laipsniai), svetainėje ji turėtų siekti 20-21 laipsnį, miegamajame dažniausiai pakanka 19 laipsnių.
Statinių energinio naudingumo klasės 2026 metais
Statinių energinio naudingumo klasės 2026 metais tampa viena aktualiausių temų tiek būsto savininkams, tiek planuojantiems renovaciją ar naują statybą. Lietuvoje pastatų energinis naudingumas reglamentuojamas statybos techniniu reglamentu STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“. Šiame reglamente aiškiai apibrėžta, kaip skaičiuojamos energijos sąnaudos, kokie rodikliai vertinami ir kokius reikalavimus turi atitikti skirtingų klasių pastatai. Straipsnis pritaikytas paprastam žmogui, tačiau remiasi galiojančiais reglamentais ir oficialia informacija.
Energijos (energinio naudingumo) klasė parodo, kiek pastatas suvartoja energijos, lyginant su norminiais rodikliais. Tam naudojama privaloma metodika, nustatyta STR 2.01.02:2016. Kuo raidė arčiau abėcėlės pradžios ir kuo daugiau „pliusų“, tuo pastatas efektyvesnis. A++ laikoma aukščiausia klase, G - žemiausia.
Pastatų energinio naudingumo klasės:
- A++ klasės pastatai - beveik nulinės energijos pastatai. Didžioji dalis energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, o pastato šiluminės savybės ir sandarumas yra labai aukšto lygio.
- A+ klasės pastatuose dalis energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių šaltinių (dažniausiai - saulės elektrinės ar kolektoriai).
- A klasės pastatai - labai taupūs ir šilti.
- B klasės pastatai jau laikomi energiškai taupiais.
- D klasės pastatai dažnai turi vieną ar kelis atliktus patobulinimus (pakeisti langai, apšiltintas stogas ar viena siena), tačiau visuma vis dar neefektyvi.
- D klasės pastatai dažniausiai yra seni, neapšiltinti arba minimaliai pagerinti.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) administruoja valstybės paramos priemones gyventojams, norintiems atnaujinti savo namus ir sumažinti energijos sąnaudas. APVA parama glaudžiai susijusi su tuo, kokią energinę klasę pastatas turi dabar ir kaip ji keisis pagal statinių energinio naudingumo klases 2026 m. reikalavimus.
Kaip pagerinti energinį naudingumą?
Nors oficialiuose dokumentuose gausu formulių ir lentelių, paprastam žmogui svarbiausia žinoti, nuo kokių darbų pradėti ir kokią realią naudą jie duos.
- Pirmas žingsnis - sužinoti, kokią energinę klasę turite dabar. Tai padaryti galima pasidarius energinio naudingumo sertifikatą.
- Senų langų ir durų šilumos nuostoliai gali sudaryti labai didelę pastato energijos dalį.
- Natūralus vėdinimas (per orlaides, plyšius, atidarytus langus) reiškia, kad su šiltu oru išmetama ir šiluma.
- Aukščiausioms energinėms klasėms pasiekti svarbu ne tik mažinti sąnaudas, bet ir didinti energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių.
Dažniausiai užduodami klausimai apie energinį naudingumą
Kas yra energinis sertifikavimas?
Energetinis sertifikavimas - tai procesas, kurio metu yra nustatomas pastato energijos suvartojimas.
Kam privalomas energetinio naudingumo sertifikatas?
Energetinis sertifikatas , kurio galiojimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip 10 metų, turi būti pateikiamas pastato statytojo ar savininko. Šio punkto nuostatos taikomos ir parduodant ar išnuomojant pastato dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas).
Pagal LR statybos įstatymo papildymo 9 (1), 9 (2) str. ir 24, 43 (1), 51 str. 2 priedo pakeitimo ir papildymo įst. Nr.XI-2031 (Žin., 2012, Nr.63-3170) nuo 2021 m.
Kokia yra energetinio sertifikato kaina?
Kitas aspektas lemiantis energinio naudingumo sertifikato kainą yra šalčio tiltai. Energinės klasės A, A+ ir A++ pastatams, kartais reikia paskaičiuoti ilginius-šiluminius tiltelius. Tai vietos, kur jungiasi skirtingi elementai. Pavyzdžiui, langai-sienos, stogas-sienos, pamatai-sienos. Kuo daugiau tų šalčio tiltelių, kuo pastatas didesnis ir sudėtingesnis - tuo didesnė yra ir energetinio sertifikavimo paslaugos kaina.