Loftai, įrengti buvusiuose fabrikuose, pastaruoju metu tampa vis populiaresni. Ši tendencija atkeliavo iš Vakarų, kur apleistos pramoninės patalpos buvo paverstos stilingais ir funkcionaliais būstais. Lietuvoje taip pat galima rasti įdomių loftų pavyzdžių, kurie išsiskiria savo originalumu ir pritaikymu šiuolaikiniam gyvenimui.
Anksčiau mėginę savo išskirtinumu konkuruoti su įprastų naujų būstų statytojais dabar loftų plėtotojai jau varžosi vieni su kitais. Kai šių projektų ėmėsi nekilnojamojo turto kompanijos, griuvo lofto, kaip ypatingo būsto chaotiškoje industrinėje aplinkoje, įvaizdis. Nekilnojamojo turto plėtotojų pastangos vertos dėmesio - buvusios Kuro aparatūros gamyklos teritorija dešimtmečius buvo tarsi Žirmūnų rajono piktžaizdė. Dabar ji virsta loftų kvartalu.
Markučiuose, vaizdingame Vilnios slėnyje šalia „Audėjo” fabriko, taip pat stūkso pastatas, niekaip nederantis aplinkoje. Jo savininkai regi galimybę čia pasiūlyti išskirtinius būstus, o pirkėjus vilioja romantišku pavadinimu „River loft”. „Belmonto loftai“ yra plėtojami Užupyje, kitoje pusėje Belmonto parko. Dar vienas apšiuręs buvusios „Ventos” elektroninių komponentų gamyklos korpusas stūkso sostinės Ateities gatvėje. Be čia jau veikiančio prekybos centro, biurų, sporto komplekso, pirkėjams bus siūlomi ir būstai „Vilniaus loftuose”.
79 modernios loftų dizaino idėjos Mažų loftų dizaino idėjos
Loftų istorija ir populiarumas
Loftus išpopuliarino menininkai. Pirmieji loftai pradėjo kurtis Niujorke po Pirmojo pasaulinio karo. Menininkai įrenginėjo kūrybines dirbtuves apleistuose cechuose, sandėliuose pramoniniuose rajonuose, kurie ištuštėjo dėl pabrangusios žemės ir industrinės veiklos iškėlimo iš miesto centro. Po kelių dešimtmečių tapo madinga gyventi loftuose, juose pradėjo kurtis ne tik menininkai, bet ir bohemišką gyvenimo būdą mėgstantys žmonės. Loftai pabrango ir vis labiau traukė pasiturinčius gyventojus, pradėjo dominti ir nekilnojamojo turto supirkėjus.
Pasak M. Mikočiūno, lygiai toks pat loftų įrengimo mechanizmas veikė ir Lietuvoje, kai maždaug prieš 10 metų nekilnojamasis būstas labai pabrango senamiestyje ir miesto centre. Buvusios gamyklos, sovietmečiu statyti administraciniai pastatai netoli miesto centro pradėjo dominti netradicinio būsto ieškančius žmones. Vilniuje arčiausiai centro daugiausia loftų įrengta Naujamiestyje.
Šiandien, tai kas kažkada seniau buvo siejama su pramone, senais sandėliais, neteisėtai apgyvendintomis patalpomis, simbolizuoja ne tik būstą menininkams ir bohemišką gyvenimą gyvenantiems žmonėms. Loftus renkasi ir populiarūs artistai, ir eiliniai gyventojai. Gundantis marketingas įtikino net pasiturinčius verslininkus, jog gyvenimas lofte (kažkaip!) padarys juos daug idomesniais, meniškesniais ir nesuvaržytais.
Stilius, kurtas dizainerių bei architektų, stipriai pabrėžia individualumą, erdvę, laisvę ir autentiškumą. Loftams priskiriamos keturios pagrindinės savybės: aukštos lubos, atviros erdvės, dideli langai ir matosi statybinės medžiagos (pvz., plytų siena, vamzdžiai, lentos).
Loftai tapo vienu pagrindinių iššūkių ir interjero dizaineriams.
Loftai Lietuvoje
M. Mikočiūnas teigia, kad loftuose Lietuvoje apsigyvena ne tik jaunimas, bet ir meniškos prigimties žmonės, mėgstantys bohemą. Tai nebūtinai jaunimas, bet didžiąją dalį loftų išsinuomoja ar perka būtent jauni žmonės.
