Jaučakių Kaimas: Istorija, Gamta ir Rododendrų Karalystė

Vilkijos apylinkės garsėja ne tik istorine praeitimi, bet ir gražia gamta bei žmonių kūrybiškumu. Šiame straipsnyje kviečiame susipažinti su Jaučakių kaimu, jo piliakalniu ir viena išskirtine sodyba, kuri tapo tikra rododendrų karalyste.

Vilkijos apylinkių seniūnija Kauno rajono žemėlapis

Vilkijos Apylinkių Seniūnija ir Jaučakių Kaimas

Vilkijos apylinkių seniūnija yra vakariniame Kauno rajono pakraštyje. Pietine teritorijos riba teka Nemunas, o vakarine - Dubysa. Visa apylinkės teritorija yra garsių istorinių Paštuvos ir Gaižuvos žemių sankirtoje.

Vilkijos apylinkėse žmonių gyventa jau nuo seno. Čia gausu senkapių, senovės gyvenviečių - tą liudija archeologiniai radiniai. Žilą šio krašto senovę liudija Krūvandų, Zauniškių, Skrebenų, Daučionių kultūros paveldo teritorijos.

Vilkijos apylinkių seniūnijos administracijos įstaigos yra Vilkijos mieste (neįeinančiame į seniūnijos teritoriją). Seniūnijoje yra 49 kaimai, didesni iš jų: Vilkija, Daugeliškiai, Padauguva, Akuotai, Valmantiškiai, Saulėtekiai.

Vilkijos apylinkių seniūnijos plotas: 14 907,6 ha, iš jų 63,65 proc. užima žemės ūkio naudmenos, 35,01 proc. miškai, 0,44 proc. vandenys, 0,9 proc. kitos paskirties plotai. Vilkijos apylinkių seniūnija beveik visu savo plotu apjuosusi Vilkijos seniūniją, šiaurinėje dalyje ribojasi su Čekiškės seniūnija, pietrytinėje dalyje su Batniavos seniūnija, rytinėje dalyje su Babtų seniūnija.

Įžymūs Žmonės

Vilkijos apylinkių seniūnijos teritorijoje gimę, augę žymūs Lietuvos žmonės:

• Zauniškių k. poetas Juozas Mikuckis (1891-1970);
• Palazduonio k. poetė Valentina Pancernienė (1931-2005);
• Valmantiškių k. Kauno IX forto memorialo autorius skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas (1933- 2020);
• Jagminiškių k. dailininkė Dalia Kalesinskienė (1956- 1996);
• Buivydų k. kunigas Edvardas Zeidotas g. 1952;
• Padauguvos kaimo kilęs Lietuvos disko metikas, 2017 m. Pasaulio čempionas Andrius Gudžius g. 1991 m.;
• Vilkijos kaimo kilęs aktorius Eimutis Kvoščiauskas g. 1981 m.;
• Antalkių k. gimė prozininkas Pranas Mikalauskas Antalkis (1923- 1997);
• Jotautų kaime augo 1996- 2000 m.m. seimo narys Kęstutis Jakelis gim. 1950.;
• Jotautų pradinės mokyklos direktoriumi daug metų dirbo jo tėvas Vladas Jakelis (1927-2004);
• Toje pačioje mokykloje dirbo ir jo mama Danutė Jakelienė g.

Jaučakių Piliakalnis

Vilkijos apylinkių seniūnijos teritorijoje yra 3 piliakalniai: Butvilonių, Jaučakių ir Ringovės. Jaučakių piliakalnis su gyvenviete yra apie 1,5 km į rytus nuo Vilkijos miesto ir 0,5 km į pietvakarius nuo Jaučakių kaimo.

Jaučakių piliakalnis iš rytų pusės

Piliakalnis, dar vadinamas Kartuvių kalnu, yra į pietvakarius nuo kaimo, 0,6 km į rytus nuo Nemuno dešiniojo kranto, Pilies ir Piliakalnio upelių santakoje, miške. Tai tarp upelių įsiterpusio kyšulio vakarinė (aukštesnė) dalis. Jį iš šiaurės ir pietų juosia gilios daubos, rytinėje pusėje likusi kyšulio dalis. Piliakalnį sudaro prie gilios daubos kranto esanti atskira kalva.

Ovali, lygi piliakalnio aikštelė tur 65 m ilgio, 25 m pločio ir užima 1 100 m2 plotą. Labai statūs, iki 60° kampo šlaitai iš rytų, arba lauko, pusės yra apie 10 m aukščio, o iš vakarų, arba daubos, pusės iki 30 m aukščio.

