Šiame straipsnyje aptariami įvairūs biusto apdailos projektai, jų istorija ir reikšmė Lietuvoje. Nagrinėjami konkretūs pavyzdžiai, tokie kaip paminklai M. K. Čiurlioniui ir Tauragės konvencijai, taip pat aptariamos meninės ir istorinės detalės.
Paminklas Mikalojui Kosntantinui Čiurlioniui Druskininkuose
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vladas Vildžiūnas Druskininkuose paliko vieną žymiausių savo kūrinių - paminklą Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Ši skulptūra suteikia galimybę atsigręžti į paveikslą žmogaus, kuris laikomas ryškiausiu nacionalinės dailės ir visos Lietuvos kultūros istorijos asmeniu. Už šią 1975-aisiais atsiradusią galimybę esame dėkingi skulptoriui V. Vildžiūnui.
Paminklas M.K. Čiurlioniui Druskininkuose
„Druskininkuose jubiliejaus metu pastatytas paminklas M. K. Čiurlioniui yra ne tik paties V. Vildžiūno, bet ir visos lietuvių monumentalistikos vienas iš aukščiausiųjų taškų“, - rašė Gražina Martinaitienė straipsnyje „Dailininkai - dailininkui“, publikuotame knygoje „Čiurlioniui 100“ (psl. 259, V., Vaga, 1977 m., sudarytojas Jonas Bruveris). Knygos preambulėje akcentuojama, kad šio leidinio tikslas - „būti savotišku M. K.
Paminklo kūrimo aplinkybės
Už paminklą M. K. Čiurlioniui V. Vildžiūnas ir architektas R. Dičius 1976-aisiais buvo apdovanoti Respublikine premija. „Negalima nepaminėti ir laimingo, kaip reta, skulptoriaus ir architekto (R. Dičiaus) minčių sąskambio, kuriant monumentą ir jo aplinką - takų piešinį ir planą, aikštės architektūrinį pavidalą, kuris akompanuoja, pratęsia, net papildo skulptoriaus sumanymą, tapdamas lygiaverčiu komponentu“, - rašė G. Martinaitienė (psl.
Architektas prisimena, kad Lietuva labai rimtai ruošėsi M. K. Čiurlionio 100-ųjų gimimo metinių paminėjimui. „Buvo pradėta rengti ir išleista monografija, reprodukcijų albumas, o Komunalinio ūkio projektavimo institutui buvo pavesta Druskininkų mieste parengti biusto ir aikštės projektavimo darbus.
„Paminklo aplinkos sutvarkymas architektūriniu atžvilgiu yra vienas geriausių Lietuvoje. Skulptūra vyrauja jai sudarytoje kamerinėje erdvėje, kuria iškilmingą nuotaiką“, - rašoma Kultūros paminklų enciklopedijoje (psl. 109, I t., Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996 m.
Siekiant įamžinti apie M. K. Čiurlionio genialumą, norėta įgyvendinti sumanymą, kad skulptūra būtų tarsi su sparnais, kurie simbolizuotų tai, kas yra jau virš paprasto žmogaus sugebėjimų ribos. „Laikai, kaip žinote, buvo sunkūs: svarstymai, suderinimai… Lemiamas sprendimas dėl to, ar būti paminklui tokiam, kaip jis dabar yra, buvo priimtas Vlado sode.
Architektas R. Mickevičiaus papasakojo, kad, minėtame Meno tarybos posėdyje K. Švažui pristačius savo kūrinį, Dailės kombinate komisijos nariai ėmė įtikinėti L. Diržinskaitę, jog toks kūrinys, pagerbiant Čiurlionį per 100-ąsias gimimo metines, yra per kuklus, kad Amerikos lietuviai Čikagoje didesnį paminklą pastatys, ir Lietuvoje visiems bus dėl to gėda…
Tauragės konvencijos paminklas
Prieš dešimt metų, 2012-aisiais, tauragiškiai minėjo 200-ąsias visai Europai nepaprastai svarbaus istorinio įvykio - Tauragės konvencijos - metines.
XIX a. pradžioje kažkada galinga Prūsija virto satelitine Napoleono Bonaparto valdytos Prancūzijos valstybe. 1812-aisiais pradėjusi karą su rusų imperija, Prancūzija tikėjosi, kad Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas III suformuos tris armijas, kurios padės jai kovoje ir saugos prancūzų okupuotus Rusijos kraštus.
Į Europos istoriją šis veiksmas įėjo kaip simbolis, rodantis, kiek gali VIENO ASMENS pasiaukojimas, ryžtas ir atsakomybė už savo tautos ateitį. Artėjant Tauragės konvencijos šimtmečiui, šį istorinį aktą pasirašiusio prūsų generolo provaikaitis Heinrichas Yorckas von Wartenburgas nusprendė, jog šį nepaprastą įvykį dera įamžinti paminklu.