A. Dautartas tvirtina, kad loftais domisi 20-40 metų amžiaus žmonės. Jaunoms poroms labai patrauklu, kad gali apsigyventi dviejų aukštų, apie 100 kv. metrų bute su dideliais langais. Nuo įprastinės pastogės loftas skiriasi tuo, jog pastogė dažniausiai užima visą pastato aukštą, o loftas apima tik kelis kambarius. Nėra jokių griežtų taisyklių kalbant apie lofto dekoravimą.
Žvakės, pagalvėlės, vazelės - suteiks kambariui daugiau spalvų, o žali plačialapiai dideli augalai įneš gyvybingumo. Kiliminė danga pridės šilumos, o taip pat ir sumažins aidą, kuris būdingas didelėse patalpose. Dekoruojant loftą svarbus ir jo tipas - senas pastatas, buvęs sandėlys ar fabrikas (buvę pramoniniai pastatai) ir dabar pritaikytas gyventi, arba tai gali būti nauji loftai. Senųjų loftų sienos gali būti „plikos“ (pvz., matosi plytos), grindų mediena jau sena ir pan. - patalpos jau turinčios istoriją.
Dažnai loftai siejami su daugybe langų ir geru vaizdu pro juos. Pastatykite veidrodį vietoje, kur atsispindėtų saulės šviesa, patenkanti pro langus. Žinoma, lofte galite susidurti ir su priešinga problema - per daug šviesos. Naudokite žaliuzes, ne užuolaidas.
Vien jau lofto apibūdinimai, jog tai atvira, didelė erdvė, leidžia spręsti, jog sienų ten mažokai. Taigi jas galima pasidaryti! Pavyzdžiui, tam puikiausiai tiktų knygų lentynos, spintos ir kiti baldai, kurie žymi skirtingų erdvių ribas (virtuvės, miegamojo ir pan.). Taip pat sienos funkcijas gali atlikti ir audeklo širma ar skiriamoji sienelė.
Dar norint sukurti atskiras erdves galima pabandyti sužaisti su baldų spalvomis. Kuriant virtuvę reiktų naudoti stalą, kedes ir kitus virtuvei reikalingus baldus iš tos pačios medienos ar metalo, o svetainei panaudoti panašaus stiliaus baldus, tačiau audinius esančius ant kėdžių ar sofos, kilimus ar kitus kambario aksesuarus, kitokios spalvos nei buvo virtuvėje. Grindys - dar viena skiriamoji priemonė.
Loftų sienos gali būti ir 5 metrų aukščio, taigi čia galite parodyti savo meninius sugebėjimus. Įprastame bute turbūt niekada nepakabintumėte paveikslo/plakato, kurio aukštis prilygsta jūsų ūgiui, tačiau lofte tai įmanoma ir puikiai tinka. Loftuose nenaudojamas ir tipinis, kiekvienam būstui įprastas apšvietimas (juk vis dėlto šviestuvas būtų pakabintas 5m. aukštyje!). Dažnai loftai būna „dviejų aukštų“ , kuriuos skiria laiptai. Didelės erdvės neturėtų atbaidyti nuo gyvenimo lofte, kaip tik suteikti tam tikro žavesio.
M. Mikočiūnas pabrėžia, kad loftai gali būti įvairūs, bet tikrasis yra toks, kurio plotas ne mažesnis kaip 100 kvadratinių metrų ir lubos ne žemesnės kaip 5 metrai. Tokie loftai pirmiausia ir žavi visai kitokiu erdvės pojūčiu nei tradiciniai butai. Išskirtinumo loftams suteikia ir vitrininiai langai, dažniausiai per visą sieną. Paprastai langai neuždengiami dieninėmis užuolaidomis, kad patektų kuo daugiau dienos šviesos.
Loftams būdinga vientisa erdvė, patalpos atskiriamos naudojant pertvaras, laiptus, apšvietimą ir baldus. Kuriant interjerą paprastai išsaugomos industrinių patalpų savybės - grubus tinkas, betonas, ventiliacijos vamzdžiai, ketiniai radiatoriai, lubų sijos. Renkantis baldus derinamas modernus ir senovinis stiliai. Sienos dekoruojamos ryškiais elementais - grafičiais, plakatais, reklaminiais stendais, kelio ženklais ir kitais gatvės stiliaus elementais. Ypatingas dėmesys skiriamas apšvietimui, išskirtinių formų šviestuvams.