Aikštelėje pastebimas kultūrinis sluoksnis, kuris aikštelės viduryje siekia net 80 cm storumo. Kultūrinio sluoksnio susidarymas rodo tai, kad gyvenamieji trobesiai šiame piliakalnyje stovėjo viduryje aikštelės, o pakraščiuose buvo tuščia ir, matyti, čia stovėjo sutvirtintos medinės sienos ir bokštai. Į rytus nuo Jaučakių piliakalnio apie 1 ha ploto dirbamajame lauke aptinkami sodybvietės pėdsakai. Piliakalnio kultūriniame sluoksnyje ir sodybvietės dirvos paviršiuje buvo atrasta lipdytosios ir nedidelis kiekis žiestinės, linijiniu ornamentu papuoštos keramikos, kuria remiantis piliakalnis ir sodybvietė priskirtini IX-X m. e. amž.

Archeologų, tyrinėjusių Jaučakių piliakalnį, nuomone XIV amžiuje ant piliakalnio viršaus stovėjo Vilkijos pilis. Piliakalnį supa lig šiol išlikusios gilios daubos. Čia XIII a. pab.- XIV a. ne kartą vykusios įnirtingos kautynės.

Spėjama, kad čia stovėjusi Paštuvos pilis (Castra Pasten). Petras Dusburgietis savo kronikoje mini 1292 m. kryžiuočių įsiveržimą į Paštuvos (Pastovis) žemę. Paštuvos žemę dažnai mini ir XIII a. antrosios pusės - XIV a. Vartbergės kronika, Vygando Marburgiečio kronika, Dietmaro kronika. 1369 m. po 5 paras trukusios apgulties pilis kryžiuočių, kuriems vadovavo maršalas Hermanas Šindenkopfas, buvo sunaikinta, bet greitai lietuvių atstatyta. Vygandas Marburgietis mini, kad Paštuvos pilis stovėjusi Nemuno saloje. Pilį ir gyvenvietę nuo XIV a. antrosios pusės lietuviai, manoma, ėmė vadinti Vilkija - XV a. pirmosios pusės Vytauto dokumentuose minima Vilkijos pilis. Kai kurie istorikai mano, kad tai yra 1388 m. kryžiuočių sudeginta Wildenberg pilis.

Legendos ir Padavimai

Pasak gyventojų, ant kalno stovėjo bažnyčia, kuri prasmegusi į kalno vidų. Anot padavimų, Jaučakių piliakalnį esą supylę kareiviai laike senovės didelių karų. Kalną pylę kepurėmis. Piliakalny senovės laikais stovėjęs, užkeiktas dvaras, kuris paskui nugrimzdęs skradžiai žemės. Nugrimzdusio dvaro vietoję likusi bedugnė kiaurymė, kurion įmetus akmenį, girdėdavosi požemiuose duslus dundėjimas. Spėjama, kad po kalnu esą požeminiai urvai nuo senų laikų.

Žmonių pasakojimu, prie Jaučakių piliakalnio buvę didelį ginklų fabrikai. Čia buvusios liedinamos iš geležies ir vario, sukilėlių patrankos, bombos ir kitokį ginklai. Taip yra manoma todėl, kad šioje vietoje, ariant žemę užtinkama kažkokios iš akmenų su kalkėmis sumūrytos sienos, tai esą buvusieji ginklų fabrikai.

Rododendrų Karalystė Jaučakiuose

Ne tik istorija ir gamta traukia lankytojus į Jaučakių kaimą. Čia galima rasti ir išskirtinę sodybą, kurioje karaliauja rododendrai. 7 ha plotą Vilkijos apylinkių seniūnijos Jaučakių kaimo gyventojai Indrė ir Liudvikas Borisevičiai išpuoselėjo vos per 7 metus.

Vien kolekcinių augalų sodyboje galima rasti 1,5 tūkst., o paprastų rododendrų, naudojamų apželdinimui, Liudvikas nė neskaičiuoja: „Manau, kad skaičius jau peržengė 2 tūkst.“ Todėl, kad sodyba yra pušyne, tai - puiki augimvietė šiems augalams, nemėgstantiems tiesioginės saulės.

Liudvikas pasakoja: „Pasirinkau vieną temą ir ją pabandžiau pakelti į aukštesnį lygį. Kolekcija solidi, pernai jos pažiūrėti atvyko prancūzai, šiemet - britai. Ne šiaip mėgėjai, o botanikai. Nežinau, ar tai, ką britai pas mane pamatė, juos nustebino. Juk Didžiojoje Britanijoje žmonės samdomi, kad miškuose naikintų rododendrus“.