Tauragės konvencijos paminklas
Atidengiamas Tauragės konvencijos 200-osioms metinėms paminklas. Paminklas šioje vietoje išstovėjo iki 1947 metų, vėliau sovietų valdžia nusprendė jį nugriauti. Tik žymiai vėliau, 1970-aisiais, susigriebta, jog vis dėlto šio svarbaus istorinio įvykio vietą dera įtraukti į Lietuvos kultūros paminklų sąrašą.
Na, o autentiško paminklo atstatymo idėjos ėmėsi Tauragės „Rotary“ klubo nariai, jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Artėjo Tauragės konvencijos pasirašymo 200-osios metinės, ir jas reikėjo deramai paminėti.
Surinkus lėšų, iš Prancūzijos buvo atgabentas granitas, o kūrinio apdailos darbams pasitelkti lenkų specialistai. Ir štai 2012-jų liepą vėl iškilo kubo formos paminklas, kaip ir seniau, pastatytas ant keturių rutulių, simbolizuojančių patrankų sviedinius.
Dabar į paminklo stovėjimo vietą veda išasfaltuotas kelias, kuriuo atvyksta nemažai užsienio turistų, ypač vokiečių, prancūzų, rusų.
Kiti svarbūs aspektai
Šiame straipsnyje taip pat galima paminėti Vilniaus katedros istoriją, Lietuvos šaulių sąjungą ir kitus svarbius kultūrinius bei istorinius aspektus, susijusius su biustų ir paminklų apdaila.
Vilniaus katedra
XV - XVI a. istorikų teigimu, iki krikščionybės įvedimo katedros vietoje degusi amžinoji ugnis, stovėjęs pagonių aukuras ar net buvusi Perkūno šventykla.
XIII a. viduryje Pilies kalno vakarinėje papėdėje, Vilnios senosios vagos apsuptame kyšulyje, stovėjo kulto pastatas (spėjama, Mindaugo katedra). Jo pagrindinė dalis buvo kvadratinė (22,7 X 22,4 m), vakarinėje pusėje buvo bokštas, rytinėje pusėje - ilga presbiterija (15,9 X 112,5 m) su šiek tiek siauresne pusapvale apsida.
Spėjamoji Mindaugo katedra buvo pereinamųjų iš romanikos į gotiką bruožų. Vėliau glazūruotų plytelių grindys buvo užpiltos smėliu (bent vidinėje dalyje), antžeminė pastato dalis degė.
Lietuvos šaulių sąjunga
Jos tikslas buvo padėti Lietuvos kariuomenei kovoti su išorės priešais dėl valstybės nepriklausomybės. 1940 m. liepos mėn. LŠS ir jos padaliniai likviduoti.
2014 11 23 ant Lietuvos šaulių sąjungos būstinės Kaune (Laisvės al. 34) atidengta memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame pastate 1928-1929 m. dirbo vienas iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjų, organizacijos ideologas, pirmasis vadovas Vladas Putvinskis-Pūtvis (1873-1929)“ (lentos projekto autorius - archit. Stasys Pūtvis).
Kauno laikinoji sostinė
Iki 1919 m. rugpjūčio mėn. Prezidentūra veikė buv. Laisvės al. „Ankstų 1919 m. Sausio 2 d. rytą Lietuvos Vyriausybė paskutiniu iš Vilniaus išvykstančiu vokiečių kariniu traukiniu pasitraukė iš sostinės…“ // Jonas Vileišis / Jonas Aničas. - Vilnius, 1995. - P.
1919 04 06 banko rūmuose (dab. K. Donelaičio g. 68/ Maironio g. Iškilminga Lietuvos Valstybės Prezidento ir L. Val. Tarybos narių priesaikai ir pasižadėjimas // Lietuva. - 1919, bal. 8, p. 1-2. - Prieiga per internetą. - Žiūrėta 2018 m.
Lietuvos nelaimė, tapusi Kauno laime: laikinosios sostinės fenomenas / Vilma Akmenytė-Ruzgienė. - Iliustr.. - Taip pat vartojama antr.: Vizijos ir realybė. - Bibliogr. išnašose // Optimizmo architektūra. - Vilnius : Lapas, 2018. - P.
Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Mykolo Sleževičiaus pranešimas apie Ministrų Tarybos posėdį, kuriame nutarta visą valdžią Vilniuje perduoti Vilniaus karo komendantūrai, Laikinosios Vyraiusybės įgaliotiniu paskirti Mykolą Biržišką, o visas įstaigas laikinai perkelti į Kauną : [spalvota dokumento reprodukcija] // Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose. - Vilnius, 2009. - P.