Patrauklus ir įdomus loftų išplanavimas - įrengiamas antras aukštas, kur dažniausiai yra miegamasis. M. Mikočiūnas tvirtina, kad butas per du aukštus - skonio reikalas. Vieniems tai gali nepatikti, kitiems - priešingai, labai patinka ir tai didelis privalumas renkantis nekilnojamąjį turtą.
A. Dautartas pastebi, kad vyresnio amžiaus žmones dažniausiai gąsdina butas su laiptais į antrą aukštą. Nors teko girdėti, kad lofte įsikūrė jauna šeima su pagyvenusiais tėvais.
Kartais loftuose nėra atskiros virtuvės, miegamojo ar vaikų kambario, būna tik viena didelė erdvė.
Dažniausiai pasitaikantys loftų interjero elementai:
| Elementas | Aprašymas |
|---|---|
| Vitrininiai langai | Dideli langai per visą sieną, užtikrinantys maksimalų natūralios šviesos kiekį. |
| Atviros erdvės | Minimalus pertvarų skaičius, zonos atskiriamos baldais, apšvietimu ar dekoratyviniais elementais. |
| Industriniai elementai | Grubus tinkas, betonas, atviri vamzdžiai ir sijos, suteikiantys interjerui autentiškumo. |
| Antras aukštas | Dažnai įrengiamas miegamasis antresolėje, sukuriantis papildomą erdvę ir išskirtinį dizainą. |
| Ryškūs akcentai | Grafičiai, plakatai, reklaminiai stendai ir kiti gatvės stiliaus elementai, suteikiantys interjerui individualumo. |
Juridiniai ir finansiniai aspektai
M. Mikočiūnas perspėja, kad pastaruoju metu tampa labai jautrus loftų gyvenamosios paskirties klausimas. Jeigu lofto paskirtis yra kūrybinės dirbtuvės ar administracinės patalpos, sunkiau gauti banko paskolą. Vėliau gali kilti problemų norint būstą parduoti. Dėl šių priežasčių kai kurių loftų pritaikymas gyvenamosioms erdvėms vyksta lėčiau. Jų plėtrą stabdo ne tokių patalpų trūkumas, bet juridinės ir finansavimo problemos.
A. Dautartas atkreipia dėmesį ir į tai, kad įrengti loftą kainuoja brangiau bei butą. Vis dėlto, šios problemos nesumažina loftų gerbėjų.
Net jeigu loftas yra gyvenamosios paskirties, bet vien todėl, kad tai loftas, bankai gali skirti ne 85 proc. kaip paprastai kitiems būstams, bet mažesnį finansavimą. M. Mikočiūnas apgailestauja, kad prieš penkerius ar trejus metus loftų įrengimas buvo paprastesnis, lengviau buvo galima pakeisti būsto paskirtį, palankesnis buvo ir bankų požiūris į loftų finansavimą. Pastaruoju metu bankai sugriežtino finansavimo sąlygas.
Patarimai renkantis loftą
M. Mikočiūnas pabrėžia, kad renkantis loftą pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, kokios patalpos ten buvo anksčiau, kokia vykdyta veikla. Vienaip reikėtų vertinti, jei loftas įrengtas buvusiose administracinėse patalpose ar sandėliuose, kitaip - jei gamybinėse patalpose.
Svarbu ir komunikacijos, ar yra galimybė buto savininkui sudaryti sutartis su paslaugų teikėjais. Pasitaiko atvejų, kai elektra ar vanduo apskaičiuojama bendrai su kaimynu.
M. Mikočiūnas pataria rinktis loftą, kurio paskirtis yra gyvenamoji. Tokį būstą bus lengviau parduoti, mažesni ir mokesčiai.
Jeigu vyko pramoninė gamyba, reikėtų patikrinti, ar nėra sveikatai pavojingos taršos. M. Mikočiūnas sako, kad pastatas - gyvas organizmas, sienose gali būti prisigėrę įvairių medžiagų. Atlikti tyrimus tikrai nėra nei sudėtinga, nei brangu.
tags: #bustas #buvusiame #fabrikeloftas