Rododendrų sodas

„Savaitraščio Kaunui“ žurnalistus jie pakvietė atvykti dar kartą - kitąmet gegužės 10-15 d., kai rododendrai apsipils žiedais. Ne veltui šio augalo pavadinimas „Rhododendron“ išvertus iš graikų kalbos reiškia „rožių medis“ („rhodon“ - rožė ir „dendron“ - medis). Nors jokių giminystės ryšių su rožėmis rododendrai neturi, bet žiedų puošnumu ir spalvų įvairumu išties nenusileidžia gėlių karalienei.

„Rūšiniai žydi ne taip gausiai, bet jų lapai ir žiedai įvairesni. Jie kitokie nei hibridinių, kurie buvo išrasti, kad gausiai žydėtų ir juos pirktų žmonės. Vieni rūšiniai rododendrai vejasi pažeme, kiti išsistiebia į 4 m aukštį“, - pastebėjo sodybos savininkas.

Britai sako, jei rododendras kainuoja 100 svarų, tai duobę ruošk už 400 svarų. Jei gerai paruoši dirvą, augalai puikiai auga.

Harmonija su Gamta

Kurdami aplinką Borisevičiai ne užkariavo gamtą, o nusilenkė jai: statant vieną iš sodybos namų, architektui buvo duota užduotis jį suprojektuoti taip, kad nereikėtų pjauti nė vienos iš augančių pušų. 37 m ilgio pastatas išsivinguriavo kaip S raidė. Kitas iš reikalavimų - kad statinyje būtų šilta, bet esantys viduje jaustųsi kaip lauke. Tam pasitarnavo ne tik 3 stiklo sienos, bet ir langas, besileidžiantis žemiau grindų, lengvinantis statinio konstrukciją, plečiantis apžvalgos ribas.

Iš šio namo atsiveria ne tik vaizdas į seną sodą, Liudviko tėčio trobą, bet ir puikiai matyti dar viena neįprasta sodybos puošmena - labirintas. Mintyse gimusį projektą L. Borisevičius perkėlė į languoto popieriaus lapą, o iš jo - į realybę. Tam prireikė 1,5 tūkst. skroblų. Liudvikas niekam nepatiki labirinto priežiūros, liepos pabaigoje (būtent tada mažiausiai pažeidžiamas augaliukas, lengviau gyja žaizdos) pats apkarpo nereikalingas ar peraugusias šakeles. Dailindamas labirintą L. Borisevičius užtrunka kone mėnesį, o jį pereiti, prisipažino, gali užrištomis akimis.

2012 m. ši sodyba pripažinta gražiausia Kauno rajone. Talkinantys architektai pripažįsta, kad reljefas labai dėkingas - dėl skirtingų aukščių akis visko iš karto aprėpti negali, todėl šiek tiek paėjėjus atsiveria netikėtumas. Nevengiu konsultuotis, juk kiekvienas turime dirbti savo darbą. Laikas taip pat svarbus. Jei darysi klaidų, o augalai šito labai nemėgsta, tai ir kapstysiesi vietoje“, - neslėpė pašnekovas.

Pradėjęs nuo akmenynų, sodybą jis pakeitė iš pagrindų. Pagalvojau, kad verta pradėti nuo vieno lopinėlio - rezultatas bus pastebimas ir gausiu emocinę grąžą. Norėjosi padaryti ką nors išskirtinio žalioje erdvėje. Gėlių, augalų čia niekada nebus, net samanų, kurios prasimušė, iš tikrųjų neturėtų būti“, - tvirtino vyriškis. Pirmajame akmenyne ir pirmajame sutvarkytame sodybos lopinyje nugulė 27 t akmenų.

Kampelį, kur čiurlena upelis, Liudvikas nusprendė palikti nesukultūrintą, parinko miško augalus. Nenaikino paparčių, žada dar daugiau jų atsivežti iš miško, o laipteliams nusileisti prie upelio, takučiams sunaudojo 110 t akmenų, net vagą jais išgrindė. Ši vieta, su prisėsti kviečiančiais suoleliais, įrengta pagal fengšui. Šią praktiką išmanantis specialistas sako, kad kiekvienas akmuo turi savo veidą, gražųjį šoną, reikia žinoti, kaip juos padėti“, - pastebėjo pašnekovas.

Beje, dydžiu (7 ha) ir grožiu išsiskiriančią sodybą Liudvikas prižiūri pats, samdomų darbuotojų neturi, jam padeda žmona ir dukros.

Danieliai ir Skulptūros

Vienkiemį puošia menininko Mindaugo Juodžio darbai. Skulptūros įamžino ir svarbias akimirkas (sūnaus gimimas), ir artimų žmonių mėgtas vietas (močiutė ir senelis palydi saulę). Kūrybinius impulsus paskatina ir žavieji augintiniai - danieliai.

Kartą iš kelionės grįžę Borisevičiai rado išvartytus kone visus šviestuvus. Dabar sodybą puošia M. Juodžio skirtingos abstrakčios figūros - šviestuvai, pagaminti iš 1 cm storio metalo. Dabartinių šviestuvų neįveikia net didžiausių ragų savininkai.

Liudvikas neslėpė, kad šių žavių gyvūnų įsigijo ne vien dėl grožio, bet ir praktiniais sumetimais. Kaip ir amūrų. Anksčiau pats vargdavau iš tvenkinio grėbliu traukdamas žoles, išveždavau jų kelias automobilio priekabas, kai vanduo nusistovėdavo, norėdavosi verkti dėl apgailėtinų sunkaus darbo rezultatų. Įleidau 8 amūrus ir problemos neliko, šios žuvys - tvenkinio sanitarės, kaip elniai - miško“, - tvirtino pašnekovas.

Ateities Planai

Originaliai sutvarkytos sodybos šeimininkai kol kas neketina sustoti. Tikiuosi, kad dabartinis projektas, prie kurio plušu 2 metus, bus gražiausia sodybos vieta. Čia bus galima medituoti“, - sakė L. Borisevičius.

Sodybos šeimininkas jau išvedžiojo laidus apšvietimui, žibintai turėtų išryškinti rododendrus, skulptūrėles, kai kurias upelio vietas ir kitus sodybos akcentus. Apšvietimas bus besikeičiančių spalvų, valdomas mobiliuoju telefonu.

Parduodama jauki sodyba Erslos kaime

Parduodama jauki sodyba gražiame ir ramiame Erslos kaime, Skuodo rajone. Tai tylus gamtos kampelis, apsuptas ramybės ir žalumos, puikiai tinkantis tiems, kurie ieško atokios vietos poilsiui ar nuolatiniam gyvenimui.

Skuodo rajonas Lietuvos žemėlapyje

Sodybos Aprašymas

• Vieta: Erslos kaimas, Skuodo rajonas
• Sklypo plotas: 63 arai
• Namo plotas: 75 kv. m
• Statybos metai: 1975 m.
• Kaina: 14 900 €

Sklypas ir aplinka

63 arų sklypas ribojasi su vaizdingu upeliu Ersla. Netoliese yra tvenkinys. Tai suteikia galimybę mėgautis vandens malonumais ir žvejyba.

Lietuvos kaimo kraštovaizdis

Namas ir patogumai

Namas - 75 kv. m ploto. Visos pagrindinės komunikacijos: elektra, miestelio vanduo (name, lauke ir viralinėje), taip pat švarus šulinys. Įrengtas vonios kambarys su vonia, tualetu ir boileriu. Du krosniniai pečiai leidžia šildyti atskiras namo dalis.

• Komunikacijos:
  • Elektra
  • Miestelio vanduo (name, lauke ir viralinėje)
  • Šulinys
• Šildymas: Du krosniniai pečiai

Kiti pastatai

Taip pat yra ūkinis pastatas ir viralinė. Pastatai reikalauja kapitalinio remonto, tačiau šiuo metu galima savaitgalius praleisti dviejuose kambariuose net ir žiemą. Viename iš kambarių įgriuvusios grindys (lentos).

Tradicinė lietuviška sodyba A. Skiezgilienės kaimo turizmo sodyba Skuodo raj.

Pagrindiniai sodybos duomenys

PRAŠAU visų kas planuojate nuvykti apžiūrėti savarankiškai informuoti, kad būtų išvengta nesusipratimų, TERITORIJA STEBIMA VAIZDO KAMEROMIS! Keitimai nedomina. Papildomai skaičiuojamos kintamosios EURIBOR palūkanos.

Pageidaujantiems atsiųsime daugiau nuotraukų bei filmuotos medžiagos. Visais klausimais prašome kreiptis nurodytais kontaktais.

tags: #sodyba #jaucakiu #kaime